Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

„Nekilnojamojo turto deklaracijos gyventojai pildo e. būdu – Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Pasirinkę deklaracijos formą KIT715v.2 joje įrašo NT bendrą mokestinę vertę ir pasirenka neapmokestinamąją ribą: 150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata auginantiems vaikus. Suvedus šiuos duomenis NT mokesčio suma paskaičiuojama automatiškai“, – sako VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis, primindamas, jog NT bendra mokestinė vertę sužinoti galima Registrų centro internetinėje svetainėje susiradus visų turimų NT objektų mokestines vertes ir jas sudėjus.

Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos šalies NT masinį vertinimą, kurio metu perskaičiuotos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai. Statiniams naujos mokestinės vertės įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

„NT savininkai turėtų pasitikrinti savo turimo NT mokestinę vertę Registrų centre, kadangi per penkerius metus ji tikrai bus pasikeitusi. Pavyzdžiui, per 5 metus visų paskirčių statinių mokestinės vertės Lietuvoje vidutiniškai padidėjo apie 30 proc.: butų mokestinės vertės – vidutiniškai 40 proc., gyvenamųjų namų – apie 30 proc., kitų paskirčių statinių – apie 20 procentų. Be abejo, mokestinės vertės labiausiai padidėjo augančiose savivaldybėse – didmiesčiuose ir juos supančių rajonų savivaldybėse, kurortuose. Tam įtakos turėjo ekonomikos augimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, taip pat kuriamos naujos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, tinkamai išvystyta infrastruktūra, skatinusi ir NT kainų augimą“, – kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę ir pateikti deklaraciją?

NT vertę sužinoti galima VĮ „Registrų centras“ internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris (unikalaus numerio paiešką galite atlikti čia). Suvedus NT unikalų numerį galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę (NT vertės paieška čia).

Statistika

Remiantis preliminariais duomenimis skaičiuojama, kad šiais metais pajamos iš prabangaus NT mokesčio turėtų siekti apie 13 mln. eurų, o savo turimą NT turėtų deklaruoti apie 32 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, jog preliminarus NT mokesčio ir gyventojų skaičius gali keistis, kai VMI sulauks visų duomenų – pvz. apie gyventojus, kurie savo NT nuomoja įmonėms ir pan. Praėjusiais metais, sumažėjus neapmokestinamajai ribai, 18,5 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 5,9 mln. eurų NT mokesčio sumą, o 2019 m. – 5,3 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 2,5 mln. eurų NT mokesčio sumą.

Daugiau apmokestinamojo NT praėjusiais metais valdė Vilniaus apskrities gyventojai – apie 14,3 tūkst. gyventojų, jų apskaičiuota NT mokėtina suma apie 4,4 mln. eurų. Klaipėdos regione beveik 2,4 tūkst. gyventojų – 0,84 mln. eurų mokėtina suma, Kauno regione apie 1,2 tūkst. gyventojų – 0,4 mln. eurų, Panevėžio regione 271 gyventojas – 0,08 mln. eurų ir Šiaulių regione 320 gyventojai – 0,1 mln. eurų NT mokesčio suma (regionai pateikti pagal gyventojų, kurie mokės NT mokestį, skaičių; gyventojas gali turėti kelis NT objektus ir keliuose regionuose).

Kas turi mokėti NT mokestį ir kokie mokesčio tarifai taikomi?

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą. Mokesčio tarifai taikomi viršijančiai daliai:

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata – mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Kaip galima sumokėti NT mokestį, rasite čia. Visa aktuali informacija apie NT mokestį gyventojams skelbiama VMI interneto svetainėje > Domiuosi nekilnojamojo turto mokesčiu > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715. Kaip teisingai užpildyti NT mokesčio deklaraciją pasakojame Youtube laidoje Kaip užpildyti ir pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?. Informacija mokesčių klausimais taip pat teikiama numeriu 1882 (+370 5 260 5060). Primename – apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien dėl negrąžinamosios subsidijos gali kreiptis ir nesavarankiškos įmonės (Pareiškėjas), atitinkančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus ir su Europos Komisija suderintus aprašo kriterijus. Šioms įmonėms skirta bendra subsidijų suma yra 100 mln. eurų. Nesavarankiškos įmonės paraišką pateikti gali Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS à Subsidijos paraiškos KIT718 pildymas).

„Vertinant, ar nesavarankiška įmonė atitinka nustatytus kriterijus subsidijai gauti, atsižvelgiama ir į su ja susijusių įmonių 2019 m. finansinius rodiklius: su pareiškėju susijusios Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat turi būti pateikusios VĮ Registrų centras finansines ataskaitas, su užsienio juridiniais asmenimis susijusios, kartu su paraiška teikia ir šių užsienio įmonių finansinių ataskaitų už 2019 m. rinkinius ar juos atitinkančius finansinius duomenis“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, pridurdama, jog dėl šių priežasčių parengta detalesnė paraiškos forma, kurioje reikia nurodyti papildomus duomenis apie susijusius su įmone fizinius ir Lietuvos bei užsienio juridinius asmenis.

Sąlygos ir kriterijai subsidijai gauti nesikeičia.

Į subsidija pretenduoja nesavarankiškos įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. lyginant laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. Jei įmonės pagrindinė veikla buvo apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., lyginama vidutinė apyvarta nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. Įmonės, įsteigtos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kurios negavo pajamų nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., į subsidiją pretenduoja, jei jų pagrindinė veikla įtraukta ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Taip pat prieš teikdamos paraiškas nesavarankiškos įmonės turi įsivertinti, ar atitinka visus apraše išdėstytus kriterijus. Pažymėtina, jog į subsidiją nepretenduoja tos įmonės, kurių nors viena veikla yra žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros srityse bei kredito ir finansų įstaigos.

Gavus paraišką, VMI įvertina ar nesavarankiška įmonė atitinka Apraše nustatytus kriterijus. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir Konkurencijos taryba (KT) Pareiškėją ir su juo susijusias įmones vertina bendrai. Gavus teigiamą sprendimą, VMI suskaičiuoja nesavarankiškai įmonei priklausiančią subsidijos sumą ir informuoja Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuriai priėmus sprendimą skirti subsidiją  Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras perveda skirtą subsidiją.

Atsakymas dėl teigiamo ar neigiamo sprendimo skirti subsidiją įmonei išsiunčiamas per Mano VMI.

Subsidijos dydis priklauso tik nuo Pareiškėjo sumokėto GPM

Subsidija apskaičiuojama pagal iki 2020 m. sausio 31 d. nesavarankiškos įmonės už 2019 m. sumokėtą ir / arba įskaitytą GPM sumą,:

• 25 proc. nuo sumokėto ir / arba įskaityto GPM, jei ši GPM suma buvo daugiau kaip 2 000 Eur.
• 500 Eur subsidija, jei ši GPM suma yra 2 000 Eur arba mažiau.
• 500 Eur subsidija, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m lapkričio 30 d. įsteigtoms įmonėms,  kurios laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. negavo pajamų.

VMI primena, jog sausio 20 d. pakvietė savarankiškas įmones nukentėjusias nuo pandemijos kreiptis subsidijos ir paraišką jau pateikė 17,8 tūkst. įmonių iš kurių 10,9 tūkst. skirta 23,3 mln. eurų. 3,2 tūkst. prašymai buvo atmesti, kadangi įmonės neatitiko nustatytų kriterijų, 2,3 tūkst. paraiškų šiuo metu yra vertinamos, 1,5 tūkst. paraiškų grąžintos įmonėms patikslinti. Kvietimai teikti paraiškas savarankiškoms ir nesavarankiškoms įmonėms subsidijai gauti galioja iki birželio 1 d., o bendra numatyta pagalbos suma 150 mln. eurų.

Informaciją apie subsidijas mokesčių administratorius įmonėms pateikė ir asmeniškai, Mano VMI sistemoje. Konsultacijas mokesčių klausimais teikia VMI specialistai trumpuoju telefonu 1882. Taip pat, aktuali informacija bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus yra skelbiami ir nuolat atnaujinami www.vmi.lt skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19.

Švelnindama karantino padarinius Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos.

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis iki 4 EDV, jau gali kreiptis vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį. Tiesa, skubėti nėra kur – prašymus pildyti galima bus iki pat gruodžio 11 dienos.

Dėl išmokų kreiptis reikia į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos. Išmokėjimu rūpinsis „Sodra“.

Visa tai reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrų pasirašytas įsakymas.

Kurie ūkininkai gali gauti išmokas ir kokio jos dydžio

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkio dydis mažesnis nei 4 EDV, priklausomai nuo to, ar dirba pagal darbo sutartį, gali gauti vienkartinę arba periodinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad karantinas labiau iš vėžių išmušė darbo santykius turinčius asmenis, periodinė išmoka skiriama smulkiesiems ūkininkams, kurie papildomai dirba ir karantino laikotarpiu uždirbo ne daugiau kaip minimalią algą (607 eurus bruto per mėnesį). Kadangi papildomai pagal darbo sutartis nedirbantiems smulkiems ūkininkams pokyčių buvo mažiau, nors karantino įtaką vis tiek pajuto, jie gali gauti vienkartinę išmoką.

Vienkartinė išmoka. Gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

• Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
• Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos, tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
• Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius kovo 16 dieną neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
• Karantino laikotarpiu nedirbo pagal darbo sutartį arba neturėjo darbo santykiams prilygintų santykių.
• Karantino laikotarpiu negavo nedarbo socialinio draudimo išmokos.
• Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.

Periodinė išmoka. Gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

• Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
• Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos,  tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
• Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius  kovo 16 dieną  neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
• Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.
• Karantino laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį arba turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau priskaičiuotas darbo užmokestis per karantiną buvo ne didesnis kaip minimali mėnesinė alga (607 eurai „ant popieriaus“ per mėnesį).

Vienkartinė išmoka mokama vieną kartą už visą karantino laikotarpį ir siekia 200 eurų.

Periodinė išmoka už vieną pilną karantino mėnesį taip pat siekia 200 eurų. Kadangi karantinas truko nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos, smulkieji ūkininkai gali gauti po 200 eurų už balandį ir gegužę bei po maždaug pusę šios sumos – už kovą ir birželį.

Jei ūkininkas atitiko sąlygas visą karantino laikotarpį, iš viso kaip periodinę išmoką jis gaus apie 600 eurų. O jeigu, pavyzdžiui, kai kuriais karantino mėnesiais asmuo uždirbo daugiau nei minimalų atlyginimą, periodinę išmoką jis vis tiek gaus, tačiau tik už tuos mėnesius, kai atlyginimas buvo mažesnis nei minimalus atlyginimas. Už karantiną susikaupusi periodinių išmokų suma bus išmokėta vienkartiniu mokėjimu.

Tuo atveju, jei dėl kurios nors iš išmokų kreipęsis asmuo miršta iki jos išmokėjimo, ji gali būti išmokama artimajam, kuris paveldi mirusiojo turtą. Dėl to, pateikiant laisvos formos prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, reikėtų kreiptis į „Sodrą“.

Kur kreiptis

Nesvarbu, į kurią išmoką smulkusis ūkininkas pretenduoja – ar į vienkartinę, ar į periodinę – kreiptis reikia į savo savivaldybės administraciją ir užpildyti nustatytos formos prašymą. Jis yra bendras – tokį patį pildys ir norintieji gauti vienkartinę, ir norintieji gauti periodinę išmoką. Kai kuriais atvejais prašymą pildyti galima bus ir seniūnijose – tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės sprendimų.

SVARBU! Norint gauti išmoką, prašymą reikia pateikti iki gruodžio 11 dienos.

Prašymą pateikti galima tokiais būdais:

• Fiziškai atvykus į savivaldybės administraciją (turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą).
• Siunčiant registruotu paštu (pridėti notariškai patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją).
• Elektroniniais ryšiais, pavyzdžiui, el. paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Dėl išmokos į savivaldybę kreiptis gali ir smulkiojo ūkininko atstovas, tačiau tokiu atveju būtina pateikti ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

Kiekvienas prašymą teikęs asmuo gaus pranešimą, ar jam paskirta išmoka. Pildant prašymą reikės pasirinkti, kokiu būdu ūkininkas norės būti informuotas apie sprendimą dėl išmokos paskyrimo: gauti pranešimą „Sodros“ elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje „EGAS“, sulaukti registruoto laiško ar pats pageidaus užeiti į „Sodros“ teritorinį skyrių.

