Savarankiškai dirbantiems gyventojams: svarbi informacija apie pajamų deklaravimą ir „Sodros“ mokėjimus. Deklaruokite iki gegužės 2 d. Patikrinkite VMI formą, kur pateikiamos VSD ir PSD įmokos. „Sodros“ specialistai padės nustatyti tikslias sumas ir įmokų kodus. Skambinkite arba gaukite elektroninį laišką. Sumokėkite iki gegužės 2 d. ir lengviau tvarkykite įmokas. Tai jau ketvirti metai, kai „Sodra“ suteikia aiškų atsakymą savarankiškai dirbantiems žmonėms.

Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai: vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas. Tad VMI vedlyje pateiktą informaciją gali tekti pasitikslinti.

Įmokų mokėjimas kartą per metus ar kiekvieną mėnesį – kuo skiriasi 

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas. 

Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas. 

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį?

Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos. 

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.

Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Deklaruojant pajamas rekomenduojame įvertinti savo vykdytos veiklos apskaitos dokumentus ir atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.

Ar šiais metais yra pokyčių ir naujovių?

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų. 

Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. 

Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose. 

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma. Todėl deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų.

Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios.  „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką.

Būkite budrūs ir neatskleiskite asmeninės informacijos

Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. „Sodros“ pranešimuose nėra aktyvių nuorodų, nukreipiančių į kitus puslapius.

Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Įmokų mokėjimą galima atidėti

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus.  

2024 metais bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai.

Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 525 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 463 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 401 euro išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2024 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 167,03 euro.

Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 005,90 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2023 m. ketvirtį.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, dydžio. 

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 233,49 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo apie 2 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,17 euro (buvo 11,07 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. 

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 489,72 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 22 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 1 euru – nuo 118 iki 119 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 621,51 euro iki 2 645,38 euro, o dienos – nuo 125,43 iki  126,57 euro.

Ilgėja ligos išmokos slaugai mokėjimo trukmė

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įgijus teisę į ligos išmoką slaugai išmoką, ilgėja jos mokėjimo trukmė.

Slaugant vaiką iki 14 metų priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 21 kalendorinę dieną. 

Slaugant vyresnį kaip 14 metų vaiką priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. 

Padidės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Praeitų metų liepą minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba buvo padidinta iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros  išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

Maksimalios ribos skirsis priklausomai nuo to, kada gimė vaikas

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 129,20 euro arba 28 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 21,27 euro, nuo 2 385,36 euro iki 2 407,08 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 789,02 euro iki 1 805,31 euro, o antraisiais – nuo 1192,68 iki 1203,54 euro. 

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 112,35 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 28 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2023 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį. 

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei nedarbo išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1947,90 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2023 m. ketvirtį.

Didės minimalios išmokos auginantiems vaikus

Nuo liepos 1 dienos pokyčius turėtų pajusti vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai. Minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos didės 92 eurais į rankas, nuo 276 eurų iki 368 eurų į rankas, arba nuo 294 eurų iki 392 eurų „ant popieriaus“.

Dydžiai keičiasi dėl to, kad įvedus įstatymo pataisas, minimalios išmokos padidės nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI) iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI). Taip bus užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – 354 eurai.

Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – tai yra lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d.

Keičiamas ir terminas, nuo kurio skaičiuojamos didesnės išmokos. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, kaip anksčiau, o praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Augs mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. 

Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 226,74 euro ir,palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės 7 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. 

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2417,73 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugs 74 eurais. Dienos maksimali išmoka padidės 3 eurais – nuo 112 iki 115 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 2489,63 euro iki 2568,89 euro, o dienos – nuo 119 iki beveik 123 eurų.

Padidės maksimali nedarbo išmoka

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2023 metais MMA siekia 840 eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 195,47 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2020 metų gruodžio iki 2023 metų gegužės.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgys bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, maksimali nedarbo išmoka padidės 35 eurais.

Nuo balandžio keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį. 

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Antrojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1887,80 euro VDU dydį, kuris galiojo paskutinį 2022 m. ketvirtį.

Pavyzdžiui, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 219,74 euro per mėnesį (buvo 208,02 euro) arba 10,51 euro per dieną (buvo 9,95 euro).  Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems gyventojams.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Ligos išmoka yra lygi 62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2343,14 euro per mėnesį (buvo 2218,15 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Žemiau pateikiame išsamią informaciją apie „Sodros“ išmokų dydžius antrąjį šių metų ketvirtį.

Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Maksimali:

• Mėnesio: 2489,63 Eur (1887,80 x 2 x 65,94 proc.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 119,12 Eur (1887,80 x 2 x 65,94 proc./20,9 d. d.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.

Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Maksimali:

• Mėnesio: 2929,11 Eur (1887,80 x 2 x  77,58 proc.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 140,15 Eur (1887,80 x 2 x 77,58 proc./20,9 d. d.), įgijus teisę į ligos išmoką 2023 m. II ketv.

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKA (už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2022-12-31)

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali:

• Mėnesio: 2929,11 Eur  (1887,80 Eur x 2  x 77,58 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos:  140,15 Eur  (1887,80 Eur x 2 x 77,58 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis 2 metai – 31,03 procento  išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali mėnesio (iki vienų metų): 2050,53 Eur (1887,80 Eur x 2 x 54,31 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali mėnesio (iki dviejų metų): 1171,57 Eur (1887,80 Eur x 2 x 31,03 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKA (už vaikus, gimusius ar įvaikintus 2023-01-01 ir vėliau)

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko priežiūros išmokos dydis už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį , ar už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpio dalį yra 78 procentai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali:

• Mėnesio: 2944,97 Eur  (1887,80 Eur x 2  x 78 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos:  140,91 Eur  (1887,80 Eur x 2 x 78 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių,  išskyrus atveji, kai už  neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį išmoka skiriama ir mokama 78 procentų dydžio, šios išmokos dydis už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 18 mėnesių, yra 60 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali:

• Mėnesio: 2265,36 Eur  (1887,80 Eur x 2  x 60 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos:  108,39 Eur  (1887,80 Eur x 2 x 60 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, išskyrus atveji, kai už  neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros laikotarpį išmoka skiriama ir mokama 78 procentų dydžio, šios išmokos dydis už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 45 procentai, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 procento  išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Maksimali mėnesio (iki vaikui sueis 12 mėnesių): 1699,02 Eur (1887,80 Eur x 2 x 45 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali mėnesio (nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai): 1132,68 Eur (1887,80 Eur x 2 x 30 proc.), įgijus teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 m. II ketv.

MOTINYSTĖS IŠMOKA

Motinystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Dienos: 14,07 Eur (294 Eur : 20,9 d. d.), įgijus teisę į motinystės išmoką 2023 m. II ketv.

TĖVYSTĖS IŠMOKA

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Tėvystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minimali 2023 m. II ketv:

294 Eur (6 x 49 Eur) – 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą ketvirtį (paskutinis patvirtintas dydis) iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Dienos: 14,07 Eur (294 Eur : 20,9 d. d.), įgijus teisę į tėvystės išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali:

• Mėnesio: 2929,11 Eur (1887,80 Eur x 2 x 77,58 proc.), įgijus teisę į tėvystės išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 140,15 Eur (1887,80 Eur x 2 x 77,58 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į tėvystės išmoką 2023 m. II ketv.

PROFESINĖ REABILITACIJA

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki profesinės reabilitacijos programos dienos, dydžio. Profesinės reabilitacijos išmoka lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Minimali:

• Mėnesio: 492,42 Eur (2 x 246,21 Eur) – dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma, įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 23,56 Eur (492,42 Eur : 20,9 d. d.), įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.

Maksimali:

• Mėnesio: 2489,63 Eur (1887,80 Eur x 2 x 65,94 proc.), įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.
• Dienos: 119,12 Eur (1887,80 Eur x 2 x 65,94 proc. : 20,9 d. d.), įgijus teisę į prof. reabilitacijos išmoką 2023 m. II ketv.

NEDARBO IŠMOKA

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys –  pastovi ir kintama:

• pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 €, t. y.  23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) Minimalioji mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur.).

840 € x  23,27 % =  195,47 €

• kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos žmogaus draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

• Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
• Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.
• Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.

Nedarbo išmokos apskaičiavimo pavyzdys:
Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT.

Pastovi dalis

840 € x 23,27 % = 195,47 €

Kintama dalis

Apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2023-01-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkime, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 €.

• 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 800 € x 38,79 % = 310,32 €;
• 4–6 mėnesį – 800 € x 31,03 % = 248,24 €;
• 7–9 mėnesį – 800 € x 23,27 % = 186,16 €.

 Nedarbo išmoka lygi:

• Kovo–gegužės mėn. – 195,47 € + 310,32 € = 505,79 €;
• Birželio–rugpjūčio mėn. – 195,47 € + 248,24 € = 443,71 €;
• Rugsėjo–lapkričio mėn. – 195,47 € + 186,16 € = 381,63 €.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

 Maksimalūs dydžiai

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. 

2023 m. I ketvirtį (nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1039,73 €  (1787,10 € x 58,18 % = 1039,73 €).

2023 m. II ketvirtį (nuo 2023-04-01 iki 2023-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1098,32 €  (1887,80 € x 58,18 % = 1098,32 €).

Sodra praneša, kad nuo 2022-07-01 keičiasi VSD ir PSD įmokų kodai asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą, vykdantiems individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą, neveikiančių individualių įmonių savininkams, neveikiančių mažųjų ir ūkinių bendrijų nariams ir savarankiškai PSD besidraudžiantiems asmenims. Tačiau Sodrai pakeitus įmokų priėmimo sistemas galimi sutrikimai ir laikini nesklandumai, kol sistema pradės veikti tinkamai. Seniau PSD ir VSD buvo mokama dviem atskirais įmokos kodais.

Keičiasi socialinio draudimo įmokų kodai:

• asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą;
• asmenims, vykdantiems individualią veiklą;
• asmenims, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą;
• neveikiančių įmonių savininkams;
• neveikiančių bendrijų nariams;
• savarankiškai PSD besidraudžiantiems asmenims.

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodros“ atvirų duomenų portale atvira.sodra.lt nuo balandžio mėnesio duomenys apie darbo užmokesčio vidurkius pagal lytį bus vieši.

Tai reiškia, kad „Sodra“ analizuos jau balandžio mėnesio duomenis apie apdraustuosius, kuriuos darbdaviai turi pateikti „Sodrai“ iki gegužės 15 dienos. Atitinkamai vieši duomenys bus pasiekiami, planuojama, gegužės pabaigoje.

Darbdavių duomenų apie apdraustuosius teikimo tvarka nesikeičia ir jokių prievolių teikti naujus duomenis neatsiranda – „Sodra“ viešins įprastai teikiamus duomenis. Vyrų ir moterų darbo užmokesčiai bus skelbiami tų įmonių, kuriose apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai.

Prisijungę prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui jau galite patikrinti, kokį pensijų stažą ir kiek pensijos apskaitos vienetų (taškų) įgijote iki 2020 metų pabaigos. Nuo šių rodiklių priklauso, kokio dydžio pensiją gausite ateityje. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis.

• Šiandien mokamos socialinio draudimo įmokos turės įtakos būsimos pensijos dydžiui
• Sumokėjus per metus įmokų nuo 12 MMA įgyjamas 1 metų stažas. Sumokėjus įmokas nuo 12 VDU – įgyjamas 1 apskaitos vienetas (taškas)
• Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui galima pamatyti visą informaciją apie savo stažą, pensijų kaupimą, prognozuojamą būsimos pensijos dydį ir kt.

Pateikiama naujausia informacija

„“Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui gyventojų. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.

Tikimės, kad stebėdami ir vertindami šią informaciją, žmonės gali lengviau priimti sprendimus, kurie lems jų ateities pajamas“ – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Svarbu priminti, kad „Sodra” kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus įrodančius jų stažą (darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir t.t.). Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami, kol sukaks senatvės pensijos amžių. Pateikus šiuos dokumentus, informacija apie stažą bus patikslinta.

Jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, asmeninėje paskyroje jis mato, kokioje bendrovėje ir kokiu tarifu kaupia. Čia taip pat galima palyginti tolesnio pensijų kaupimo alternatyvas. Pasitelkus skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę – koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai.

Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, infliacijos, demografinius ir kitus svarbius rodiklius.

Kaip skaičiuojama pensija

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas „uždirbamas“ per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai auga  ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Visos „Sodros“ paslaugos – internetu

Prisijungus prie asmeninės paskyros galima ne tik patikrinti savo sukauptą stažą pensijai, tačiau ir gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas. Tai ypač aktualu karantino metu, kai visos institucijos dirba nuotoliniu būdu.

Pernai gyventojai jungėsi prie savo asmeninių „Sodros“ paskyrų 6 mln. kartų. Tai 58 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet užfiksuota 3,8 mln. prisijungimų prie asmeninių paskyrų.

Prisijungus prie paskyros sodra.lt/gyventojui per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, internetu galima pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų. Prašymą ligos išmokai skirti užtenka užpildyti vieną kartą visiems ateities atvejams.

Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai – pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką. Nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gaus taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis.

Asmeninėse paskyrose gyventojai gali suformuoti detalias suvestines apie savo draudimo laikotarpius, sumokėtas įmokas, gautas išmokas ir kt. duomenis.

Paskyrose galima taip pat pasikonsultuoti su „Sodros“ darbuotojais ir gauti asmeninę informaciją. 2020 metais konsultantai atsakė į 67 tūkstančius elektroninių paklausimų, kai 2019 metais tokių užklausų buvo 34 tūkstančiai. Taigi, elektroninių paklausimų skaičius per metus išaugo beveik dvigubai.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams liko kelios dienos sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ už sausio mėnesį. Tik sausio mėnesį sumokėję įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą individualia veikla užsiimantys gyventojai bus laikomi apdraustais vasario mėnesį ir galės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, į kurias teisė bus įgyta vasario mėnesį.

Nuo vasario įsigalioja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, jog savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie bus sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tai reiškia, jog pavyzdžiui, mamos, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvai, išėję tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų vasario mėnesį, „Sodros“ išmokas gaus tik jeigu bus už sausio mėnesį sumokėję socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą. Taip pat ir ligos išmokos vasario mėnesį susirgusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams bus skiriamos, tik jeigu jie bus sumokėję įmokas sausį. Be to, reikia būti įgijus reikalaujamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Kokią įmokų sumą mokėti, pasirenka pats gyventojas.

Kitu atveju savarankiškai dirbantys gyventojai šių išmokų sulauktų tik 2022 metais deklaravę pajamas už 2021 metus ir sumokėję socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgiję reikalaujamą ligos ar motinystės socialinio draudimo stažą.

Be to, nuo šiol motinystės socialinio draudimo išmokos nebemažinamos dėl pajamų, gautų iš savarankiškos veiklos.

Ypač suskubti reikėtų savarankišką veiklą su individualios veiklos pažyma vykdantiems gyventojams, vasarį planuojantiems eiti nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų, kadangi vėliau šiais metais jie negalės sumokėti įmokų už praėjusius mėnesius, tai galės padaryti tik 2022 metais, kai ateis laikas deklaruoti pajamas už šiuos metus.

Socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį (t.y. už tą patį mėnesį, kai atsiras teisė gauti išmoką) galės susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

„Sodros“ išmokos – tik mokėjusiems įmokas

Pavyzdžiui, jeigu savarankišką veiklą pagal individualios veiklos pažymą vykdanti moteris planuoja išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų vasario mėnesį, ji turėtų iki sausio pabaigos „Sodrai“ sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo savo pasirinktos sumos ir pateikti SAV pranešimą per draudėjų informacinę sistemą EDAS www.sodra.lt/draudejams. Išeinant nėštumo ir gimdymo atostogų kovo mėnesį, turi būti sumokėtos įmokos ir SAV pateiktas už vasarį.

Taip pat bus vertinama, ar ji yra įgijusi būtiną socialinio draudimo stažą – sumokėjusi socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 MMA per pastaruosius 24 mėnesius, buvusius iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Jeigu motinystės išmoka paskiriama, jos dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį.

Jeigu gyventoja įmokų 2020 metais „Sodrai“ nemokėjo, tačiau yra sumokėjusi socialinio draudimo įmokas už 2021 metų sausį ir pateikusi SAV pranešimą, iš pradžių bus mokama minimali 234 eurų išmoka per mėnesį, kuri bus perskaičiuota, kai moteris deklaruos pajamas VMI už 2020 metus ir nuo jų sumokės „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas už 2020 metus.

Savarankiškai dirbantys gyventojai nuo šiol gali greičiau sulaukti socialinio draudimo išmokų, o jų dydis nepriklausys nuo to, ar jie gauna savarankiškos veiklos pajamų, tačiau įmokas „Sodrai“ jie turėtų mokėti kiekvieną mėnesį, nelaukiant pajamų deklaracijos pateikimo termino.

Iki šiol savarankiškai dirbantiems gyventojams ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų neretai tekdavo laukti kelis mėnesius ar net iki metų – „Sodra“ šias išmokas galėdavo skirti tuomet, kai gyventojai deklaruodavo pajamas ir sumokėdavo socialinio draudimo įmokas.

Sumokėjus įmokas – greitesnės išmokos

Įprastai savarankiška veikla užsiimantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą ir paskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Be to, pavyzdžiui, jeigu asmuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu arba pirmais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo su individualios veiklos pažyma, jo išmoka būdavo mažinama dėl iš individualios veiklos gautų ir deklaruotų pajamų.

„Gyventojų pajamų deklaravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsiranda  galimybė ligos išmokas gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, jeigu savarankiškai dirbantis gyventojas bus sumokėjęs socialinio draudimo įmokas už praėjusį arba tam tikrais atvejais ir už einamąjį mėnesį.

Be to, išmokos dydis nuo šiol nebepriklausys nuo to, ar savarankiškai dirbantis gyventojas turi  draudžiamųjų pajamų iš savarankiškos veiklos“, – paaiškina „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Kad galėtų pasinaudoti šia naujove, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų mokėti įmokas kiekvieną mėnesį.

Nelauks pajamų deklaravimo

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas sausį dirba su individualios veiklos pažyma ir iki paskutinės sausio mėnesio dienos „Sodrai“ per draudėjų informacinę sistemą www.sodra.lt/draudejui pateikia SAV pranešimą bei sumoka socialinio draudimo įmokas, jis tiek sausio, tiek vasario mėnesiais laikomas apdraustu, todėl karantino metu  likęs namuose prižiūrėti mažametį vaiką, kuris mokosi nuotoliniu būdu, ligos išmoką galės gauti per nustatytą terminą, jeigu yra įgijęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Išmokos dydis, kaip ir anksčiau, priklausys nuo ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų ir nuo jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu šios pajamos dar nedeklaruotos, tačiau žmogus turi teisę į išmoką, skiriama minimalaus dydžio išmoka, kuri perskaičiuojama deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas. Be to, būdamas vaiko priežiūros atostogose pirmus metus gyventojas toliau galės vykdyti savarankišką veiklą – savarankiškos veiklos pajamos išmokų mokėjimo laikotarpiu nebebus vertinamos, kaip anksčiau.

Ligos išmoka paskiriama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, kitų duomenų ir kt.) gavimo dienos ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei 14 dienų, tuomet sprendimai skirti ir mokėti išmoką priimami pasibaigus šiam laikotarpiui ir vėliau kartojami.

Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas pradinuko, kuris ugdomas nuotoliniu būdu, priežiūrai išduodamas sausio 4 d., pirmoji ligos išmoka jį pasieks pirmoje vasario pusėje, o vėliau – maždaug kas dvi-tris savaites.

Kokios išmokos priklauso dirbantiems savarankiškai

Nauja išmokų tvarka iškart gali pasinaudoti tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie įmokas už sausį sumokės iki šio mėnesio pabaigos. Vėlesniais mėnesiais savarankiškai dirbantys gyventojai bus laikomi draustais, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už prieš tai buvusį mėnesį arba tam tikrais atvejais už einamąjį mėnesį ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“.

„Sodra“ primena, kad visi savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus verslo liudijimų turėtojus, yra draudžiami ligos, motinystės socialiniu draudimu, o mažųjų bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai – dar ir nedarbo socialiniu draudimu, tad atitinkamai gali gauti šias socialinio draudimo išmokas.

Daugiau informacijos apie ligos išmokas rasite „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau?el_id=2429, pasirinkę skiltį „Ligos išmokos dirbantiems savarankiškai“.

Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys. Kokie kiti pokyčiai nuo sausio laukia savarankiškai dirbančiųjų?

Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“?

Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kad ligos atveju gautų ligos išmoką, taip pat motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, kauptų stažą pensijai ar galėtų pasinaudoti nemokamomis medicinos paslaugomis.

Žmonės, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kurių ekonominis valdos dydis mažesnis nei 4, moka tik privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Jei savarankiškai dirbantis gyventojas tais metais, už kuriuos deklaruoja pajamas, visus metus gavo senatvės ar netekto darbingumo (neįgalumo), šalpos pensiją ar buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, PSD ir VSD įmokų jam mokėti nereikia.

VSD ir PSD įmokų nuo deklaruotų pajamų taip pat galima nemokėti vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nemokant įmokų neįgyjamas stažas bei nepriklauso socialinės garantijos.

Kas naujo nuo 2021 metų sausio?

PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio. Jei Seimas ir Prezidentas pritars kitų metų biudžeto projektui, 2021 metais minimali mėnesio alga sieks 642 eurus. Patvirtinus šiuos pakeitimus, nuo sausio 1-osios savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 44,81 eurų. Šiais metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 42,37 eurų.

Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 44,81 eurų jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2021 metus.

Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurie moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA, 2021 metais mokės 14,96 eurų dydžio įmokas.

Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai vykdantys veiklą su verslo liudijimu moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2021 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 55,98 eurų, jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.

Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2021 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1352,7 eurų, todėl didės maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos – ji sieks 58166,10 eurų.

Kas keičiasi dalyvaujantiems pensijų kaupime?

Jei savarankiškai dirbantis gyventojas dalyvauja 2 pakopos pensijų kaupime, prie pensijų socialinio draudimo tarifo 2021 metais reikėtų pridėti 2,4 proc. arba 3 proc. įmoką į pensijų kaupimo fondą.

Pavyzdžiui, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka įmokas nuo 90 proc. deklaruojamųjų pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus. VSD tarifas šiems gyventojams sudaro 12,52 proc. Prie VSD tarifo pridėjus 2,4 proc. arba 3 proc. pensijų kaupimo įmokų tarifą, tokie savarankiškai dirbantys gyventojai sumokės atitinkamai 14,92 proc. arba 15,52 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Tuos žmones, kurie šiais metais pradėjo pirmą savarankišką veiklą, „Sodra“ gali kitų metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą. Pranešimus apie tai jie gaus per asmenines „Sodros” paskyras www.sodra.lt/gyventojui. „Sodra“ taip pat išsiųs registruotus laiškus tiems, kurie sausį neperskaitys pranešimų. Iki birželio 30 dienos gyventojai galės apsispręsti – bet kada patys sudaryti kaupimo sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove arba atsisakyti dalyvauti kaupime.

Kada savarankiškai dirbantiems bus sumokėtos ligos išmokos?

Jei savarankiškai dirbančiam gyventojui šiais metais buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau ligos išmoka neskirta ir neišmokėta, šios išmokos jis gali sulaukti ateinančiais metais.

Taip yra dėl to, kad ligos išmoka skaičiuojama tik tada, kai gyventojas yra deklaravęs pajamas ir sumokėjęs socialinio draudimo įmokas.

Taigi, jei savarankiškai dirbantis gyventojas moka VSD įmokas tik kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus, susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą jam galėjo būti neskirta ligos išmoka, arba skirta minimali.

Kai gyventojas deklaruos 2020 metų pajamas ir nuo jų sumokės socialinio draudimo įmokas, „Sodra“ paskirs arba perskaičiuos ir išmokės ligos išmoką. Gyventojai, kurie pateikė prašymus atidėti įmokas, gaus ligos išmoką tuomet, kai sumokės atidėtas įmokas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ligos išmoką gali gauti asmuo, kuris per paskutinius 12 mėnesių laikotarpį iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos yra sumokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės kaip 3 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pajamų sumos, arba per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį – nuo ne mažesnės negu 6 MMA pajamų sumos.

Kokia pagalba siūloma karantino metu?

Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

Draudėjams, neįtrauktiems į VMI skalbiamus sąrašus, įmokų atidėjimas ir išieškojimas vykdomas įprasta tvarka.

*jeigu asmuo dalyvauja pensijų kaupime, papildomai taikoma 1,8 proc. arba 3 proc. įmoka

PAAIŠKINIMAI:

• VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų (pavyzdžiuose – 0,9);
• VSD įmokų tarifai:
  • individualia veikla besiverčiantiems asmenims, jeigu nedalyvauja pensijų kaupime – 12,52 proc. (pavyzdžiuose – 0,1252);
  • verslo liudijimų turėtojams, jeigu nedalyvauja pensijų kaupime – 8,72 proc. (pavyzdyje – 0,0872).
• ​PSD įmokų tarifas – 6,98 proc. (pavyzdžiuose – 0,0698);
• Individualia veikla besiverčiantiems ir verslo liudijimą turintiems asmenims leidžiami atskaitymai. Pavyzdžiuose pateikiame (1 – 0,3), tai yra, 30 proc. nuo gautų pajamų.
• 555 Eur – minimalus mėnesio atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Kaip ir ankstesniais metais šį sausį gyventojams bus išmokėtos kiek mažesnės motinystės (tėvystės) pašalpos. Susidariusį lėšų skirtumą bus galima susigrąžinti deklaruojant pajamas.

Teisės aktai numato, kad motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį. Dėl to šį sausį pašalpos gyventojams bus sumokėtos už praėjusį gruodį.

Motinystės (tėvystės) pašalpos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jas išmokant taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis.

Tačiau už praėjusį mokestinį laikotarpį (tai yra už praėjusius metus) neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas. Taigi, 2015 m. sausį išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa už 2014 m. gruodžio mėnesį bus kiek mažesnė nei išmokėta kitais mėnesiais.

Negautą sumą, kaip GPM permoką už 2015 m. sausio mėnesį, motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai galės susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikę metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m. Permokėtas GPM bus sugrąžintas į pašalpos gavėjo nurodytą sąskaitą.

Motinystės (tėvystės) pašalpos pradedamos mokėti sausio 20 d.

Šiuo metu Lietuvoje motinystės (tėvystės) pašalpas gauna 38,8 tūkst. gyventojų – 29,7 tūkst. moterų ir 7,1 tūkst. vyrų. Vidutinis pašalpos dydis – 342,6 eur (1183 Lt).

Šaltinis: www.sodra.lt

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, pirmiausia jos pervedamos tiems gyventojams, kurie pensijas gauna į sąskaitas bankuose. T.y. maždaug dviem trečdaliams visų kompensacijų gavėjų. Gyventojams, kurie pensijas gauna į namus arba atsiima mokėjimo įstaigų skyriuose, kompensacijos bus pristatytos su artimiausia pensija, bet ne vėliau nei gruodžio 20 d.

 Primename, kad kompensuojamos sumos apskaičiuotos ir išmokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu.

 Kompensuojamas šių rūšių pensijų sumažinimas 2010 ir 2011 metais: senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo, invalidumo.

 Šiemet bus išmokėta 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos. Po 40 proc. sumos lygiomis dalimis bus išmokėta 2015 m. ir 2016 m. – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.

 Pavyzdžiui, jeigu apskaičiuota kompensuojamoji suma yra 1000 Lt, tai šiemet bus išmokėta 200 Lt, o 2015–2016 m. kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais – po 100 Lt.

 Iš viso kompensacijos apskaičiuotos apie 500 tūkst. asmenų.

 Prašymų dėl kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo teikti nereikia. Nebent asmuo išvyko į užsienį arba pasibaigė jam mokėtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos skyrimo terminas. Tokiu atveju prašymą reikėtų pateikti artimiausiame „Sodros“ teritoriniame skyriuje.

Šaltinis: www.socmin.lt