Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai, susiję su darbo užmokesčiu, mokesčių sistema, pensijomis ir socialinėmis išmokomis. Pakeitimai paveiks tiek dirbančius, tiek pensininkus, taip pat savarankiškai dirbančius bei gaunančius skirtingų rūšių pajamas.

Minimalioji mėnesinė alga ir darbo užmokestis

Nuo 2026 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidinta iki 1 153 eurų bruto, t. y. 115 eurų daugiau nei 2025 m. MMA augimas sudaro 11,1 %. Minimalus valandinis darbo užmokestis didėja iki 7,05 eurų bruto.
Atskaičius mokesčius, darbuotojai, gaunantys MMA, į rankas vidutiniškai gaus apie 846 eurus, palyginti su mažesne suma ankstesniais metais. MMA augimas įtakoja ne tik atlyginimus, bet ir su juo susietas išmokas bei kvalifikacijas.

Pensijų indeksavimas ir socialinės išmokos

2026 m. indeksuojamos senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija didėja iki 750 eurų, o pensija turintiems būtinąjį darbo stažą — iki 810 eurų, t. y. atitinkamai apie 12 % ir 12,5 % augimas. Pensijų indeksavimui taikomas koeficientas yra 1,0987 (9,87 %).

Kitos socialinės išmokos taip pat didėja:

• bazinė socialinė išmoka – iki 74 eurų per mėnesį,

• šalpos pensijų bazė – iki 261 eurų,

• tikslinių kompensacijų bazė – iki 219 eurų,

• vienišo asmens išmoka – 46,46 euro

Be to, didinamos vaikų išmokos: vaikų išlaikymo išmoka didėja iki 129,5 eurų, o maksimali išmoka už vaiką – iki 185 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reforma

Nuo 2026 m. įsigaliojo progresyvi GPM sistema, kurioje metinės pajamos bus sujungtos ir apmokestintos trimis tarifais:

• 20 % – daliai pajamų, neviršijančiai 36 vidutinių mėnesinių atlyginimų per metus (apie 82 962 eurų),

• 25 % – pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU (apie 82 963–138 270 eurų),

• 32 % – pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (apie 138 270 eurų ir daugiau).

Tam tikros pajamų rūšys, pavyzdžiui, dividendai ir kitos specifinės išmokos, bus apmokestinamos atskirais tarifais.

Taip pat nuo 2026 m. nebevykdoma atskira antroji neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formulė – NPD ir toliau bus taikomas tik pajamoms, kurios neviršija MMA ribos.

Pensijų kaupimo (II pakopa) pakeitimai

Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą – kaupimas tampa savanoriškas. Per pereinamąjį laikotarpį (2026–2027 m.) gyventojai galės pasirinkti, ar nori toliau kaupti II pakopoje arba pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas be GPM taikymo.

Nauji mokesčiai ir kainų augimas

2026 m. įvedami nauji mokesčiai, kurie veikia vartotojų kainas. Tarp jų – cukraus mokestis, kuris taikomas saldintiems gėrimams, dėl ko gali didėti tam tikrų produktų kainos. Taip pat didinami akcizai alkoholiui, tabako gaminiams ir degalams. Didėja kai kurių komunalinių paslaugų kainos dėl lengvatų pokyčių.

Dėl MMA augimo didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – savarankiškai dirbantiems asmenims ši įmoka didėja iki 80,48 eurų per mėnesį.

Šie pokyčiai turi tiek teigiamų, tiek iššūkių aspektų: didesni atlyginimai ir išmokos stiprina gyventojų pajamas, tačiau progresyvios mokesčių struktūros ir nauji mokesčiai gali turėti įtakos disponuojamų pajamų dydžiui bei vartojimo išlaidoms.

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą nuo 2026 metų padidinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iki 1798 eurų. Tai reiškia, kad bazė, nuo kurios skaičiuojamas daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, didės 0,7 proc. arba 12,6 euro.

Kas keisis nuo 2026 metų?

• Darbo užmokestis didės daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų viešajame sektoriuje – nuo mokytojų ir socialinių darbuotojų iki valstybės tarnautojų.
• Bus atnaujinti minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžiai A, B ir C lygio specialistams bei kai kuriems vadovams.
• Pareiginės algos dydis bus susietas su minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčiais – nuo 2026 m. MMA planuojama 1153 eurai, todėl viešojo sektoriaus specialistų atlyginimai turės būti aiškiai aukštesni nei nekvalifikuotų darbuotojų.

„Tai – atsakingas ir kryptingas žingsnis, leidžiantis užtikrinti tvarų viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kiek tai kainuos valstybei?

