Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.

„Pratęsus terminą, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, ateinantį šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės daugiau nei penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia. Būsto šildymo išlaidų kompensacijomis pasinaudoti galės nepasiturintys šalies gyventojai, senjorai, žmonės su negalia ir net vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos. Svarbiausia, kad žmonės nesivadovautų stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir kreiptųsi į savivaldybę dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, šiemet dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų (VRP) padidinimo papildomai savivaldybėms skirta apie 42 mln. Eur. Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau dešimtadalio nuo į rankas gaunamų pajamų.

PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ, NAMŲ ŪKIS TURĖTŲ MOKĖTI, PVZ.:

• Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 Eur.
• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt. Svetainėje (www.spis.lt) esanti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklė – paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

SVARBU: Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d.  pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

4 ŽINGSNIAI KAIP PASISKAIČIUOTI, ar Jums priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija

Pasinaudokite www.spis.lt Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Pirmas žingsnis. Pateikite informaciją apie būstą: jo plotą ir gyvenančių žmonių skaičių. Turi būti nurodytas būste deklaruotų gyventojų skaičius, o jei būstas nuomojamas ir nuomos sutartis įregistruota Registrų centre – būstą nuomojančių asmenų skaičius.

Antras žingsnis. Pateikite informaciją apie pajamas. Įveskite visas paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį „į rankas“, pajamas, susijusias su individualia veikla, socialines išmokas, pensijas ar kt.

SVARBU. Iš jų atskirai nurodykite pajamas, kurios gautos kaip darbo užmokestis, pajamos, susijusios su individualia veikla, ar gauta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Laukelyje ,,kurios mažinamos“ parinkite šių pajamų mažinimo procentą, pavyzdžiui, 30 proc. 3 ar daugiau vaikų auginantiems asmenims. Sumažinus pajamas, dirbantiems priklausys didesnio dydžio būsto kompensacija.

Į pajamas neįskaitoma: išmoka vaikui (vaiko pinigai), socialinio draudimo našlių pensija, vienišo asmens išmoka, transporto išlaidų ir (ar) tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienkartinės išmokos, pašalpos ir kt.

Trečias žingsnis. Nurodykite išlaidų už būsto šildymą sumą. Jeigu sąskaitų dar negavote, galima pateikti preliminarias.

Ketvirtas žingsnis. Sužinosite, kokio dydžio kompensacija jums priklauso, o kiek turite mokėti patys. Gali būti, kad būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., t. y. nieko nereikės mokėti.

Jei pasinaudojus būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle matyti, kad kompensacija galimai priklauso,  prašymą dėl kompensacijų skyrimo galima pateikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prieš pildant prašymą el. būdu, galima peržiūrėti mokomuosius video filmus (video instrukcijas) su įgarsinimu ir titrais, kaip prisijungti prie SPIS ir užpildyti bei pateikti prašymą.

SVARBU. Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas.

Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skirta automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Tam šiandien pritarė Seimas. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

„Kitąmet vienišo asmens išmokos gavėjų ratas prasiplės. Išmoka pasieks ir tuos vienišus žmones, kurie apie tai, kad turi teisę gauti vienišo asmens išmoką, galbūt ir nežino. Išmoka bus paskirta be atskiro prašymo. Tam skirsime per 100 mln. eurų. Tikimės, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirs automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka bus skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti.

Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 metų pradžios, išmoką ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus iki kovo mėnesio pabaigos.
Teisę į vienišo asmens išmoką įgis papildomai apie 3 tūkst. gavėjų. Ją gaus ir senatvės pensijos amžių sukakę ir neįgalūs asmenys, neturintys teisės gauti socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos.

Vienišo asmens išmoka bus mokama ir socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams, kurie yra pateikę prašymą atidėti šios pensijos mokėjimą.

SVARBU. Asmeniui, kuriam yra paskirta socialinio draudimo našlių pensija, valstybinė našlių renta ar jis gauna iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmoką našlystės atveju, vienišo asmens išmoka bus skiriama tik jam atsisakius jo gaunamos išmokos dėl našlystės.

Vienišo asmens išmoka bus pristatoma tokia pačia tvarka, kaip ir pensija ar šalpos išmoka. Jeigu, pavyzdžiui,  šalpos senatvės pensija pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją žmogus gauna į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gaus į tą pačią sąskaitą.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.

Vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau bus lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris kasmet bus indeksuojamas.

Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi daugiau nei 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau pradėjo mokėti, kartu bus išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus.

„Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS IR IŠ PRASTOVŲ SUGRĮŽTANTIEMS DARBUOTOJAMS  
Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti bus mokamos iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės. Už pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarys 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 Eur, o antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 Eur.

Darbdaviams taip pat bus mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija bus mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino paskelbimo ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu.

Už pirmąjį kalendorinį mėnesį bus mokama 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. MMA dydžio subsidija, už antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA. Parama bus mokama ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 d. ir tik tuo atveju, jei minėtas darbuotojas bus sugrąžintas į darbą ir dirbs.

PARAMA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI 
Atšaukus karantiną, dirbančius savarankiškai paskutinė parama pasieks liepos mėnesį (mokama už birželį), – 260 eurų išmoka. Už liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokos mokamos nebus. Veiklą išregistravę dirbantys savarankiškai, galės pretenduoti į darbo paieškos išmoką. Šiuo metu darbo paieškos išmoką gauna beveik 6 kartus mažiau žmonių nei 2020 m. pabaigoje.

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA
Nuo liepos 1 d. darbo paieškos išmoką galės gauti ir savarankiškai dirbę asmenys, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo ir jie kreipėsi dėl bedarbio statuso suteikimo.

Darbo ieškantiems žmonėms 212 eurų siekianti darbo paieškos išmoka bus mokama iki rugpjūčio 31 d.

NEDARBO IŠMOKOS
Nuo birželio 8 d. jau galioja teisės aktai, pagal kuriuos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra  atnaujinamas du kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dėl atsiradusių darbo santykių ar savarankiškai vykdomos veiklos.

Nuo liepos 1 d. visą nedarbo išmoką turės teisę gauti tie žmonėms, kurie gauna netekto darbingumo, našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensiją, kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar yra šalpos išmokų gavėjai. Iki šiol jiems buvo mokamas tik skirtumas tarp gaunamos išmokos ir nedarbo išmokos.

Nedarbo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą, ir turi bedarbio statusą.

LIGOS IŠMOKA
Nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.

VIENIŠI ASMENYS
Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.

Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 dienos, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.

Gauti vienišo asmens išmoką nuo liepos 1 dienos gali gaunantys:
•    šalpos senatvės pensiją,
•    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų),
•    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo,
•    socialinę pensiją,
•    pensijos priemoką, nes jų pensija ar visų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 260 Eur.

Vienišo asmens išmokas galės gauti ir tie našliai, kurie gauna šalpos pensijas arba mažų pensijų priemokas ir iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai.

Našliai vietoj mažesnės našlių pensijos galės gauti didesnio dydžio vienišo asmens išmoką, jeigu sustabdys jiems paskirtos mažesnio dydžio našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmoka taip pat priklausys ir pagyvenusiems arba neįgaliems našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Svarbu, kad asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.

Nuo liepos 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo bei karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas), našlių pensija ir vienišo asmens išmoka nebus įskaičiuojama į pajamas, o nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nevertinamos našlių pensijos.

SPECIALIEJI POREIKIAI
Nuo liepos 1 d. įsigalioja senjorams aktualūs specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. Lieka galioti vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai, todėl nuo liepos pradžios daugiau senjorų galės pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu.

Svarbu, kad senjorams turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas. Jiems nustatyti specialieji poreikiai nebus vertinami iš naujo.

ASMENINIS ASISTENTAS
Nuo liepos 1 d. asmeninio asistento pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, gali padėti pasirūpinti maistu, nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI
Nuo liepos 1 d. didėja socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 proc., vietoj dabar esamų 20 proc., be to, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.

Savivaldybėms socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta 2,8 mln. eurų.

NEMOKAMI PIETŪS IR ANTROKAMS
Nuo liepos 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo rugsėjo 1 d. nemokami pietūs mokykloje nevertinant pajamų skiriami ne tik visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Dėl nemokamų pietų nevertinant pajamų skyrimo kreiptis ir teikti prašymų nereikia.

Seimas pritarė, kad jau nuo liepos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka, prašymus jai gauti galima teikti jau nuo šių metų liepos 1 dienos. Tikimasi, kad bus galimybė prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo Sodros teritoriniam skyriui pateikti ir telefonu.

„Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Lietuvoje namų ūkių, kuriuos sudaro vienišas senyvo amžiaus žmogus (65+), skurdo rizikos lygis yra dvigubai didesnis nei didesnių namų ūkių ir siekia net 47 proc. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui pagal kitus įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.