Iki kada bus išmokėtos

Kadangi užpildytus prašymus savivaldybės „Sodrai“ teiks keliais etapais, sprendimą dėl išmokos paskyrimo ūkininkas sužinos po kurio laiko.

Pavyzdžiui, rugpjūtį–rugsėjį pateiktų prašymų sąrašus savivaldybės „Sodrai“ perduos spalio pradžioje. Tačiau tuomet reikės įsitikinti, ar išties kiekvienas sąraše esantis žmogus atitinka visus kriterijus vienkartinei ar periodinei išmokai gauti. Reikiamus duomenis pateiks Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Registrų centras, Užimtumo tarnyba. Taip pat „Sodra“ kai kuriems duomenims surinkti pasitelks Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.

Surinktus duomenis apdorojus ir įvertinus, bus priimtas sprendimas, ar konkrečiam asmeniui išmoka paskirta. Rugpjūtį–rugsėjį pildę prašymus apie tai pasirinktu būdu bus pradėti informuoti spalį, o pirmosios išmokos ūkininkus pasieks spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje.

Asmenims, kurie kreipsis dėl išmokų spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, išmokos atitinkamai bus išmokėtos nuo lapkričio iki gruodžio pabaigos. Iki gruodžio 31 dienos bus išmokėtos visos išmokos laiku besikreipusiems smulkiesiems ūkininkams.

Vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Joms numatyta 19,2 mln. Eur.

Teisingumo ministerijos iniciatyva nuo sausio 1 d. daugiau nei penkis kartus sumažintas uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) mokamas atlyginimas už elektroniniu būdu pateiktų pakeistų įstatų, kai pakeitimai susiję su euro įvedimu Lietuvoje, įregistravimą Juridinių asmenų registre.

Dažniausiai UAB įstatuose buvo numatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. Per dvejus metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., visos UAB bei akcinės bendrovės privalo pakeisti įstatus ir įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškas litais pakeisti į išraišką eurais.

Registrų centras už įstatų pakeitimą įprasta tvarka ima 26,65 Eur (92 Lt) mokestį. Tačiau nuo š. m. sausio 1 d. UAB mokamas atlyginimas už įstatų pakeitimą dėl euro įvedimo Lietuvoje bus tik 5 Eur (17,3 Lt), jei įstatai bus keičiami elektroniniu būdu.

„Registrų centrui maždaug 20 tūkstančių uždarųjų akcinių bendrovių savo įstatus yra pateikę elektroniniu būdu. Vadinasi, šios bendrovės, perregistruodamos įstatus, sutaupys daugiau kaip 400 tūkstančių eurų. Taip bus sumažinta dėl euro įvedimo verslui tekusi našta“, -– pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pažymėtina, kad registruojant UAB įstatus Juridinių asmenų registre elektroniniu būdu, įstatų nereikia pateikti tvirtinti notarui, kadangi dokumentų atitiktis įstatymų reikalavimams tikrinama automatiškai. Todėl įstatų keitimo sąnaudos dar labiau sumažėja.

UAB, keisiančioms įstatus tradiciniu būdu, Registrų centrui reikės sumokėti 26,65 Eur mokestį.

Lietuvoje iš viso yra maždaug 60 tūkstančių realią veiklą vykdančių uždarųjų akcinių bendrovių ir 352 akcinės bendrovės.

Šaltinis: www.tm.lt

Pagrindinis teisės aktas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – NTMĮ).

Mokesčio mokėtojai – Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas:

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

1. faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; 
2. valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai:

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai

Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1. neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2. 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3. 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1. neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2. 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

1. 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.

Mokestinis laikotarpis – Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje. Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai. Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų). Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti  5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras” interneto svetainėje įvedus  statinio unikalų  numerį  skyrelyje   ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį” (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras – Nekilnojamojo turto vertinimas –  Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras” interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Nekilnojamojo turto unikalų numeri galima sužinoti VĮ „Registrų centras“ interneto tinklalapyje  https://www.registrucentras.lt/ntr/p/, kuriame pagal suvestą nekilnojamojo turto objekto adresą svetainė parodys to turto unikalų numerį.

VMI mokėjimų duomenys:

• Įmokų kodai
• Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos