BSI reiškia bazinę socialinę išmoką. Iki 2009 m. tai buvo vadinama MGL. Tai piniginis dydis (eurais), kurį nustato valstybė ir pagal kurį skaičiuojamos įvairios socialinės išmokos bei kai kurios baudos. Kitaip tariant, BSI yra „skaičiavimo vienetas“, o ne pati išmoka.

BSI matuojamos (apskaičiuojamos) tokios išmokos ir mokėjimai:

• Vienkartinės pašalpos (pvz., gimus vaikui)
• Kai kurios socialinės pašalpos ir kompensacijos
• Išmokos globėjams ar rūpintojams
• Parama mokiniams (tam tikrais atvejais)
• Kai kurios administracinės baudos (nustatomos BSI dydžiais)

BSI dydžiai:

Nuo 2026-01-01 – 74 Eur

Nuo 2025-01-01 – 70 Eur

Nuo 2024-01-01 – 55 Eur

Nuo 2023-01-01 – 49 Eur

Nuo 2022-06-01 – 46 Eur

Nuo 2022-01-01 – 42 Eur

Nuo 2021-01-01 – 40 Eur

Nuo 2020-01-01 – 39 Eur

Nuo 2019-01-01 – 38 Eur

Nuo 2015-01-01 – 38 Eur

Nuo 2009-01-01 – 130 Lt

Nuo 2007-01-01 – 130 Lt

Nuo 1998-05-01 – 125 Lt

Nuo 1997-11-01 – 120 Lt

Nuo 1997-02-01 – 110 Lt

Nuo 1996-12-01 – 100 Lt

Nuo 1996-01-01 – 90 Lt

Nuo 1995-10-01 – 80 Lt

Nuo 1995-05-01 – 70 Lt

Nuo 1995-01-01 – 60 Lt

Spalio pradžioje keičiasi dalies „Sodros“ išmokų gavėjų situacija – atnaujinami minimalūs ir maksimalūs ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tai ypač aktualu tiems, kurių pajamos yra pačios mažiausios arba itin didelės.

Šios išmokos visada apskaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į ankstesnes žmogaus pajamas, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Tačiau egzistuoja nustatytos ribos – išmokos negali būti mažesnės nei nustatytas minimumas ir negali viršyti leistino maksimalaus dydžio.

Šie dydžiai perskaičiuojami remiantis šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Šiuo metu skaičiavimams taikomas 2 375 eurų VDU, kuris galiojo 2025 m. antrąjį ketvirtį.

Sergantiems arba slaugantiems šeimos narius

Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį – 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro. Minimali riba aktuali tiems, kurie gauna mažiausias pajamas – jei pagal draudžiamąsias pajamas paskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negali būti mažesnė už nustatytą minimumą.

Tuo pat metu padidėjo ir maksimalios ribos. Nuo šiol didžiausia ligos išmoka per mėnesį gali siekti iki 2 947,85 euro – apie 60 eurų daugiau nei praėjusį ketvirtį. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka sieks 3 132,15 euro per mėnesį. Palyginti, anksčiau tai buvo 3 067,92 euro.

Maksimali riba aktuali gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas. Nustatytos „lubos“ riboja išmokų dydį – tai reiškia, kad net jei žmogaus pajamos labai didelės, jo išmoka negalės viršyti nustatytos sumos.

Auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros  išmokos būtų didesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.

Laikinai nedirbantiems

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos.

Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio – 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 381,78 euro.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams: svarbi informacija apie pajamų deklaravimą ir „Sodros“ mokėjimus. Deklaruokite iki gegužės 2 d. Patikrinkite VMI formą, kur pateikiamos VSD ir PSD įmokos. „Sodros“ specialistai padės nustatyti tikslias sumas ir įmokų kodus. Skambinkite arba gaukite elektroninį laišką. Sumokėkite iki gegužės 2 d. ir lengviau tvarkykite įmokas. Tai jau ketvirti metai, kai „Sodra“ suteikia aiškų atsakymą savarankiškai dirbantiems žmonėms.

Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai: vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas. Tad VMI vedlyje pateiktą informaciją gali tekti pasitikslinti.

Įmokų mokėjimas kartą per metus ar kiekvieną mėnesį – kuo skiriasi 

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas. 

Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas. 

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį?

Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos. 

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.

Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Deklaruojant pajamas rekomenduojame įvertinti savo vykdytos veiklos apskaitos dokumentus ir atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.

Ar šiais metais yra pokyčių ir naujovių?

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų. 

Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. 

Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose. 

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma. Todėl deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų.

Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios.  „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką.

Būkite budrūs ir neatskleiskite asmeninės informacijos

Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. „Sodros“ pranešimuose nėra aktyvių nuorodų, nukreipiančių į kitus puslapius.

Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Įmokų mokėjimą galima atidėti

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus.  

Patvirtinti 2023 metų susietosios pajamų paramos išmokų dydžiai už mėsinius galvijus, avis ir ožkas buvo nustatyti remiantis keliomis svarbiais faktoriais. Išmokos dydis mėsiniams galvijams yra diferencijuojamas priklausomai nuo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalies. Be to, numatytas papildomas mokamas priedas už produktyvumo tyrimą, įskaitant mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą.

Tai reiškia, kad ūkininkams, turintiems mėsinius galvijus, bus mokama parama, kurios dydis priklausys nuo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalies, kuri yra svarbus veiksnys įvertinant galvijų kokybę. Be to, jei ūkininkas pasirinks atlikti produktyvumo tyrimą, įskaitant mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą, jis gali gauti papildomą mokamą priedą už šį procesą.

Šie priemokų dydžiai buvo patvirtinti siekiant skatinti aukštą mėsinio galvijo kokybę ir produktyvumą bei skatinti ūkininkus dalyvauti kontroliniuose svėrimuose, kurie padeda geriau įvertinti gyvulių veisimo rezultatus. Ši sistema buvo sukurta siekiant skatinti tvarų žemės ūkį ir užtikrinti aukštą gyvulių veisimo standartą.

Didžiausia išmoka bus mokama už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau procentų. Išmokos už tokį galviją suma  – 142,15 Eur. Už galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesieks 51 procento, bus mokama po 76,22 Eur. Taip pat bus mokami 6 Eur už mėsinį galviją, kuriam buvo vykdytas produktyvumo tyrimas.

Ūkininkai gaus paramą ir už avis bei ožkas. Patvirtinta išmoka už avį  –  17,96 Eur, už ožką  –  24,62 Eur.

Su žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymu „Dėl 2023 metų susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinį galviją, avį ir ožką dydžių patvirtinimo“ galite susipažinti čia.

2024 metais bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai.

Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 525 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 463 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 401 euro išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2024 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 167,03 euro.

Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 005,90 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2023 m. ketvirtį.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, dydžio. 

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 233,49 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo apie 2 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,17 euro (buvo 11,07 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. 

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 489,72 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 22 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 1 euru – nuo 118 iki 119 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 621,51 euro iki 2 645,38 euro, o dienos – nuo 125,43 iki  126,57 euro.

Ilgėja ligos išmokos slaugai mokėjimo trukmė

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įgijus teisę į ligos išmoką slaugai išmoką, ilgėja jos mokėjimo trukmė.

Slaugant vaiką iki 14 metų priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 21 kalendorinę dieną. 

Slaugant vyresnį kaip 14 metų vaiką priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. 

Padidės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Praeitų metų liepą minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba buvo padidinta iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros  išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

Maksimalios ribos skirsis priklausomai nuo to, kada gimė vaikas

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 129,20 euro arba 28 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 21,27 euro, nuo 2 385,36 euro iki 2 407,08 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 789,02 euro iki 1 805,31 euro, o antraisiais – nuo 1192,68 iki 1203,54 euro. 

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 112,35 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 28 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2023 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 000 000 Eur paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 000 Eur.

Informacija glaustai:

• Paramos galimybės: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta 3 mln. eurų parama labai smulkiems ūkiams, kurie gali gauti iki 25 tūkst. eurų investicijoms į žemės ūkio gamybą ir perdirbimą.
• Paramos tikslas: Parama skirta padidinti labai smulkių ūkių konkurencingumą, našumą ir tvarumą, skatinti inovacijas ir naujas technologijas, diegti ekologinę gamybą ir nacionalinės kokybės sistemas.
• Paramos gavėjai: Paramos paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įregistravę žemės ūkio valdą arba ūkininko ūkį, taip pat pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Paraiška gali būti teikiama su partneriu ar partneriais, kurie taip pat atitinka reikalavimus.
• Paramos sąlygos: Parama teikiama kompensuojant iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos gavėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis turi būti nuo 8 tūkst. iki 16 tūkst. eurų. Parama galima skirti naujai technikai, įrangai, pastatams, infrastruktūrai ir kitoms investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu.
• Paraiškos teikimas: Paraiškos turi būti pateiktos elektronine forma per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus ir privalomą balų skaičių.

SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams. Paramą investicijoms į žemės ūkio gamybą nuspręsta suskirstyti pagal ekonominį ūkio dydį, kad daugiau galimybių pasinaudoti parama turėtų smulkūs ūkiai.

Intervencinei priemonei „Labai smulkių ūkių plėtra“ skirta 15 mln. eurų, o sukurtos atskiros intervencinės priemonės leis pasiekti, kad dėl paramos tarpusavyje konkuruos panašaus ekonominio dydžio ūkiai. Finansavimas bus skirstomas pagal priemones ,,Labai smulkių ūkių plėtra“, ,,Smulkių vidutinių ūkių plėtra“ ir ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o parama nebebus mokama išmokos forma – bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai paramos gavėjas patirs tinkamas finansuoti išlaidas bei pateiks mokėjimą prašymą išlaidoms apmokėti.

Smulkūs ūkiai, veikiantys gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriuose, jau dabar džiaugiasi galimybe gauti paramą, kuri ne tik padės mažiems ūkiams pasikeisti techniką bei kitas priemones, tačiau ir užtikrins, jog ūkiai su parama bus kur kas našesni.

Pareiškėjai ir remiama veikla

Paraiškas galės teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos (LR) žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka, fiziniai asmenys – ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį LR ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka. Fizinio asmens paraiška gali būti teikiama su partneriu ar partneriais – reikalavimus gauti paramą atitinkančiu fiziniu asmeniu, vykdančiu veiklą. Partnerių skaičius nėra ribojamas.

 Parama galės būti skiriama žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose, ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. 

Parama galės būti teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) pirminei gamybai ir valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems produktams perdirbti, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Kai projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai, galima paramos suma vienam projektui – iki 50 000 Eur, atitinkamai, kai projektas įgyvendinamas 3 ūkio subjektų galima paramos suma – iki 75 000 Eur, kai projektas įgyvendinamas 4 ar daugiau ūkio subjektų – iki 100 000 Eur vienam projektui.  

Parama teikiama kompensuojant iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus, jei pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc.). Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 100 000 Eur.

Reikalavimai pareiškėjui

Smulkus ūkininkas, teikiantis paramos paraišką, nurodytą žemės ūkio veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo. Jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur, o kai paraiška teikiama su partneriu, – ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Nurodytus VED būtina išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui, tačiau reikalavimas atitikti VED netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus – toks kooperatyvo statusas privalo būti nepertraukiamai išlaikytas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Tinkamos išlaidos

Paramos lėšomis galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, t. y. įrangą, susijusią su žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant įrangą apsaugai nuo šalnų, paukščių, žvėrių ir pan., naujus technologinius įrengimus, skirtus žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Taip pat gali būti vykdoma projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, įskaitant šiltnamių statybą, įsigyjamos naujos statybinės medžiagos, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingų medžiagų įsigijimą (pvz.: agrodangą, šiltnamių plėvelę ir pan.), – statybinių medžiagų įsigijimas finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu.

Paramos lėšomis gali būti tvarkoma infrastruktūra valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį), įrengiamos ir sutvarkomos laistymo / drėkinimo ir nuotekų šalinimo sistemos). Gali būti kompensuojamas ir daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Finansuojamos ir bendrosios išlaidos – jų finansuojama dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur. Kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų). Projekto viešinimo išlaidos turi būti patirtos vadovaujantis Suteiktos paramos pagal SP viešinimo taisyklėmis.

Atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Kai paraiška teikiama dalyvaujant 1 partneriui, suteikiama 10 balų,  2 – 20 balų, kai dalyvauja 3 ar daugiau partnerių arba paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas – suteikiama 30 balų.

Jei pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 20 balų. Turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.

Kai pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiami 5 balai, jei pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis, – suteikiama 10 balų, mišrios specializacijos pareiškėjo ūkiui suteikiama 20 balų.

Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Jei pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas – suteikiama 15 balų.