Pasak ministrės M. Navickienės, ši išmoka vienišų pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį turėtų sumažinti 7,4 procentiniais punktais.

Vienišo asmens išmoka nediskriminuoja socialinio draudimo ir šalpos pensijų gavėjų, į jos gavėjų sąrašą įtraukti ir neįgalieji – viena labiausiai skurdą patiriančių visuomenės grupių.

Iki šiol panaši – našlių pensija – yra mokama tiems neįgaliems ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurių miręs sutuoktinis turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją.

Šiuo metu vidutinė našlio pensija siekia 28,63 euro, ją gauna apie 210 tūkst. našlių pensijų gavėjų. Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką įgis dar daugiau nei 60 tūkst. asmenų. O nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją jau gaus virš 400 tūkst. žmonių.

Šiemet vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti 15 mln. eurų, 2022 metais tam prireiks 106 mln. eurų. Našlių pensijų didinimui 2022 metais papildomai turės būti skiriama 3  mln. eurų.
Kaip vienišo asmens išmoka bus indeksuojama nuo 2023 m., Seimas apsispręs jau šio rudens Seimo sesijoje.

Vienišo asmens išmoka gavėjus pasieks šį rudenį, skaičiuojant už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. liepos mėnesio.

Kas gali kreiptis dėl išmokos nuo liepos 1 d.?

Vienišais asmenimis laikomi viengungiai – žmonės, niekada nesudarę santuokos, išsiskyrę ir nesudarę naujos santuokos, taip pat žmonės, kurių sutuoktiniai yra mirę ir kurie nėra sudarę naujos santuokos.

Nuo liepos mėnesio dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis vieniši žmonės gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją arba socialinę pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų). Išmoka taip pat priklausys senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba ne mažiau kaip 60 proc. darbingumo netekusiems šalpos kompensacijų gavėjams.

Dėl išmokos nuo liepos gali kreiptis ir žmonės, kurie gauna socialinę pensiją arba mažos pensijos priemoką. Tai tie asmenys, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba yra netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo ir jų gaunama senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija yra mažesnė nei 260 eurų.

Dėl išmokos gali kreiptis Lietuvoje gyvenantys vieniši asmenys.

Ar našliai gali kreiptis dėl vienišo asmens išmokos?

Vienišo asmens išmokas galės gauti tie našliai, kurie iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo. Pavyzdžiui, našliai negali gauti našlių pensijos,  jei miręs sutuoktinis nebuvo įgijęs reikiamo minimalaus stažo pensijai gauti,  nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinio mirties buvo praėję mažiau nei 1 metai arba žmogus neįgaliu buvo pripažintas vėliau negu per 5 metus nuo sutuoktinio mirties.

Jei našlio gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai, jis galės gauti vienišo asmens išmoką tik vietoje našlių pensijos, tai yra, jei pateiks prašymą sustabdyti pensijos mokėjimą.

Išmoka gali būti skirta taip pat našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. teisę į vienišo asmens išmoką įgis visi vieniši žmonės gaunantys senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją

Kada ir kur bus mokama išmoka?

Tiems gyventojams, kurie pateiks prašymus nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 31 d., sprendimai dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimti ir išmokos pradėtos mokėti lapkričio mėnesį, kartu sumokant išmokos nepriemoką, jei tokia susidarys.

Teikiant prašymus nuo lapkričio 1 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos.

Vienišo asmens išmoka bus mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Jos dydis nuo liepos 1 d. sieks 28,63 eurų. Vienišo asmens išmoka bus pristatoma gavėjams tokia pačia tvarka, kuria yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.

Pavyzdžiui, jei šalpos senatvės pensija žmogui pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gyventojas gauna į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gaus į tą pačią sąskaitą.

Kaip pateikti prašymą?

Kreipiantis dėl išmokos skyrimo, reikia pateikti „Sodrai“ prašymą.

Tai galima padaryti internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pasirinkus siųsti prašymą paštu, reikia pridėti įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, notaro arba seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Prašymą galima pateikti ir atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui – tai galima padaryti internetu arba paskambinus telefonu 1883 / (+370) 5 250 0883.

Nuo liepos klientų prašymai bus taip pat priimami telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883.

Teikiant prašymą, papildomai gali prireikti pažymos apie santuokos nutraukimą arba santuokos nutraukimo įrašą liudijančio išrašo, jeigu šių duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui.

