Nuo kovo 1 dienos savivaldybės, ūkininkai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos ir kitos fizinių ar juridinių asmenų grupės bus raginamos pateikti paraiškas siekdamos pagerinti melioracijos sistemų būklę.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą bei tuo pat metu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamą drenažą.

Pagal intervencinę priemonę remiamos šios veiklos ir atitinkamai šiemet joms skiriamos paramos lėšos:

• reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas (4 mln. Eur);
• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7,2 mln. Eur).

Pareiškėjas per vieną kvietimą teikti paramos paraiškas gali pateikti tik vieną paraišką pagal vieną iš šių dviejų veiklų.

Paraiškos, kurias teikia norintys vykdyti esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje bus priimamos iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos – balandžio 30 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiškos pagal reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą gali būti priimamos iki tos dienos, kai NMA interneto tinklalapyje paskelbiama, jog viršyta paraiškų priėmimo etapui skirta paramos lėšų suma.

Galima paramos suma

Paramos suma pareiškėjui skiriasi atsižvelgiant į projekte numatomą vykdyti veiklą.

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. Eur. Finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas didžiausia projektui galima skirti paramos suma – iki 300 tūkst. Eur, finansuojant iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Susidomėjimas tikrai didelis

Pasak Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyr. specialisto Rimanto Dambrausko, susidomėjimas parama kaimo melioracijos sistemų atnaujinimu, jos rekonstrukcija yra tikrai didelis, nes Lietuva yra permainingų orų kraštas. Šalies melioracijos įrenginių nusidėvėjimas kai kuriose šalies vietovėse siekia 70 proc. ir daugiau. Mūsų žemdirbiams melioracija yra labai svarbi – jos būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui.

Praėjusiais metais buvo pateiktos 32 paraiškos, kuriose buvo siekiama gauti finansinę paramą esamų melioracijos sistemų atnaujinimui. Šiai veiklai buvo skirtos 7,2 mln. Eur paramos lėšos. Tačiau paraiškose išreikšta poreikio suma siekė daugiau nei 9,4 mln. Eur.

Norint patenkinti didesnį poreikį, buvo priskirta papildoma finansinė parama, kurios suma sudarė 1,035 mln. Eur. Šios lėšos buvo skiriamos tam, kad būtų galima aprėpti daugiau paraiškų, ypač toms, kurios, nors ir surinko vienodą balų skaičių, tačiau liko be finansavimo dėl ribotų lėšų kvotos. Visoje procedūroje buvo įvertintos ir svarstytos 28 paraiškos.

Žemės ūkio ministerija praneša, jog saugomų kilmės vietos ar geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių, ekologiškų ar nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. 

Paraiškas pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles galima teikti iki rugpjūčio 25 d.

Priemonei finansuoti skirta 61 tūkst. eurų. Tai jau antras toks paraiškų rinkimas šiais metais.

Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus. Taip pat ir asociacijos ar pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai gamina šiuos produktus.

100 proc. finansuojamos saugomų nuorodų ir NKP produktų specifikacijų parengimo išlaidos. Taip pat iš dalies atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos, etiketės spausdinimo išlaidos, sertifikavimo bei kontrolės išlaidos. Pagalbos dydis šioms išlaidoms labai mažoms įmonėms gali siekti iki 60 proc., kitoms įmonėms – iki 50 proc., neatskaičiavus tiesioginių mokesčių.

Kur ir kaip teikti paraiškas?

Paramos paraiška skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos svetainėje.

Paraiška ir pridedami dokumentai pildomi lietuvių kalba, teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus.

Paramos paraiškos, mokėjimo prašymai, kiti dokumentai gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF. Vienu metu gali būti įkeliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus. Jeigu dokumentai siunčiami ne vienu metu, jie turi būti pateikti tą pačią dieną.

Dėl kenkėjiškų programų tikimybės dokumentai negali būti pateikiami nuorodose. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti ir pateikti teisės aktų nustatyta tvarka įgalioto asmens. Kitais būdais pateikta paraiška nevertinama.