Balai suteikiami investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti įsigyjamos panaudojant paramos lėšas.

Mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius, kurį privaloma surinkti norint toliau pretenduoti į paramą, yra 30 balų. Nesurinkus privalomojo 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškų priėmimas

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos turi būti teikiamos užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos (DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE formatu). Paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Projektas privalo būti įgyvendintas per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukciją su akcentais ir jungtinės veiklos sutartį rasite paspaudę čia.

Šiandien Vyriausybė pristatė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektus, kurie bus teikiami Seimui, ir lems, kaip gyvensime 2024 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, reikšmingai didės ir minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir asmenų pajamos. Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2024 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 924 eurų, t. y. 10 proc. nuo dabar esančių 840 eurų. 

Tai yra 3 metus iš eilės besitęsiantis vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 110 eurais „ant popieriaus“ arba 15 proc. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 eurų, arba taip pat apie 10 proc.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 31,4 mln. eurų.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 751 euro.

Seimui pritarus, NPD padidėtų 20 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 76 eurais (arba 12 proc.).

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros duomenimis“, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį. 

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į LR pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur. 

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. 

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur; palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės 38,6 mln. Eur.

Palyginus su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 

Didesnės senatvės pensijos. 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.

VALSTYBINĖS PENSIJOS. Nuo 2024 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.

Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma:
–     ženkliai didinti (87 proc.) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, lyginant su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro);
–    nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą “grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės „grindų“ dydis. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst. asmenų;
–    keisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį; 
–    nuo 2025 m. nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus). 

Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia jau dabar pateikti prašymus. Nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo, nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.

„Labai svarbu, kad tėvai ar globėjai nedelstų ir teiktų prašymus dar vasarą, kad vaikai nemokamą maitinimą gautų nuo pat pirmųjų rugsėjo dienų. Prašymus galima teikti savivaldybėms, taip pat per spis.lt sistemą. Nemokamą maitinimą taip pat gali gauti mažesnes pajamas gaunančių šeimų vyresni vaikai. Svarbu nepamiršti, jog nepriteklių patiriančios šeimoms priklauso ir parama mokinio reikmenims įsigyti“, – primena socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagalba patiriantiems finansinių sunkumų

Mokiniai turi teisę į 98 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamą maitinimą – pietus ugdymo įstaigoje ir maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose, – jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 235,5 euro.

Išimties atvejais nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra tuomet, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 314 eurų. Tokiems atvejams priskiriami, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo turi negalią.

SVARBU. Vertinant šeimos pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).

Socialinė parama mokiniams skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Prašymus teikti galima jau dabar

Prašymai dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir 3–12 klasių mokinių nemokamo maitinimo gali būti pateikiami jau nuo liepos 1 dienos.

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, ar pilnametis mokinys, ar nepilnametis emancipuotas mokinys turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Kartu su prašymu–paraiška taip pat reikia pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė sudėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams – nemokami pietūs

Nemokami pietūs, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams. Dėl nemokamų pietų jiems prašymų teikti nereikia. Jeigu poreikio gauti nemokamus pietus mokykloje nėra, mokinio tėvai arba globėjai apie tai turi informuoti mokyklos administraciją.

Planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. socialinę paramą mokiniams mokyklose gaus apie 129 tūkst. mokinių.

Šių metų pirmąjį pusmetį nemokamus pietus mokyklose gavo apie 125,2 tūkst. mokinių, iš kurių 90 tūkst. mokinių – nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Iš jų, 5069 ukrainiečių šeimų vaikai.

2023 m. socialinei paramai mokiniams skirta 51,5 mln. eurų (2022 metais panaudota – 43,6 mln. eurų), iš kurių nemokamam maitinimui – 44,7 mln. eurų, paramai mokinio reikmenims įsigyti – 4,9 mln. eurų, administravimui – 1,9 mln. eurų.

Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį. 

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei nedarbo išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1947,90 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2023 m. ketvirtį.

Didės minimalios išmokos auginantiems vaikus

Nuo liepos 1 dienos pokyčius turėtų pajusti vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai. Minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos didės 92 eurais į rankas, nuo 276 eurų iki 368 eurų į rankas, arba nuo 294 eurų iki 392 eurų „ant popieriaus“.

Dydžiai keičiasi dėl to, kad įvedus įstatymo pataisas, minimalios išmokos padidės nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI) iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI). Taip bus užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – 354 eurai.

Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – tai yra lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d.

Keičiamas ir terminas, nuo kurio skaičiuojamos didesnės išmokos. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, kaip anksčiau, o praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Augs mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. 

Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 226,74 euro ir,palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės 7 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. 

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2417,73 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugs 74 eurais. Dienos maksimali išmoka padidės 3 eurais – nuo 112 iki 115 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 2489,63 euro iki 2568,89 euro, o dienos – nuo 119 iki beveik 123 eurų.

Padidės maksimali nedarbo išmoka

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2023 metais MMA siekia 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 195,47 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2020 metų gruodžio iki 2023 metų gegužės.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgys bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, maksimali nedarbo išmoka padidės 35 eurais.

Nuo 2023 metų pradžios, dėl padidinto bazinės socialinės išmokos dydžio, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir poreikių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.

„Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekusiems vaikams būtinai reikalinga šeimos aplinka. Jie ne tik turi teisę augti saugioje ir draugiškoje šeimos aplinkoje, bet ir būti materialiai aprūpinti. Tikimės, kad parama globojamiems vaikams prisidės prie jų gyvenimo sąlygų gerinimo. Norėtųsi, kad kuo daugiau šeimų taptų globėjais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo šių metų pradžios, padidinus bazinės socialinės išmokos dydį nuo 46 iki 49 eurų, padidėjo visų išmokų vaikams, taip pat ir globos (rūpybos) išmokos dydžiai. 

Vaikams iki 6 metų skiriama 255 eurų globos (rūpybos) išmoka per mėnesį (palyginti su praeitais metais, ji padidėjo 16 eurų), vaikams nuo 6 iki 12 metų – 294 eurų (padidėjo 18 eurų), vaikams nuo 12 iki 18 metų, vaikams su negalia, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus,  ir buvusiems globotiniams (rūpintiniams) iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 318,5 eurų (padidėjo 19,5 eurų).

Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), tuomet vaiko globai (rūpybai) užtikrinti kas mėnesį mokamas 196 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Jis šiais metais  padidėjo 12 eurų. Kitaip nei globos (rūpybos) išmoka, tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui).

Išmoka mokama tol, kol pasibaigia vaiko globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos (nepilnamečių pripažinimo veiksniais) ar santuokos sudarymo. Tačiau išmokos tikslinio priedo mokėjimas buvusiam globėjui (rūpintojui) yra tęsiamas tuo atveju, kai, pasibaigus vaiko globai, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją, yra jo išlaikomas ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki buvusiam globotiniui sukaks 23 metai.

Planuojama, kad globos (rūpybos) išmoką šiemet gaus apie  7,8 tūkst. vaikų, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą – apie 5,7 tūkst. globėjų (rūpintojų).

Taip pat šiemet 225 eurais padidėjo ir vienkartinė išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat kai susituokia, tuomet jam skiriama 3675 eurų dydžio vienkartinė išmoka įsikurti.

Ši išmoka gali būti panaudota: būstui ar žemės sklypui pirkti, paskolai už būstą, taip pat būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, būsto remontui ar rekonstrukcijai, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, asmeniniam kompiuteriui, mobiliojo ryšio telefonui įsigyti. Taip pat studijoms ir neformaliajam švietimui apmokėti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti, mokamų  sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms kompensuoti, automobiliui, mopedui, motociklui, dviračiui ar paspirtukui įsigyti.

Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiam globotiniui skiriama iki jam sukanka 25 metai ir turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo jos paskyrimo.

Nuo šių metų taip pat padidėjo ir vaiko laikinosios priežiūros išmoka – jos dydis siekia 294 eurus per mėnesį už vieną vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis.

Vaiko globėjams (rūpintojams) ar globojamiems vaikams taip pat gali priklausyti ir kitos  socialinės išmokos, susijusios su vaiko gimimu ar jo priežiūra: motinystės išmoka, vaiko priežiūros išmoka, vienkartinė išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka vaikui (vaiko pinigai) mokami kiekvienam vaikui ir papildomai skiriama išmoka vaikui, kuri mokama, jeigu vaikas turi negalią, taip pat jeigu šeima yra gausi arba nepasiturinti.

Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ir globojamiems vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams. Jie konsultuoja ir vykdo įvairius mokymus asmenims, pageidaujantiems globoti ar įvaikinti vaikus, įkurti šeimyną ar vykdyti budinčio globotojo veiklą.

Nuo balandžio keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį. 

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Antrojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1887,80 euro VDU dydį, kuris galiojo paskutinį 2022 m. ketvirtį.

Pavyzdžiui, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 219,74 euro per mėnesį (buvo 208,02 euro) arba 10,51 euro per dieną (buvo 9,95 euro).  Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems gyventojams.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Ligos išmoka yra lygi 62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2343,14 euro per mėnesį (buvo 2218,15 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Žemiau pateikiame išsamią informaciją apie „Sodros“ išmokų dydžius antrąjį šių metų ketvirtį.

Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Maksimali:

• Mėnesio: 2489,63 Eur (1887,80 x 2 x 65,94 proc.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 119,12 Eur (1887,80 x 2 x 65,94 proc./20,9 d. d.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.

Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Maksimali:

• Mėnesio: 2929,11 Eur (1887,80 x 2 x  77,58 proc.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 140,15 Eur (1887,80 x 2 x 77,58 proc./20,9 d. d.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKA (už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2022-12-31)

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali:

• Mėnesio: 2929,11 Eur  (1887,80 Eur x 2  x 77,58 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos:  140,15 Eur  (1887,80 Eur x 2 x 77,58 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis 2 metai – 31,03 procento  išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali mėnesio (iki vienų metų): 2050,53 Eur (1887,80 Eur x 2 x 54,31 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali mėnesio (iki dviejų metų): 1171,57 Eur (1887,80 Eur x 2 x 31,03 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKA (už vaikus, gimusius ar įvaikintus 2023-01-01 ir vėliau)

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko priežiūros išmokos dydis už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį , ar už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpio dalį yra 78 procentai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali:

• Mėnesio: 2944,97 Eur  (1887,80 Eur x 2  x 78 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos:  140,91 Eur  (1887,80 Eur x 2 x 78 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių,  išskyrus atveji, kai už  neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį išmoka skiriama ir mokama 78 procentų dydžio, šios išmokos dydis už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 18 mėnesių, yra 60 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali:

• Mėnesio: 2265,36 Eur  (1887,80 Eur x 2  x 60 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos:  108,39 Eur  (1887,80 Eur x 2 x 60 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, išskyrus atveji, kai už  neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį išmoka skiriama ir mokama 78 procentų dydžio, šios išmokos dydis už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 45 procentai, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 procento  išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali mėnesio (iki vaikui sueis 12 mėnesių): 1699,02 Eur (1887,80 Eur x 2 x 45 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali mėnesio (nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai): 1132,68 Eur (1887,80 Eur x 2 x 30 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

MOTINYSTĖS IŠMOKA

Motinystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Dienos: 14,07 Eur (294 Eur : 20,9 d. d.), įgijus teisę į motinystės išmoką 2023 m. II ketv.

TĖVYSTĖS IŠMOKA

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Tėvystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Dienos: 14,07 Eur (294 Eur : 20,9 d. d.), įgijus teisę į tėvystės išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali:

• Mėnesio: 2929,11 Eur (1887,80 Eur x 2 x 77,58 proc.), įgijus teisę į tėvystės išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 140,15 Eur (1887,80 Eur x 2 x 77,58 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į tėvystės išmoką 2023 m. II ketv.

PROFESINĖ REABILITACIJA

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki profesinės reabilitacijos programos dienos, dydžio. Profesinės reabilitacijos išmoka lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Minimali:

• Mėnesio: 492,42 Eur (2 x 246,21 Eur) – dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma, įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 23,56 Eur (492,42 Eur : 20,9 d. d.), įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali:

• Mėnesio: 2489,63 Eur (1887,80 Eur x 2 x 65,94 proc.), įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 119,12 Eur (1887,80 Eur x 2 x 65,94 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.

NEDARBO IŠMOKA

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys –  pastovi ir kintama:

• pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 €, t. y.  23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) Minimalioji mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur.).

840 € x  23,27 % =  195,47 €

• kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos žmogaus draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

• Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
• Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.
• Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.

Nedarbo išmokos apskaičiavimo pavyzdys:
Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT.

Pastovi dalis

840 € x 23,27 % = 195,47 €

Kintama dalis

Apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2023-01-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkime, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 €.

• 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 800 € x 38,79 % = 310,32 €;
• 4–6 mėnesį – 800 € x 31,03 % = 248,24 €;
• 7–9 mėnesį – 800 € x 23,27 % = 186,16 €.

 Nedarbo išmoka lygi:

• Kovo–gegužės mėn. – 195,47 € + 310,32 € = 505,79 €;
• Birželio–rugpjūčio mėn. – 195,47 € + 248,24 € = 443,71 €;
• Rugsėjo–lapkričio mėn. – 195,47 € + 186,16 € = 381,63 €.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

 Maksimalūs dydžiai

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. 

2023 m. I ketvirtį (nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1039,73 €  (1787,10 € x 58,18 % = 1039,73 €).

2023 m. II ketvirtį (nuo 2023-04-01 iki 2023-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1098,32 €  (1887,80 € x 58,18 % = 1098,32 €).

Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis – 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Iki šiol delspinigių dydis buvo 0,08 proc.

Tai aktualu darbuotojams, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos iki pat atsiskaitymo dienos.

“Pagarba, atida ir teisėtų lūkesčių išpildymas darbuotojams – kiekvieno darbdavio pareiga. Darbuotojas – silpnoji teisinio ginčo pusė, todėl jį gina įstatymai. Jei darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, jis turi visas galimybes apsiginti Darbo ginčų komisijoje ir išsireikalauti ne tik delspinigius už nesumokamą atlygį, bet ir kreiptis į antstolius dėl jam priklausančios algos ar išmokos išieškojimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, darbo užmokesčiui vėluojant daugiau kaip 2 mėnesius, darbuotojas savo iniciatyva, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, gali nutraukti darbo santykius. Tokiu atveju darbuotojui priklausys jo 2 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsėsi iki 1 metų, – 1 mėnesio darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio išmoka.

Jeigu ir nutraukus darbo sutartį darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, skaičiuojami ne delspinigiai, o darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą dieną. Maksimalus laikotarpis – iki 6 mėnesių.

Kilus bet kokiems darbo ginčams – dėl laiku neišmokamo atlyginimo, pažeidžiant darbo laiko apskaitą ar kt., – darbuotojai gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Skundas nagrinėjamas nemokamai, išnagrinėjamas per 1-2 mėnesius.

Per 2022 metus Darbo ginčų komisija priteisė 7,9 mln. Eur darbuotojų naudai. Sprendimą dėl priteisimo galima perduoti antstoliui, kuris areštuos darbdavio sąskaitas ir perves darbuotojui priteistas sumas.

Delspinigiai neskaičiuojami, jeigu darbdaviui pradėtos bankroto procedūros. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į Garantinį fondą ir jam bus išmokama jo kreditorinio reikalavimo suma, bet ne didesnė nei 6 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio, t. y. iki 5040 Eur 2023 m. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos tik tada, kai darbdavys tampa nemokus ir neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais.

Daržovių uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) augintojai už vieną arą galės gauti beveik 311 Eur išmokų už daržovių auginimą. Iš viso uždaro grunto daržovių augintojams skirta susietoji parama siekia 1 424 491 Eur.

Susietoji parama už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) mokama pareiškėjui už 2022 metais deklaruotus daržovių uždarajame grunte plotus, kurie po Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje nustatyti kaip tinkami tokioms išmokoms gauti.

Tokios susietosios išmokos dydis apskaičiuojamas dalį (0,24623 proc.) Lietuvai patvirtinto tiesioginių išmokų 2022 metams voko (578 515 tūkst. Eur ) padalijant iš susietosios paramos už daržovių auginimo uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) reikalavimus atitikusio ploto.

Šiemet deklaruotas ir reikalavimus išmokai gauti atitinkantis daržovių, auginamų šiltnamiuose, plotas siekė 45,86 ha.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas Dėl 2022 m. susietosios paramos už daržovių auginimą uždarajame grunte mokėjimo yra čia.

Lietuvos obuolių augintojai, patyrę nuostolių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sutrikdytos rinkos, galės gauti paramą – Europos Komisija patvirtino 2 mln. eurų vertės valstybės pagalbos priemonę. Pagalbos dydis sieks 400 Eur/ha deklaruotų obelų sodų. Bendra pagalbos suma vienam obuolių augintojui negalės viršyti maksimalios nustatytos ribos – 250 tūkst. eurų.

Ši valstybės pagalbos priemonė skiriama dėl rudenį stipriai sutrikdytos perdirbti skirtų obuolių rinkos, dėl ko obuolių augintojai patyrė nuostolių.

Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017–2021 m. perdirbimui rugsėjo mėnesiais vidutiniškai buvo parduodama 14 467 t. obuolių. Šių metų rugsėjo duomenimis, perdirbimui skirtų obuolių buvo supirkta tik 4 455 t.

„Rinka buvo stipriai sutrikdyta, kadangi obuolių 2022 m. rugsėjį, palyginti su praėjusių 5 metų duomenimis, buvo supirkta 70 proc. mažiau. Be to, supirkimo kainos taip pat sumažėjo – nuo 12-14 centų už kilogramą iki 10 centų, kas taip pat turėjo neigiamą poveikį šiam sektoriui“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Paraiškos šiai paramai gauti jau surinktos, šiuo metu vyksta jų vertinimas, o parama bus išmokėta iki šių metų pabaigos.

Siekiant suteikti paramą kam jos iš tiesų labiausiai reikia, paraiškas galėjo teikti tie, kurių pagrindinė veikla yra obuolių auginimas.

Pievų ir šlapynių priežiūra – viena iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, įgyvendinamo nuo ateinančių metų, gamtosaugos priemonių – vadinamųjų ekoschemų. Jos tikslas – mažinti dirvožemio eroziją, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ženkliai sumažėjus daugiamečių pievų plotui, tapo aktualus jų atkūrimo ir išlaikymo klausimas. Strateginiame plane numatyta parama naujoms pievoms ariamuose durpžemiuose ar erozijos paveiktuose plotuose įveisti. Įgyvendinantiems ekoschemą „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ kasmet per visus 5 įsipareigojimo metus bus mokama 225 Eur/ha išmoka, kiekvienais metais teikiant paraišką. Įgyvendinantiems ekoschemą „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ numatyta 187 Eur/ha išmoka, kuri bus mokama kasmet per visus 5 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Gaunantys paramą pagal šias dvi ekoschemas turės įsipareigoti pievas įrengti tik tuose ariamuose durpžemiuose, kurie, išskyrus pievas iki 5 m., praėjusiais metais buvo deklaruoti kaip ariamoji žemė, nekeisti teritorijos hidrologinio režimo, nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais–penktaisiais įsipareigojimų metais. Išmoka mokama pakeitusiems pievomis ne mažiau kaip 0,5 ha, jei tą plotą sudaro ne mažesni kaip 0,1 ha laukai.

Šlapynėms palaikyti, buveinėms ir rūšims saugoti, gyvulininkystei skatinti skirta ekoschema „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią per visą 5 metų įsipareigojimo laikotarpį skiriama po 242 Eur/ha kasmet. Ją įgyvendinantys pareiškėjai įsipareigos taikyti vėlyvesnį šienavimą – ne anksčiau kaip birželio 20 d., ekstensyvesnį 0,3–1 SG/ha ganymą, nušienautą žolę išvežti iki kitų metų kovo 1 d. Taip pat šlapynėse, kuriose įgyvendinama ši ekoschema, nebus galima  arti,  persėti jų kultūrinėmis žolėmis, įrengti sausinimo sistemą, naudoti augalų apsaugos produktus, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Mažiausias plotas, už kurį mokama išmoka, 1 ha.

Ekoschema „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“ siekiama išplėsti pievų tvarkymo apimtis, skatinti ekstensyvią gyvulininkystę, kartu gerinant Europos Sąjungos mastu saugomų pievų buveinių ir saugomų rūšių būklę. Pagal šią ekoschemą už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius bus mokama 192 Eur/ha, įsipareigojimo laikotarpis – 1 metai, už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – po 297 Eur/ha ir už EB svarbos šlapynių tvarkymą – po 330 Eur/ha kasmet per 2 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Ekoschemos – tai galimybė ūkininkams pasididinti bazines tiesiogines išmokas už dalyvavimą Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose. Strateginiame plane ekoschemoms įgyvendinti suplanuota kasmet skirti 25 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų. Dalyvauti jose nėra privaloma.