Laidojimo pašalpa

Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Našlių pensija

Mirusiojo sutuoktinis gali gauti našlio ar našlės pensiją, kurios bazinis dydis – 28,63 euro. Norintys gauti našlių pensiją, turi atitikti bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų:
•    būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus;
•    sutuoktinio mirties dieną arba per 5 metus po sutuoktinio ar sutuoktinės mirties tapęs nedarbingu ar iš dalies darbingu;
•    būti pripažintu nedarbingu ar iš dalies darbingu tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus ar įvaikius iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais, taip pat mirusiojo vaikus ar įvaikius, kuriems buvo nustatytas 75–100 proc. netektas darbingumas iki 18 metų.
Našlių pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą netekto darbingumo arba senatvės pensijai gauti arba šias pensijas gavo. Našlių pensija mokama kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos, iki dar kartą susituokiant arba iki netekto darbingumo pabaigos.

SVARBU! Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo nemažiau kaip 1 metai.

Socialinio draudimo našlaičių pensija 

Mirus vienam arba abiems tėvams (įtėviams), tapus našlaičiu, galima kreiptis dėl našlaičių pensijos. Našlaičių pensija priklauso vaikams iki 18 m., ar iki 24 m., jeigu mokosi arba studijuoja. O taip pat našlaičiams, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 m.
Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio, mokama kas mėnesį. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), suma padalijama visiems lygiomis dalimis.

Šalpos našlaičių pensija

Šalpos našlaičių pensija gali būti skirta mirusiojo vaikams iki 18 m., vyresniems, jeigu mokosi arba studijuoja, iki studijų pabaigos, bet ne ilgiau nei sukaks 24 m. O taip pat našlaičiams nuo 18 iki 24 m., jei jiems visą tą laiką pripažintas netektas ne mažesnis kaip 45 proc. darbingumas.
Šalpos našlaičių pensijos skiriamos asmenims, kurie negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijų išmokų, išskyrus atvejį, kai asmeniui skirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija ar valstybinė našlaičių pensija už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių).
Jei teisę gauti šią pensiją turi ne daugiau nei 3 vaikai, kiekvienam jų skiriama po 71,5 euro. Kai šalpos pensiją turi teisę gauti 4 ir daugiau vaikų, 214,5 euro padalijama lygiomis dalimis.

Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka. Ši išmoka skiriama apdraustojo tėvams ar įtėviams, sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ar įvaikiams, vyresniems vaikams ar įvaikiams, jei šie mokosi ar studijuoja (iki 24 m.), ir pilnamečiams vaikams ar įvaikiams, jei jie buvo pripažinti neįgaliais iki 18 m.
Vienkartinė draudimo išmoka lygi 46,55 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio apdraustojo mirties mėnesį. Ji padalijama visiems turintiems teisę ją gauti asmenims lygiomis dalimis ar išmokama vienam gavėjui.
Dėl šios išmokos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos.

Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

Jei apdraustasis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo išlaikomi nedarbingi asmenys arba turėję teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikai, gimę ne vėliau kaip 300 dienų po jo mirties, turi teisę į periodinę draudimo išmoką.
Periodinė išmoka gali būti skiriama už praėjusį laiką, tačiau už ne ilgesnį nei 12 mėnesių, jeigu kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos.
Ši išmoka priklauso nuo buvusių mirusiojo pajamų ir vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į gaunamas kitas pajamas, išskyrus atvejus, kai dėl to paties draudžiamojo įvykio yra mokama socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija.

Mirusiajam priklausiusios pensijos, neišmokėtų „Sodros“ išmokų

Pensijos ar kompensacijos vieno dydžio mėnesio suma išmokama jį laidojančiam asmeniui, o taip pat išmokama suma už einamąjį mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta. Paveldėtojams išmokamos ir mirusiajam priklausiusios ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos nedarbo išmokos.

Parama mirusiųjų užsienyje palaikams pervežti

Palaikų pervežimą organizavęs fizinis asmuo gali gauti paramą palaikams pervežti, jei jo vidutinės pajamos arba bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos neviršija 384 eurų. Parama skiriama faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms padegti ir neturi viršyti 2160 eurų. Dėl paramos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į šią paramą atsiradimo dienos.

SVARBU! Parama palaikams pervežti neteikiama valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų ir karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kursantų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, – jų palaikų parvežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė.