Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-636(2), kuriomis nutarta kasmet nuosekliai iki 2024 m. didinti akcizus visų rūšių rūkalams ir alkoholiui.

Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, akcizų tarifų didinimas atitinka Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, mažins sveikatai žalingų produktų įperkamumą ir vartojimą.

Planuojama, kad dėl pasikeitusių akcizų valstybės biudžetas kitąmet jau turėtų gauti apie 29 mln. eurų papildomų pajamų, o per visą trejų metų laikotarpį – per 104 mln. eurų.

Už naujus teisės akto pakeitimus balsavo 111 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.

Didės akcizai alkoholiui

Naujajame akcizų plane siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio, nepriklausomai produkto rūšies: skirtingo stiprumo alaus, vyno ar kitų alkoholinių gėrimų.

Naujojoje 3 metų perspektyvoje nuspręsta akcizus etilo alkoholiui didinti kasmet po 6,8 proc., tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc. Nors vynui ir alui akcizai augo procentaliai daugiau nei etilo alkoholiui, tačiau jų kainų pokytis mažesnis.

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus, kitais metais alus galėtų pabrangti apie 2 euro centais, vynas virš 8,5 proc. stiprumo – apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų.

Pagal priimtus pakeitimus akcizas alui didės 2022 m. iki 7,82 euro, 2023 m. – iki 8,60 euro, 2024 m. – iki 9,46 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos (akcizų tarifas nustatomas už produkto hektolitrą).

Siekiant paskatinti kraftinio alaus gamintojus ir kartu alaus vartotojus rinktis mažų alaus daryklų produkciją, sutarta įtvirtinti 50 proc. mažesnį akcizo tarifą mažoms alaus darykloms, pagaminančioms ne daugiau 80 tūkst. hektolitrų alaus per metus. Per pusę mažesnis akcizo tarifas bus taikomas 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus.

Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas už produkto hektolitrą 2022 m. didės iki 78 euro, 2023 m. – iki 93 eurų, 2024 m. – iki 109 eurų; vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., – iki 181 euro 2022 m., iki 199 eurų 2023 m., iki 219 eurų 2024 m.

Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., akcizų tarifas bus didinamas iki 200 eurų 2022 m., iki 216 eurų 2023 m., iki 234 eurų 2024 m.; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc., – iki 285 eurų 2022 m., iki 308 eurų 2023 m., iki 333 eurų 2024 m.

Etilo alkoholiui akcizų tarifas didėtų iki 2163 eurų 2022 m., iki 2310 eurų 2023 m., iki 2467 eurų 2024 m.

Augs akcizų tarifas rūkalams

Siekiant mažinti tabako produktų prieinamumą, cigaretėms taikomus akcizų tarifus nuspręsta didinti nemažesniu tempu kaip ir anksčiau (po 6−7 proc. kasmet), cigarams ir cigarilėms – po 20 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., o kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – po 32 proc.

Atsižvelgiant į akcizų pokyčius, cigarečių kaina kitąmet galėtų didėti 17 euro centų, cigarų ir cigarilių – 27 euro centais, rūkomajam tabakui – 17 euro centų, kaitinamojo tabako produktams – 27 euro centais, o elektroninių cigarečių skysčiui – 7 euro centai.

Priimtais pakeitimais nutarta nuo 2022 m. cigarečių akcizų tarifo specifinį elementą padidinti iki 74,3 euro, 2023 m. – iki 79,6 euro, 2024 m. – iki 85,3 euro, o nustatytą kombinuotąjį akcizų tarifą už 1 000 cigarečių – iki 122,5 euro 2022 m., iki 130 eurų 2023 m., iki 138 eurų 2024 m.

Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas už kilogramą produkto didės iki 66 eurų 2022 m., iki 79 eurų 2023 m. ir iki 95 eurų 2024 m.

Rūkomajam tabakui akcizų tarifas už kilogramą produkto nuo 2022 m. bus didinamas iki 97 eurų, nuo 2023 m. – iki 104,6 euro, nuo 2024 m. – iki 112,8 euro.

Kaitinamojo tabako produktams akcizų tarifas už 1 tūkst. vienetų kaitinamojo tabako produktų nuo 2022 m. augs iki 45,6 euro, 2023 m. – iki 60,2 euro, 2024 m. – iki 79,5 euro.

Kadangi kaitinamojo tabako ir kiti alternatyvūs produktai parduodami ir vartojami vienetais, tad siekiant aiškesnio ir paprastesnio akcizų apskaičiavimo, kontrolės ir priežiūros sutarta nustatyti akcizų tarifą už 1000 vienetų (šiuo metu taikoma už 1 kilogramą tabako).

Elektroninių cigarečių skysčiui akcizų tarifas už mililitrą skysčio nuo 2022 m. didės iki 0,15 euro, nuo 2023 m. – iki 0,19 euro, nuo 2024 m. – iki 0,25 euro.

Neapdorotam tabakui už kilogramą nuo 2022 m. bus taikomas 97 eurų, nuo 2023 m. – 104,6 euro, nuo 2024 m. – 112,8 euro akcizų tarifas.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė Seimui 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pirmą kartą pajamos ir išlaidos skaičiuojamos eurais.

„Tai biudžetas, su kuriuo įžengsime į  euro zoną. 2015 m. prioritetai – šalies saugumas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų žmonėms vykdymas ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas,“ – sakė finansų ministras.

Biudžeto rodikliai

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.

Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų, t.y. apie 359 mln. eurų, arba 6,0 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.

Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.

2015 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP (42,6 proc. BVP jeigu skaičiuosime rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti).

Didėja finansavimas gynybai, ekonomikai ir socialinei apsaugai

Daugiausiai, palyginti su 2014 metų biudžetu, didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikos skatinimui (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų.

Skolos valdymo išlaidos kitais metais mažės 17 mln. eurų. Siekiant optimizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, beveik 12 mln. eurų mažinamos asignavimų valdytojų valdymo išlaidos.

Savivaldybėms – didinamos pajamos iš GPM

Siekiama savivaldybėms pagerinti ilgalaikį jų finansų tvarumą Seimui yra pateiktas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Remiantis metodikos pakeitimais, augant šalies ekonomikai bei surenkant daugiau Gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą, proporcingai didės savivaldybių biudžetų pajamos.

Be to, savivaldybėms tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio dalis 2015 metais yra didinama nuo 67,78 proc. iki 72,15 proc. Dėl šio pokyčio valstybės biudžeto pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais bus 3,4 proc. mažesnės, o savivaldybių biudžetų pajamos – 12,5 proc. didesnės nei planuojama gauti šiemet.

Išlaidos pagal sritis

Valstybės biudžeto išlaidos be ES fondų investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų, sudarys 5.977,4 mlrd. eurų, arba 4,8 proc. daugiau nei pagal patvirtintą 2014 m. planą.

Daugiausia išlaidų 2015 metais numatoma skirti: švietimui – beveik 1,1 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – 842 mln. eurų, ekonomikai – 774 mln. eurų, skolos valdymui – 638 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 524 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 502 mln. eurų, gynybai –  481 mln. eurų, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą – 417 mln. eurų, kultūrai – 208 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 73 mln. eurų.

2015 m. valstybės biudžete ES fondų investicijos ir kita tarptautinės parama sudaro 2,3 mlrd. eurų. Tai 163 mln. eurų daugiau nei 2014 metais. Didžioji šių lėšų dalis – 1,5 mlrd. eurų – tenka ekonomikos sričiai, iš kurių 379,2 mln. eurų – Susiekimo ministerijai, 85,3 mln. eurų – Energetikos ministerijai, 227 mln. eurų – Ūkio ministerijai, 809 mln. eurų – Žemės ūkio ministerijai ir jos valdymo sričiai.

Ateinančiais metais prognozuojamas „Sodros“ biudžeto augimas. 2015 m. „Sodros“ biudžeto pajamos (su asignavimais iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių) iš viso bus virš 3 mlrd. 222,9 mln. Eur, t.y. 8,8 proc. didesnės nei 2014 m.. Šis biudžetas pradedamas svarstyti Seime.

Augant užimtumui, 2015 m. apdraustų asmenų turėtų būti 2,4 proc. arba 33,4 tūkst. žm. daugiau nei laukiama 2014 m. (1,417 mln.). Prognozuojama, kad 2015 metais vidutinės mėnesio apdraustųjų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, palyginus su 2014 m., padidės 5,8 proc. ir bus 613,2 Eur.

„Darbinės žmonių pajamos didėja, daugėja apdraustųjų todėl mūsų būtinas žingsnis – pamažu didinti ir mažiausias išmokas, o tai – pensijos, kitos socialinės išmokos“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 71,9 proc. visų išlaidų arba 2,4 proc. daugiau nei laukiama 2014 m. Šių išlaidų didėjimą sąlygoja valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensacijų padidėjimas nuo 26 mln. Eur 2014 m. iki 52 mln. Eur 2015 m. bei bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų didinimas.

Draudžiamosios pajamos, taikomos pensijų apskaičiavimui, 2015 m. dėl perskaičiavimo į eurus padidės 0,05 Eur (0,16 Lt) ir metų pradžioje bus 431 Eur, bazinė pensija padidės 0,74 Eur (2,54 Lt) ir bus 105 Eur. Planuojama, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. bazinė pensija ir einamųjų metų draudžiamosios pajamos didės 3 Eur ir bus atitinkamai 108 Eur ir 434 Eur. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės 2,4 proc. (5,88 Eur) ir sieks 255,2 Eur.

Prognozuojama, kad 2015 m. ligos pašalpos ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidos bus 417 mln. Eur arba 15,3 proc. didesnės nei 2014 m. laukiama, nes nuo 2015 m. ligos pašalpos dydis nuo 3 iki 7 kalendorinės dienos bus 80 proc. darbo užmokesčio.

2015 m. prognozuojamos „Sodros“ biudžeto išlaidos bus virš 3 mlrd. 393,6 Eur, t.y. 3,8 proc. (123,9 mln. Eur) didesnės nei laukiama 2014 m. Einamųjų metų pajamos bus kiek daugiau nei 170 mln. 677 tūkst. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos. Tai mažiausias metinis deficitas nuo 2008 metų.

2015 metais numatomi pagrindiniai pokyčiai mokesčių srityje susiję su įsipareigojimais Europos Sąjungai, dėl kurių keisis tabako gaminių, gaminių dujų akcizai. Taip pat siūloma keisti ir alkoholio gaminių akcizus.

PVM lengvatos

Seimo sprendimu nuo kitų metų įsigalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas turizmo veiklą teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.

Numatoma, jog dėl visų PVM lengvatų valstybės biudžetas gaus 90,9 mln. eurų mažiau pajamų.

Akcizai

Pagal ES reikalavimus akcizų tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 90 eurų už 1000 cigarečių. Tam, kad būtų  išvengta staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui – pirmieji etapai vyko 2012, 2013 ir 2014 metais.

Siūloma, kad nuo 2015 metų kovo įsigaliotų 77,91 euro už 1000 cigarečių minimalus akcizų tarifas, o specifinis elementas būtų 48,08 euro už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties cigarečių pakelis, kuriame yra 20 vnt., vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,09 euro, tačiau konkrečių kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.

Nuo 2015 m. kovo siūloma didinti ir akcizų tarifą cigarams ir cigarilėms iki 28,09 euro už kilogramą. Pakelis, kuriame yra 17 vnt. galėtų pabrangti 0,05 euro.

2015 metų biudžete taip pat siūloma padidinti alaus, vyno iš šviežių vynuogių ir kitų fermentuotų gėrimų, tarpinių produktų bei etilo alkoholio akcizų tarifus. Siekiant išvengti staigaus tarifų didėjimo, juos taip pat numatoma didinti palaipsniui tris metus iš eilės.

Siūlomas akcizo tarifas už produkto hektolitrą: alui – 3,11 euro, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento – 28,38 euro, o kurių didesnė negu 8,5 procento – 67,19 euro, tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų – 83,70 euro, o kurių didesnė negu 15 procentų – 120,48 euro, etilo alkoholiui – 1317,48 euro. Dėl akcizų tarifo padidinimo 0,5 litro šių produktų galėtų brangti nuo 0,015 euro alaus iki 0,59 euro etilo alkoholio.

Projekte taip pat siūloma didinti akcizus gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras. Siūloma, kad ne verslo reikmėm šildymui skirtų gamtinių dujų akcizo tarifas būtų  10,05 euro už 1000 m³. Dėl to dujų kaina galėtų didėti 0,01 euro už 1 m³. O verslo reikmėms šildymui skirtų gamtinių dujų siūlomas akcizo tarifas – 5,03 euro už 1000 m³. Šiems vartotojams dujų kaina galėtų didėti 0,0005 euro už 1 m³.

Tuo pačiu siūloma nustatyti, kad nuo šio akcizo būtų atleidžiamos gamtinės dujos, kurios tiekiamos buitiniams vartotojams, taip pat paramos gavėjo status turintiems asmenims, naudojamos kaip vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai, , yra eksportuojamos ar naudojamos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai.

Planuojama, jog dėl padidintų akcizų valstybės biudžetas 2015 metais gautų apie 16,2 mln. eurų papildomų pajamų.