Papildomą informaciją teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. + 370 5 252 6762 ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel. + 370 5 239 1282.

Daugiau informacijos apie paramą yra čia.

Darbo neturintys ar mažas pajamas gaunantys, bet verslūs gyventojai galės gauti paramą verslo pradžiai informacinių technologijų, žaliosios ir žiedinėse ekonomikose. Paramai numatyti 25 mln. eurų ir tikimasi, kad iki 2026 m. II ketv. bus sukurta per 1300 naujų darbo vietų. Pirmosios 700 paraiškų bus priimtos jau šiemet. 

„Priemonė suteiks galimybę turintiems idėjų ir norintiems kurti verslus gauti jiems būtiną pagalbą. Kviečiu ypač pasidomėti specialistus esančius vaiko priežiūros atostogose, studentus ar svarstančius grįžti į Lietuvą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Visi svarstantys apie verslą jau gali išklausyti nuotolinius nemokamus verslumo mokymus Inovacijų agentūros platformoje: https://versloegidas.inovacijuagentura.lt/ Mokymai padės įsivertinti ar verslas domina ir suteiks naudingų žinių. 

Išklausę kursus, darbo neturintys ar mažas pajamas gaunantys visuomenės nariai netrukus galės dalyvauti atrankoje ir laimėję atranką gauti iki 26 tūkst. eurų (31 MMA) 1 darbo vietai verslo pradžiai informacinių technologijų, žaliosios ir žiedinėse ekonomikose. Lėšos galės būti naudojamos įrangos įsigijimui, patalpų įrengimui ar remontui.  

Paramos kreiptis galės:
•    Bedarbiai, kurie neteko darbo bet kada po Covid pandemijos pradžios (po 2020-02-26);
•    Darbuotojai uždirbantys iki 1,5 MMA (iki 1260 EUR popieriuje).
 
Pirmumą paramai gaus tie, kurie darbo vietas steigs už mažesnę sumą. 

Prioritetą (papildomų balų vertinant paraiškas) taip pat gaus:
•    Auginantys vaikus.  Tyrimai rodo, kad 70 proc. tėčių ar mamų po vaiko priežiūros atostogų į tą patį darbą grįžti nežada, o įgyta patirtis gali būti vertinga kuriant savo verslą;
•    Studentai. Jie dažnai turi gerų idėjų iš studijuojamos srities, tačiau neturi kapitalo verslo pradžiai;
•    Grįžtantys į Lietuvą. Jie galėtų gerąją užsienio įmonių patirtį (tiekėjai, procesai, pirkėjai) pritaikyti gimtinėje;
•    Jaunimas iki 29 m., taip pat vyresni 50+ ar asmenys su negalia, nes jiems sunkiau susirasti darbą;
•    Tie, kurie kurs darbo vietas didesnio nedarbo regionuose.

Atrankų metu bus vertinamas ne tik pareiškėjas, bet ir jo verslo idėja bei gebėjimas ją įgyvendinti. 

Pirmąsias 300 paraiškų Užimtumo tarnyba planuoja priimti jau birželio pabaigoje.

Priemonė bus finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšomis.

Pieno gamintojai galės teikti paraiškas gauti pagalbai, kuriai valstybė skyrė 8 mln. Eur. Žemės ūkio ministerija atsako į klausimus, kur reikia kreiptis pieno gamintojams, norintiems gauti paramą. Paraiškas paramai gauti pieno gamintojai bus kviečiami nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos.

Kas gali gauti paramą?

Pagalba bus teikiama pieno gamintojams, pateikusiems paraiškas ir atitinkantiems visus šiuos reikalavimus:

• Žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d.;
• jeigu vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina bus ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą (šių duomenų pačiam pareiškėjui pateikti nereikės);
• kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. buvo registruotų pieninių karvių;
• kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Kada bus renkamos paraiškos?

Jos bus renkamos nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d.

Kas rinks paraiškas?

Paraiškas rinks rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracija arba seniūnija. Ji jau bus gavusi iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro galinčiųjų pretenduoti gauti pagalbą suvestines pagal seniūnijas.

Kaip bus pildoma paraiška?

Savivaldybės darbuotojas suves duomenis į paraiškos formą ir atspausdins 2 jos egzempliorius. Pareiškėjas ir savivaldybės darbuotojas parašais patvirtins paraiškos duomenų teisingumą. Pasirašyta pagalbos paraiška bus laikoma pateikta – vienas paraiškos egzempliorius atiduodamas pareiškėjui, kitas bus saugomas savivaldybėje.

Paraiškos nacionalinei pagalbai gauti formą galite rasti čia.

Ar galima pavėluotai pateikti paraišką?

Pavėluotai paraišką galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Būtina pridėti vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Pavėluotai pateiktos paraiškos nebus priimamos.

Kada paaiškės pagalbos dydis?

Pagalbos dydžiai bus nustatyti atskiru žemės ūkio ministro įsakymu ne vėliau kaip iki gegužės 12 d.

Už ką bus mokama pagalba?

Pagalba bus apskaičiuojama už Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. registruotas pienines karves.

Kada numatoma išmokėti paramos lėšas?

Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos.

Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams pagalba yra 10 proc. didesnė. Kaip savivaldybės sužinos, ar pareiškėjas priklauso tokiam kooperatyvui?

Pripažintas žemės ūkio kooperatyvas savo narių, esančių jais 2023 m. kovo 1 dieną, sąrašą (MS Excel formatu) turės pateikti VĮ Žemės ūkio duomenų centrui el. paštu parama@zudc.lt iki  balandžio 28 d.

Šių kooperatyvų nariai paraiškas turės pateikti įprasta tvarka, kaip ir visi kiti pieno gamintojai. Savivaldybių darbuotojai papildomų duomenų apie priklausymą minėtiems kooperatyvams rinkti neturės. Centras, įvertinęs gautus duomenis, apskaičiuos priklausančią paramą.

Kas apskaičiuos pagalbos dydį kiekvienam pieno gamintojui?

Galinčių pretenduoti gauti pagalbą pieno gamintojų sąrašą sudarys ir pagalbos dydį apskaičiuos VĮ Žemės ūkio duomenų centras.

Jeigu apskaičiuota pagalbos suma viršys skirtą lėšų sumą, pagalbos suma visiems pareiškėjams bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiu.

Kas bus, jei paaiškės, kad paraiška užpildyta klaidingai?

Jeigu skirtingų pareiškėjų paraiškose nurodyti duomenys nesutaps, VĮ Žemės ūkio duomenų centras paprašys pareiškėjų pateikti papildomą informaciją raštu. Pareiškėjai tokią informaciją turės patikslinti per 5 darbo dienas.

Kas išmokės pagalbą pareiškėjams?

Pinigus į pareiškėjų sąskaitas perves Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Kur kreiptis, jei negausiu paramos?

Pieno gamintojas, negavęs pagalbos, ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 31 d. gali raštu kreiptis į Centrą (V. Kudirkos g.18-1, 03105 Vilnius arba info@zudc.lt ) ar NMA (Blindžių g. 17, 08111 Vilnius arba info@nma.lt) dėl informacijos suteikimo apie pagalbos neskyrimo aplinkybes.

Ar gali paramą paveldėti įpėdinis?

Mirus pieno gamintojui, kuriam parama buvo skirta, tačiau dar neišmokėta, jo įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruotas valdos valdytoju ar partneriu, iki 2023 m. spalio 31 d. gali pateikti NMA laisvos formos prašymą dėl pagalbos priskyrimo ir paveldėjimo fakto patvirtinimo dokumento kopiją. Prašyme nurodomas banko pavadinimas, kodas ir sąskaitos bei valdos numeris.

Šiemet startuos nauja intervencinė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“. Žemės ūkio ministerija jau parengė ir su visuomene derina jos įgyvendinimo taisykles.

Pagal naująją intervencinę priemonę bus remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės apsauga, pritaikant ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų laukinių paukščių rūšių paplitimo teritorijoms.

Dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje ūkininkai prisidės prie laukinių paukščių – kurapkų, mažųjų erelių rėksnių, griežlių, balinių pelėdų, žalvarnių, tetervinų ir kitų paukščių – rūšių išsaugojimo.

Aktyviems ūkininkams parama bus skiriama kasmet už pievų plotą, esantį už „Natura 2000“ teritorijos ribų, siekiant paramos gavėjams kompensuoti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

Norintis gautą paramą ūkininkas turės įsipareigoti 5 metams ir kasmet deklaruoti tuos pačius plotus.

Kompensacinė išmoka – 74 Eur už vieną hektarą pievų.

Žemės ūkio ministerija parengė taisykles, kuriomis vynuogių augintojai gali džiaugtis, kaip ateinančius penkerius metus bus finansuojamos investicijos į vynuogynų įkūrimą, vynuogių auginimą, jų perdirbimą ir gamybą. Parama vyno gamybai gali būti naudinga ūkininkams plečiant žemės ūkio galimybes.

Iki šiol Lietuvos vyno sektoriuje buvo vykdoma Nacionalinė vyno programa, skirta padidinti putojančio vyno gamybos Lietuvoje pridėtinę vertę, paskatinti jo eksportą į trečiąsias šalis. Tačiau, siekiant padėti smulkiems vyndariams, buvusi programa pakeista į naują investicinę priemonę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.

Naująja paramos priemone bus skatinama vyninių veislių vynuogynų plėtra Lietuvoje, naujų vyninių vynuogių veislių augintojų įsikūrimas, kuriama palanki terpė vynuogių auginimo bei perdirbimo veiklai vystyti, sudaromos sąlygos vyno gamintojams konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių.

Priemonės paramą numatoma teikti savo veiklą įteisinusiems vyninių vynuogių veislių augintojams ir vyno iš jų gamintojams.

Žemės ūkio ministerijos parengtose priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyti vyndarių poreikiai, kuriems bus skiriama parama, remiamos veiklos, galimi pareiškėjai, tinkamumo sąlygos bei reikalavimai paramai gauti, paramos administravimo tvarka.

Šiomis taisyklėmis turės vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paramos paraiškas, taip pat paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, bei institucijos, atliekančios paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 100 vynuogynų, kurių plotai užima apie 40 ha. Vyndarystę profesionaliai praktikuoja apie 50 vyndarių.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės „Investicijos į vyno sektorių“ įgyvendinimo taisyklių projektas šiuo metu derinamas su visuomene – paskelbtas Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (TAIS) čia.

Kaimo bendruomenės nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 17 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Jų projektams finansuoti numatyta skirti apie 0,9 mln. Eur.

Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles.

Remiami projektai, pagal veiklos sritis:

– kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);

– kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (antroji veiklos sritis);

– mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, organizavimas (trečioji veiklos sritis).

Atliekant projektų atrankos vertinimą daugiausiai dėmesio bus skiriama:

• Pagal pirmąją veiklos sritį – pareiškėjo naujumui, rezultatų svarbai, pareiškėjo prisidėjimo prie projekto dydžiui;
• Pagal antrąją veiklos sritį – pareiškėjo prisidėjimui prie projekto, kaimo vietovės gyvybingumui, projekto turiniui ir rezultatų svarbai;
• Pagal trečiąją veiklos sritį – 2023 m. Lietuvos mažosioms kultūros sostinėms, renginio pobūdžiui ir pridėtinei vertei bei socialiai jautrių grupių įtraukimui į projektines veiklas.

Ši finansinė parama skiriama jau 16 metų iš eilės. Pernai kaimo bendruomenės pateikė 442 paraiškas nacionalinei paramai gauti. Kaimo bendruomenių iniciatyvoms buvo skirta 1,1 mln. eurų.

Papildomą informaciją ir konsultacijas teikia:

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Socialinio bendradarbiavimo skatinimo skyriaus vedėja Kristina Mockutė, tel.  +370 698 39542, el. p. k.mockute@litfood.lt

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos tel.  +370 5 252 6999 arba 1841, el. p. info@nma.lt.

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Monika Barnackienė, tel. +370 5 239 1128, el. p. Monika.Barnackiene@zum.lt.