Numatoma, kad šiam bazinio dydžio didinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 48,9 mln. eurų per metus.

Kokio atlyginimo padidėjimo galima tikėtis?

Viskas priklauso nuo to, koks pareiginės algos koeficientas yra taikomas konkrečiam darbuotojui. Pavyzdžiui:

• C lygio kvalifikuoto specialisto atlyginimas, esant minimaliam koeficientui, galėtų padidėti apie 134 eurus per mėnesį.

Kokius darbuotojus palies šie pokyčiai?

Visi viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių atlyginimai priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio.
Apie 17,6 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurių minimalūs koeficientai yra mažiausi.
A, B ir C lygio specialistai bei B lygio padalinių vadovų pavaduotojai.

Kas bus ateityje?

Planuojama, kad ateityje pareiginės algos bazinis dydis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, atsižvelgiant į:

• Vartotojų kainų indeksą,

• Minimalų darbo užmokestį (MMA),

• Ekonominius ir socialinius veiksnius,

• Darbo rinkos pokyčius.

Jeigu susitarti nepavyktų – sprendimą priims Seimas.

Nuo 2026 m. viešajame sektoriuje laukiami teigiami pokyčiai – didės atlyginimai, stiprės darbuotojų motyvacija ir bus labiau užtikrintas jų finansinis saugumas. Toks sprendimas rodo pastangas mažinti atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų bei išlaikyti kvalifikuotus specialistus valstybės tarnyboje.

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje. Numatoma, kad MMA sieks 1153 eurus vietoje dabar galiojančių 1038 eurų. Tai reiškia, jog minimalus atlyginimas didės 115 eurų arba 11,1 proc.

Taip pat didės ir minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 euro už valandą, t. y. padidėjimas sieks 0,70 euro (apie 11,1 proc.).

Siekiama socialinio saugumo ir mažesnės atskirties

Pasak Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, MMA didinimas – tai svarbus žingsnis mažinant socialinę atskirtį ir stiprinant mažiausiai uždirbančiųjų socialinį saugumą.

„Valstybė yra tiek stipri, kiek saugiai jaučiasi jos silpniausi nariai. Nuoseklus minimalios algos didinimas leis gerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie uždirba mažiausiai,“ – sako premjerė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad šis sprendimas prisidės prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir skatins socialinį solidarumą.

Realus pajamų augimas – daugiau nei skurdo riba

Ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus naujam MMA dydžiui ir išlaikius dabartinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, darbuotojai, uždirbantys minimalų atlyginimą, „į rankas“ gaus apie 846 eurus per mėnesį. Tai būtų maždaug 69 eurais daugiau nei šiuo metu ir viršytų prognozuojamą 2026 m. santykinę skurdo rizikos ribą, kuri gali siekti nuo 786 iki 799 eurų.

Nepavyko pasiekti Trišalės tarybos sutarimo

Nepaisant pastangų susitarti, Trišalė taryba, sudaryta iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų, rugsėjo 9 d. posėdyje nesutarė dėl vieningo MMA dydžio. Profesinės sąjungos siūlė MMA didinti iki 1198 eurų, kai kurie darbdavių atstovai siūlė mažesnį padidėjimą, o dalis jų apskritai nepritarė jokioms korekcijoms.

Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad būtų pritarusi sutartam dydžiui, jei toks būtų buvęs pasiektas tarp socialinių partnerių.

Minimalios algos didinimo įtaka

Finansų ministerijos duomenimis, šio sprendimo įgyvendinimui reikės apie 43,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad minimalios algos pokyčiai tiesiogiai paveiks apie 120 tūkst. dirbančiųjų (tiek visą, tiek ne visą darbo laiką), remiantis „Sodros“ 2025 m. liepos mėn. duomenimis.

Nuo 2025 m. spalio 1 d. pradėjo veikti nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninė parduotuvė, skirta įsigyti transporto priemones, kurios buvo konfiskuotos arba kitaip perduotos valstybės žinion.

Parduotuvės adresas

Apsilankykite: https://www.vmi.lt/pardavimai

Ką galima nusipirkti?

Naujojoje VMI e. parduotuvėje galima įsigyti tik transporto priemones, kurios:

• Konfiskuotos;

• Perduotos VMI administruoti;

• Realizuojamos valstybės naudai.

Tai gali būti įvairios transporto priemonės – automobiliai, motociklai, mikroautobusai ir kt.

Kaip vyksta pardavimai?

Pardavimas vyksta dviem būdais:

1. Fiksuota kaina
   – Įsigyjate transporto priemonę už aiškiai nurodytą, iš anksto nustatytą kainą.

2. Elektroninio konkurso būdu
   – Galite siūlyti savo kainą (aukcionas). Laimi tas, kas pateikia didžiausią pasiūlymą.
   – Kiti pasiūlymai nėra vieši, jų nematysite.

Kas gali pirkti?

• Privatūs asmenys, prisijungę prie savo Mano VMI paskyros.

• Įmonės, jei per Mano VMI paskyrą įgalioja konkretų fizinį asmenį atlikti pirkimą jų vardu.

Kaip vyksta apžiūra?

• Transporto priemonės laikomos VMI partnerių aikštelėse.

• Prie kiekvienos transporto priemonės skelbimo bus nurodytos apžiūros datos ir vieta.

• Apžiūros organizuojamos tik tam tikromis dienomis.

Kaip atsiskaityti?

• Atsiskaitymas vyksta elektroniniu būdu, per pačią e. parduotuvę.

Ar sistema veikia pilnai?

Šiuo metu tai yra pilotinis projektas – sistema testuojama ir stebima. VMI vertina jos patogumą naudotojams bei planuoja plėtrą ateityje.

Kiek transporto priemonių siūloma?

• Per savaitę VMI vidutiniškai perima apie 15 transporto priemonių.

• 2024 m. buvo realizuota daugiau kaip 1 275 transporto priemonės, o į valstybės biudžetą pervesta virš 1,9 mln. eurų.

Ką svarbu žinoti?

• Tik transporto priemonės bus parduodamos šioje e. parduotuvėje.

• Kitas turtas (pvz., buitinė technika, baldai ir pan.) toliau bus realizuojamas per kitas įmones, su kuriomis VMI bendradarbiauja.

Apibendrinant

Naujoji VMI e. parduotuvė – tai paprastas ir skaidrus būdas įsigyti transporto priemones iš valstybės. Jei ieškote pigaus automobilio ar domina dalyvavimas elektroniniuose aukcionuose – verta sekti parduotuvės pasiūlymus ir dalyvauti.

Prisijunkite: https://www.vmi.lt/pardavimai

Spalio pradžioje keičiasi dalies „Sodros“ išmokų gavėjų situacija – atnaujinami minimalūs ir maksimalūs ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tai ypač aktualu tiems, kurių pajamos yra pačios mažiausios arba itin didelės.

Šios išmokos visada apskaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į ankstesnes žmogaus pajamas, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Tačiau egzistuoja nustatytos ribos – išmokos negali būti mažesnės nei nustatytas minimumas ir negali viršyti leistino maksimalaus dydžio.

Šie dydžiai perskaičiuojami remiantis šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Šiuo metu skaičiavimams taikomas 2 375 eurų VDU, kuris galiojo 2025 m. antrąjį ketvirtį.

Sergantiems arba slaugantiems šeimos narius

Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį – 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro. Minimali riba aktuali tiems, kurie gauna mažiausias pajamas – jei pagal draudžiamąsias pajamas paskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negali būti mažesnė už nustatytą minimumą.

Tuo pat metu padidėjo ir maksimalios ribos. Nuo šiol didžiausia ligos išmoka per mėnesį gali siekti iki 2 947,85 euro – apie 60 eurų daugiau nei praėjusį ketvirtį. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka sieks 3 132,15 euro per mėnesį. Palyginti, anksčiau tai buvo 3 067,92 euro.

Maksimali riba aktuali gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas. Nustatytos „lubos“ riboja išmokų dydį – tai reiškia, kad net jei žmogaus pajamos labai didelės, jo išmoka negalės viršyti nustatytos sumos.

Auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros  išmokos būtų didesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.

Laikinai nedirbantiems

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos.

Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio – 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 381,78 euro.

Nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 14 d. gyventojai galės teikti prašymus gauti valstybės paramą būstui įsigyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia kvietimą, kurio metu galima pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją būstui.

Kas gali kreiptis dėl būsto paramos?

Teisę gauti valstybės remiamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių pajamos ir turimas turtas neviršija nustatytų ribų, kaip numatyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Būstas su parama gali būti įsigytas bet kurioje Lietuvos vietoje.

Paramą gali gauti tik tie, kurie:

• Šiuo metu neturi nuosavo būsto arba

• Per pastaruosius 5 metus neturėjo gyvenamojo būsto,
  išskyrus atvejus, kai:

• Būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kv. m,

• Būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 %.

Asmenys su negalia arba šeimos, kuriose yra negalią turintis asmuo, gali pretenduoti į paramą būsto rekonstrukcijai, jeigu turimas būstas nepritaikytas jų poreikiams.

Būsto kredito sumos pagal šeimos sudėtį:

• 53 000 Eur – vienam asmeniui;

• 87 000 Eur – šeimai su dviem ar daugiau narių;

• 35 000 Eur – kai kreditas skirtas esamo būsto rekonstrukcijai.

Subsidijos dydis pagal šeimos situaciją:

• 15 % – jaunoms šeimoms be vaikų;

• 20 % – jaunoms šeimoms su 1 vaiku;

• 25 % – su 2 vaikais;

• 30 % – jei:

  • Šeimoje auga 3 ar daugiau vaikų;

  • Šeimoje yra asmuo su negalia;

  • Pareiškėjas iki 36 metų buvo likęs be tėvų globos;

  • Vienas iš tėvų vienas augina vaiką(-us).

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai paramai būstui gauti gali būti teikiami:

• Tiesiogiai atvykus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;

• Paštu;

• Elektroniniu paštu;

• Per kurjerį arba notarų patvirtintą atstovą.

Svarbu: Šio kvietimo metu nebus galima pildyti prašymo elektroninėje SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje).

Ką reikia žinoti apie lėšų skyrimą?

Parama būstui bus skiriama atsižvelgiant į numatytą biudžetą – apie 4 mln. eurų. Gavus daugiau prašymų nei yra lėšų, dalis jų gali būti atmesta, o nauji kvietimai teikiami tik papildomai paskelbus apie galimybę.

Daugiau informacijos

Išsami informacija apie būsto įsigijimo paramą, reikalavimus, kredito ir subsidijų dydžius pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje, skiltyje Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. 

„Priimti sprendimai atneš gyventojams pasirinkimo laisvę. Atsižvelgdami į gyventojų iškeltus lūkesčius, naikiname automatinio įtraukimo į antrą pensijų kaupimo pakopą įrankį, žmonės galės savarankiškai apsispręsti, kur nori kaupti. Pokyčiai leis sistemai tapti lankstesne ir patrauklesne“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pagrindiniai pokyčiai:

1. Savanoriškas kaupimas vietoje automatinio įtraukimo

   • Nuo šiol gyventojai patys spręs, ar nori kaupti antroje pakopoje – nebus automatinio įtraukimo kas 3 metus.

   • Bus vykdoma nuolatinė informavimo kampanija apie galimybes kaupti.

2. Galimybė pasitraukti iš kaupimo (pereinamasis laikotarpis 2026–2027 m.)

   • Asmuo gali:

     • Atgauti savo įmokas ir investicinį prieaugį (neapmokestinama);

     • Už „Sodros“/valstybės įmokas gauti pensijų apskaitos vienetus, prisidedančius prie senatvės pensijos.

3. Lankstesnis įmokų reguliavimas

   • Galima:

     • Pasirinkti 3% ar didesnę įmoką;

     • Sustabdyti įmokas metams, su galimybe pratęsti;

     • Vis dar gauti valstybės 1,5% skatinamąją įmoką nuo VDU.

4. Lankstus lėšų atsiėmimas iki pensijos amžiaus

   • Vieną kartą gyvenime galima:

     • Atsiimti iki 25% sukauptų lėšų (ne daugiau nei pats įmokėjai), taikant 3% išsiėmimo atskaitymą.

   • Likus ≤5 metams iki pensijos – galima:

     • Atsiimti visą sumą, jei ji nesiekia 50% anuiteto ribos.

5. Nutraukimas be apmokestinimo esant sunkioms aplinkybėms

   • Leis atsiimti visas lėšas be mokesčių ir be galimybės jas išieškoti, jei:

     • Netektas 70–100% darbingumo;

     • Nustatyta sunki liga (SAM/SADM sąrašas);

     • Reikalinga paliatyvioji pagalba.

6. Galimybės sulaukus pensijos amžiaus

   • Lėšos:

     • Iki minimalios anuiteto ribos (10% vid. pensijos) – išmokamos laisvai;

     • Virš maksimalios ribos (50% vid. pensijos) – taip pat išmokamos laisvai;

     • Papildomai galima atsiimti 25% (jei nebuvo to padaryta anksčiau), bet tik iš savo įmokų.

Laikotarpiai ir datos:

• Pereinamasis pasitraukimo laikotarpis: 2026-01-01 – 2027-12-31

• Naujas „Sodros“ informacinis portalas: nuo 2028 m.

Kas bus prieinama portale nuo 2028 m.:

• Visa informacija apie pensijas (I, II, III pakopos);

• Kviestinės prisijungimo galimybės prie II pakopos;

• Įmokų koregavimas, sustabdymas, atnaujinimas;

• Pensijų fondų palyginimas;

• Prognozuojamos pensijos skaičiuoklės.

Seimas pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos pažeidžiami ir smulkieji elektros energijos vartotojai galės naudotis visuomeniniu tiekimu iki 2030 metų. 

Visuomeninis tiekimas ir toliau bus prieinamas socialiai pažeidžiamiems gyventojams – tai asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą, šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją, taip pat žmonės su negalia. Teisę naudotis šia paslauga išlaikys ir smulkieji vartotojai, per metus suvartojantys mažiau nei 1000 kWh elektros energijos. 

Seimui pritarus Ekonomikos komiteto siūlymui, iki 2030 metų visuomeniniu tiekimu taip pat galės naudotis visi esami visuomeninio tiekimo vartotojai, išskyrus naujus elektros energijos vartotojus, suvartojančius daugiau nei 1000 kWh per metus, kurių įrenginiai pirmą kartą buvo prijungti prie skirstomųjų tinklų po 2022 m. liepos 1 d.  

Tie visuomeninio tiekimo vartotojai, kuriems iki šių metų pabaigos dar išliks pareiga pasirinkti nepriklausomą tiekėją, apie tai bus informuoti atskiru laišku. Tuo tarpu pažeidžiami ir smulkieji vartotojai, šiuo metu jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, nuo šių metų birželio 1 dienos galės vėl grįžti prie visuomeninio tiekimo, jei to pageidaus. 

Pateikiami Ignitis planai ir elektros energijos kainos taikomos vartotojams, kurie ruošiasi pasirinkti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „IGNITIS” pasiūlymą nuo ateinančio mėn. 1 d. Sutartis galite pasirašyti per „Ignitis” interneto svetainę. Tiekėjų siūlomos elektros kainos gali keistis kiekvieną dieną. Patenkantiems į trečiąjį etapą nepriklausomą tiekėją pasirinkti ir su juo sutartį sudaryti reikia iki 2030 m. sausio 1 d.

Visos elektros kainos pateikiamos su PVM. Ignitis elektros energijos kaina priklausomai nuo Jūsų pasirašomos sutarties ir pasirinkto Ignitis plano: 12 mėn. fiksuota kaina, 24 mėn. fiksuota kaina fiksuota kaina. Taip pat nuo pasirinktų planų pagal elektros energijos suvartojimo dydį.

IGNITIS PLANAI

Minimalus planas – Tinkamas jei suvartojate iki 2400 kWh per metus.

Optimalus planas – Pilnam pajėgumui. Tinkamas jei suvartojate virš 2400 kWh per metus.

Išmanus planas (mėnesinis ar valandinis) – Besidomintiems birža. Tinkamas jei domitės elektros rinka ir jos dinamika. Kaina keičiasi kas mėnesį.

12 MĖN. FIKSUOTA ELEKTROS KAINA

Šis Ignitis planas tinkamas tiems, kas mėgsta stabilumą ir garantijas. Kaina fiksuojama 12 mėnesių, taip užtikrinant klientams pastovumą, tačiau nesukuria įsipareigojimo naudotis Ignitis elektros tiekimo paslauga. Elektros kaina gali keistis tuomet, jei valstybė keičia reguliuojamas kainų dalis.

24 MĖN. FIKSUOTA ELEKTROS KAINA

Šis Ignitis planas tinkamas tiems, kas mėgsta stabilumą ir garantijas. Kaina fiksuojama 24 mėnesiams, taip užtikrinant klientams pastovumą, tačiau nesukuria įsipareigojimo naudotis Ignitis elektros tiekimo paslauga. Kaina gali keistis tuomet, jei valstybė keičia reguliuojamas kainų dalis.

Nurodoma galutinė elektros kaina (Eur/kWh), sudėjus visas elektros kainos dedamąsias su PVM.

Sutarties terminas: Neterminuota. Nepriklausomai nuo pasirinkto plano ar Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo, sutartis gali būti bet kada nutraukta Kliento iniciatyva.

Sudaryti nepriklausomo tiekimo sutartį su „Ignitis“ galite: 

• per Ignitis savitarną e.ignitis.lt;
• klientų aptarnavimo telefonu +370 611 21802;
• atvykę į artimiausią „Ignitis“ klientų aptarnavimo centrą;
• artimiausiame „Lietuvos pašto“ skyriuje.

Instrukcija, kaip sudaryti sutartį internetu.

Valstybės įmonė „Regitra“ pranešė, jog Lietuvos statistikos departamentui paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, pasikeitė mokesčių dydis už automobilių registraciją. Skelbiama, jog naujieji tarifai bus pradėti taikyti jau nuo 2025 m. sausio 10-osios dienos.

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dydžiai yra nustatomi pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams pagal indeksavimo koeficientą. Lietuvos statistikos departamentui pranešus apie mokestinių metų vartotojų kainų indeksą jis yra nustatomas dalijant jį iš šimto.

Registracijos mokestis yra taikomas tik lengviesiems automobiliams, kai transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km. Lietuvos gyventojui jį reikia sumokėti, kai norima užregistruoti transporto priemonę pirmą kartą arba tuomet, kai keičiasi pastarosios valdytojas.

Pasitikslinti savo automobilio registracijos mokestį galite čia: Automobilių registracijos mokestis pagal automobilio markę

2025 metų biudžetai – valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ – jau patvirtinti, tad galima aiškiau numatyti, kokie pokyčiai laukia socialinės apsaugos ir darbo srityje. Kitąmet bus didinamos senatvės, negalios, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei vienišo asmens išmokos. Augs ir minimali alga, tačiau mokesčių bei įmokų dydžiai liks tokie patys, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos pokyčių.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

VALSTYBINĖS PENSIJOS

Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo  72,35 euro iki 73,62 euro.

SOCIALINĖS IŠMOKOS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo). 

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.

PELNO MOKESTIS

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc. Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:

• Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
• Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

• Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
• Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

AKCIZAI

2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

BANKŲ ĮKAINIAI

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10).

Klientams, kurie yra nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo bus užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas. Garantinio tiekimo (t. y. vien tik elektros energijos) kaina bus apskaičiuojama vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 44 str. nuostatomis: kaina bus apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,15 (t. y. Garantinio tiekimo kaina = Biržos kaina × 1,15).

Galutinė (pilna) kaina klientui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad galutinę (t. y. pilną) kainą už elektros kilovatvalandę sudaro persiuntimo paslaugos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo paslaugos papildomos dedamosios ir garantinio tiekimo kainos dedamųjų suma:

• persiuntimo paslaugos kaina (nutarimas Nr. O3E-1564)
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina (nutarimas Nr.  O3E-1469)
• skirstymo paslaugos papildoma dedamoji (nutarimas Nr. O3E-1738)
• garantinio tiekimo kaina (Elektros energetikos įstatymas)

Toliau lentelėje matysite, kokia yra galutinė garantinio tiekimo kaina (Eur/kWh su PVM) sudėjus visas kainos dedamąsias dalis. Visos elektros kainos pateikiamos su PVM. Kainos jau su pritaikyta kompensacija. Tarifai klientams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų.

Tarifai klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų.

Kalėdų Senelis yra viena mylimiausių švenčių figūrų visame pasaulyje. Kasmet jis atneša džiaugsmą ir stebuklus vaikams per Kalėdas. Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra Kalėdų Senelis, kur jis gyvena ir kaip parašyti jam laišką.

Kas yra Kalėdų Senelis?

Kalėdų Senelis, arba kitaip vadinamas Seneliu Šalčiu, yra stebuklinga būtybė, kuri Kalėdų naktį keliauja po visą pasaulį ir dalija dovanas vaikams. Jis garsėja savo raudonu kostiumu, balta barzda ir draugišku būdu. Pagal legendą, Kalėdų Senelis atvyksta rogėmis, kurias traukia aštuoni elniai, ir įslenka į namus per kaminą, kad paliktų dovanas po eglute.

Kalėdų Senelio istorija

Kalėdų Senelio istorija turi gilias šaknis. Senovėje buvo tikima, kad šventasis Mikalojus, gerai žinomas dėl savo dosnumo, įkvėpė Kalėdų Senelio personažą. Šventasis Mikalojus buvo vyskupas, gyvenęs 4-ajame amžiuje dabartinės Turkijos teritorijoje. Jis garsėjo savo gerumu ir dažnai slaptai dovanojo dovanas neturtingiems žmonėms.

Vėliau, laikui bėgant, šis personažas tapo Kalėdų Seneliu, kurį mes visi šiandien pažįstame. Daugelyje šalių Kalėdų Senelis turi skirtingus vardus, pavyzdžiui, Amerikoje jis vadinamas Santa Klausu, o Anglijoje – Tėvu Kalėda.

Kur gyvena Kalėdų Senelis?

Nors Kalėdų Senelis keliauja po visą pasaulį, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šiaurės Ašigalyje. Ten, tarp sniego ir ledo, jis turi savo dirbtuves, kur kartu su savo pagalbininkais elgiais ruošia dovanas vaikams. Kalėdų Senelio namai yra stebuklinga vieta, kurioje visada jauku ir šilta, nepaisant aplink esančio šalčio.

Daugelis mano, kad tikroji Kalėdų Senelio buveinė yra Laplandijoje, Suomijoje. Rovaniemyje, Laplandijos mieste, yra net specialus Kalėdų Senelio kaimas, kurį galima aplankyti ir iš arti pamatyti, kaip Kalėdų Senelis ruošiasi šventėms.

Kaip parašyti laišką Kalėdų Seneliui?

Rašyti laišką Kalėdų Seneliui yra labai smagus užsiėmimas. Tai puiki proga išreikšti savo norus ir padėkoti už praėjusias dovanas. Štai keli patarimai, kaip tai padaryti:

1. Pradėk laišką mandagiai: Pradėk nuo pasisveikinimo, pavyzdžiui, „Labas, Kalėdų Seneli“.
2. Papasakok apie save: Galima trumpai papasakoti, kaip tau sekėsi per metus, ką įdomaus patyrei ar išmokai.
3. Išreikšk savo norus: Nurodyk, kokios dovanos norėtum gauti per šias Kalėdas, bet nepamiršk būti mandagus ir pagarbiai išreikšti savo norus.
4. Padėkok: Nepamiršk padėkoti Kalėdų Seneliui už jo darbą ir dovanas.
5. Pabaik laišką gražiai: Pabaik laišką mandagiai, pavyzdžiui, „Linkiu tau linksmų Kalėdų!“.

Kalėdų Senelio adresas dažniausiai randamas interneto svetainėse arba vietiniuose pašto skyriuose. Parašius laišką, jį galima išsiųsti ir laukti atsakymo! Senelio adresas Laplandijoje:

Santa Claus 

Santa Claus 
Main Post Office 

FI-96930 Arctic Circle
Finland

Kiek kainuoja laiškas Kalėdų seneliui?

Elektros kaina yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris lemia mūsų namų ūkio išlaidas. Lietuvoje elektros rinka pastaraisiais metais labai pasikeitė – dabar kiekvienas gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir planą, kuris geriausiai atitinka jo poreikius. Tačiau daugelis žmonių vis dar nesupranta, kas yra Nordpool elektros birža ir kaip ji veikia. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas tai yra, kaip stebėti elektros kainas šioje biržoje ir kokie elektros planai siūlomi Lietuvoje.

Kas yra Nordpool elektros birža?

Nordpool – tai Šiaurės Europos elektros birža, kurioje vyksta elektros prekyba tarp įvairių šalių. Birža apima Skandinavijos šalis, Baltijos šalis, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją. Lietuva taip pat yra šios biržos dalis. Nordpool biržoje nustatomos elektros kainos pagal pasiūlos ir paklausos principus. Kainos keičiasi kas valandą, priklausomai nuo to, kiek elektros energijos yra tiekiama ir kiek jos reikia konkrečiu momentu.

Elektros kaina Nordpool biržoje dažnai vadinama „biržos kaina“. Ši kaina yra labai svarbi, nes nuo jos priklauso, kiek mokėsime už elektrą. Kaina biržoje yra skelbiama iš anksto kitai dienai, todėl vartotojai gali iš anksto numatyti savo išlaidas.

Kaip stebėti elektros kainas Nordpool biržoje?

Norint stebėti elektros kainas Nordpool biržoje, galima naudotis keliais būdais:

1. Nordpool svetainė: Nordpool oficialioje svetainėje galima matyti elektros kainas skirtingoms valandoms ir dienoms. Čia pateikiami duomenys apie kainų pokyčius Lietuvoje ir kitose šalyse.

2. Programėlės ir svetainės: Yra daug programėlių ir interneto svetainių, kurios leidžia lengvai sekti elektros kainas realiu laiku. Pavyzdžiui, svetainės kaip „elektrum.lt“ ar „ignitis.lt“ dažnai turi funkcijas, leidžiančias vartotojams stebėti elektros kainas ir numatyti būsimas išlaidas.

3. Pranešimai ir naujienos: Kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo pranešimus ar naujienlaiškius, kuriuose informuojama apie naujausias elektros kainas biržoje. Tai gali būti patogu, jei norite gauti informaciją tiesiai į savo el. paštą.

Kokie elektros planai siūlomi vartotojams Lietuvoje?

Lietuvoje, pasibaigus elektros rinkos liberalizacijai, vartotojai gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiuo metu Lietuvoje veikia keli pagrindiniai tiekėjai: „Ignitis“, „Elektrum“, „Enefit“ ir kt. Kiekvienas tiekėjas siūlo skirtingus planus, kuriuos galima pasirinkti priklausomai nuo poreikių.

1. Fiksuota kaina: Tai planas, kai mokate fiksuotą kainą už elektrą visą sutarties laikotarpį. Tai reiškia, kad net jei elektros kaina Nordpool biržoje kils, jūs mokėsite tą pačią kainą. Šis planas tinka tiems, kurie nori pastovumo ir nenori stebėti biržos kainų pokyčių.

2. Biržos kaina: Šis planas remiasi elektros kaina Nordpool biržoje. Mokėsite už elektrą pagal tai, kokia kaina bus biržoje tą valandą, kai ją naudosite. Tai reiškia, kad kai kaina biržoje krenta, jūsų sąskaita bus mažesnė. Tačiau kai kaina kyla, mokėsite daugiau. Šis planas tinka tiems, kurie seka elektros kainas ir gali prisitaikyti prie kainų svyravimų.

3. Mišrus planas: Kai kurie tiekėjai siūlo mišrius planus, kurie derina fiksuotą ir biržos kainą. Pavyzdžiui, galite turėti fiksuotą kainą tam tikru paros metu, o kitu metu mokėti pagal biržos kainą.

Kaip pasirinkti tinkamą planą?

Pasirinkti tinkamą elektros planą gali būti sudėtinga, tačiau svarbu įvertinti savo poreikius ir vartojimo įpročius. Jei jūsų elektros vartojimas yra stabilus ir nenorite rizikuoti kintančiomis kainomis, fiksuota kaina gali būti geriausias pasirinkimas. Jei esate lankstus ir galite prisitaikyti prie kintančių kainų, biržos kaina gali padėti sutaupyti.

Nepamirškite stebėti elektros kainų Nordpool biržoje ir lyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus. Tai padės jums rasti geriausią variantą ir sumažinti elektros sąskaitas. Galų gale, kiekvienas vartotojas gali rasti planą, kuris atitinka jo poreikius ir suteikia didžiausią naudą.

Apibendrinimas: Elektros kaina Nordpool biržoje yra svarbus veiksnys, kuris lemia mūsų išlaidas už elektrą. Stebėdami kainas biržoje ir pasirinkdami tinkamą planą iš nepriklausomų tiekėjų, galite sumažinti savo išlaidas ir gauti geriausią paslaugą už konkurencingą kainą.

Lietuvos Vyriausybei siūloma 2025 metais padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 924 eurų iki 1038 eurų. Šis siūlymas yra kompromisinis sprendimas, atsižvelgiant į įvairių suinteresuotų pusių nuomones ir atnaujintas ekonomines prognozes.

Dabartinė situacija

Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 924 eurai, kas sudaro apie 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo. Atskaičius mokesčius, MMA siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo. Nuo 2021 metų, kai MMA buvo 642 eurai, ji padidėjo 44 proc., o tai yra vienas sparčiausių augimų tarp EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) valstybių.

Siūlomas padidėjimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo 2025 metais MMA padidinti iki 1038 eurų, tai yra 114 eurų arba 12 proc. daugiau nei dabar. Taip pat minimalus valandinis atlygis padidėtų iki 6,35 euro (nuo dabartinių 5,65 euro).

Pagrindinės diskusijos ir argumentai

1. Profesinės sąjungos: Darbuotojų atstovai siūlo MMA didinti pagal sutartą formulę, tai yra 15,8 proc. arba iki 1070 eurų.
2. Darbdaviai: Darbdavių atstovai pritaria Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, nuo 2025 metų didinant 10 proc. arba iki 1016 eurų.
3. Vyriausybė: Vyriausybė siekia suderinti darbuotojų ir darbdavių interesus bei pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jei toks būtų buvęs.

Kadangi susitarimo dėl konkretaus MMA dydžio nebuvo pasiekta, SADM siūlo kompromisinį sprendimą – 1038 eurus, remiantis darbdavių ir Lietuvos banko strategija pasiekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) per dvejus metus.

Ekonominės ir socialinės naudos

MMA didinimas atlieka svarbią perskirstymo ir pajamų nelygybės mažinimo funkciją. Didesnės darbuotojų pajamos taip pat didina vietinio verslo pajamas, nes darbuotojai gali daugiau išleisti. Tačiau per didelis MMA didinimas gali paveikti eksportuojančias įmones, todėl svarbu didinti MMA atsargiai, skatindami įmones konkuruoti ne kaina, o aukštesne kokybe.

Preliminarūs skaičiavimai

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugtų 69 eurais ir siektų 777 eurus. Tai yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA 2025 metams bus tvirtinama Vyriausybės nutarimu, kurio viešo derinimo procesas šiuo metu ir prasidėjo. Šis sprendimas turės reikšmingą poveikį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, todėl svarbu pasiekti balansą tarp ekonominės naudos ir socialinio teisingumo.