Minimalioji mėnesinė alga (MMA) – tai mažiausia suma, kurią darbdavys gali mokėti darbuotojui už pilną darbo laiką (paprastai 40 val. per savaitę). Ją nustato valstybė, ir ji taikoma visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, jei jų darbas nėra apmokamas pagal kolektyvinę sutartį su didesniais tarifais.

Minimalusis valandinis atlygis (MVA) – tai mažiausia leistina suma už vieną darbo valandą. Jis aktualus tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką arba kai atlyginimas skaičiuojamas pagal faktiškai dirbtas valandas.

Nuo 2026-01-01
MMA – 1153 Eur
MVA – 7,05 Eur

Nuo 2025-01-01
MMA – 1038 Eur
MVA – 6,35 Eur

Nuo 2024-01-01
MMA – 924 Eur
MVA – 5,65 Eur

Nuo 2023-01-01
MMA – 840 Eur
MVA – 5,14 Eur

Nuo 2022-01-01
MMA – 730 Eur
MVA – 4,47 Eur

Nuo 2021-01-01
MMA – 642 Eur
MVA – 3,93 Eur

Nuo 2020-01-01
MMA – 607 Eur
MVA – 3,72 Eur

Nuo 2019-01-01
MMA – 555 Eur
MVA – 3,39 Eur

Nuo 2018-01-01
MMA – 400 Eur
MVA – 2,45 Eur

Nuo 2016-07-01
MMA – 380 Eur
MVA – 2,32 Eur

Nuo 2016-01-01
MMA – 350 Eur
MVA – 2,13 Eur

Nuo 2015-07-01
MMA – 325 Eur
MVA – 1,97 Eur

Nuo 2015-01-01
MMA – 300 Eur
MVA – 1,82 Eur

Nuo 2014-10-01
MMA – 1035 Lt
MVA – 6,27 Lt

Nuo 2013-01-01
MMA – 1000 Lt
MVA – 6,06 Lt

Nuo 2012-08-01
MMA – 850 Lt
MVA – 5,15 Lt

Nuo 2008-01-01
MMA – 800 Lt
MVA – 4,85 Lt

Nuo 2007-07-01
MMA – 700 Lt
MVA – 4,19 Lt

Nuo 2007-01-01
MMA – 600 Lt
MVA – 3,66 Lt

Nuo 2006-07-01
MMA – 600 Lt
MVA – 3,65 Lt

Nuo 2006-04-01
MMA – 550 Lt
MVA – 3,35 Lt

Nuo 2005-07-01
MMA – 550 Lt
MVA – 3,28 Lt

Nuo 2004-05-01
MMA – 500 Lt
MVA – 2,95 Lt

Nuo 2003-09-01
MMA – 450 Lt
MVA – 2,67 Lt

Nuo 1998-06-01
MMA – 430 Lt
MVA – 2,53 Lt

Nuo 1997-05-01
MMA – 400 Lt
MVA – 2,36 Lt

Nuo 1997-02-01
MMA – 330 Lt
MVA – 1,95 Lt

Nuo 1996-09-01
MMA – 300 Lt
MVA – 1,76 Lt

Nuo 1996-01-01
MMA – 210 Lt
MVA – 1,23 Lt

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą nuo 2026 metų padidinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iki 1798 eurų. Tai reiškia, kad bazė, nuo kurios skaičiuojamas daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, didės 0,7 proc. arba 12,6 euro.

Kas keisis nuo 2026 metų?

• Darbo užmokestis didės daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų viešajame sektoriuje – nuo mokytojų ir socialinių darbuotojų iki valstybės tarnautojų.
• Bus atnaujinti minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžiai A, B ir C lygio specialistams bei kai kuriems vadovams.
• Pareiginės algos dydis bus susietas su minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčiais – nuo 2026 m. MMA planuojama 1153 eurai, todėl viešojo sektoriaus specialistų atlyginimai turės būti aiškiai aukštesni nei nekvalifikuotų darbuotojų.

„Tai – atsakingas ir kryptingas žingsnis, leidžiantis užtikrinti tvarų viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kiek tai kainuos valstybei?

Numatoma, kad šiam bazinio dydžio didinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 48,9 mln. eurų per metus.

Kokio atlyginimo padidėjimo galima tikėtis?

Viskas priklauso nuo to, koks pareiginės algos koeficientas yra taikomas konkrečiam darbuotojui. Pavyzdžiui:

• C lygio kvalifikuoto specialisto atlyginimas, esant minimaliam koeficientui, galėtų padidėti apie 134 eurus per mėnesį.

Kokius darbuotojus palies šie pokyčiai?

Visi viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių atlyginimai priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio.
Apie 17,6 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurių minimalūs koeficientai yra mažiausi.
A, B ir C lygio specialistai bei B lygio padalinių vadovų pavaduotojai.

Kas bus ateityje?

Planuojama, kad ateityje pareiginės algos bazinis dydis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, atsižvelgiant į:

• Vartotojų kainų indeksą,

• Minimalų darbo užmokestį (MMA),

• Ekonominius ir socialinius veiksnius,

• Darbo rinkos pokyčius.

Jeigu susitarti nepavyktų – sprendimą priims Seimas.

Nuo 2026 m. viešajame sektoriuje laukiami teigiami pokyčiai – didės atlyginimai, stiprės darbuotojų motyvacija ir bus labiau užtikrintas jų finansinis saugumas. Toks sprendimas rodo pastangas mažinti atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų bei išlaikyti kvalifikuotus specialistus valstybės tarnyboje.

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje. Numatoma, kad MMA sieks 1153 eurus vietoje dabar galiojančių 1038 eurų. Tai reiškia, jog minimalus atlyginimas didės 115 eurų arba 11,1 proc.

Taip pat didės ir minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 euro už valandą, t. y. padidėjimas sieks 0,70 euro (apie 11,1 proc.).

Siekiama socialinio saugumo ir mažesnės atskirties

Pasak Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, MMA didinimas – tai svarbus žingsnis mažinant socialinę atskirtį ir stiprinant mažiausiai uždirbančiųjų socialinį saugumą.

„Valstybė yra tiek stipri, kiek saugiai jaučiasi jos silpniausi nariai. Nuoseklus minimalios algos didinimas leis gerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie uždirba mažiausiai,“ – sako premjerė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad šis sprendimas prisidės prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir skatins socialinį solidarumą.

Realus pajamų augimas – daugiau nei skurdo riba

Ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus naujam MMA dydžiui ir išlaikius dabartinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, darbuotojai, uždirbantys minimalų atlyginimą, „į rankas“ gaus apie 846 eurus per mėnesį. Tai būtų maždaug 69 eurais daugiau nei šiuo metu ir viršytų prognozuojamą 2026 m. santykinę skurdo rizikos ribą, kuri gali siekti nuo 786 iki 799 eurų.

Nepavyko pasiekti Trišalės tarybos sutarimo

Nepaisant pastangų susitarti, Trišalė taryba, sudaryta iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų, rugsėjo 9 d. posėdyje nesutarė dėl vieningo MMA dydžio. Profesinės sąjungos siūlė MMA didinti iki 1198 eurų, kai kurie darbdavių atstovai siūlė mažesnį padidėjimą, o dalis jų apskritai nepritarė jokioms korekcijoms.

Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad būtų pritarusi sutartam dydžiui, jei toks būtų buvęs pasiektas tarp socialinių partnerių.

Minimalios algos didinimo įtaka

Finansų ministerijos duomenimis, šio sprendimo įgyvendinimui reikės apie 43,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad minimalios algos pokyčiai tiesiogiai paveiks apie 120 tūkst. dirbančiųjų (tiek visą, tiek ne visą darbo laiką), remiantis „Sodros“ 2025 m. liepos mėn. duomenimis.

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Žmonėms, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą, nuo kitų metų liepos 1 d. įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo.

Ką daryti, jei būsiu įtrauktas į pensijų kaupimą?

Kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t.t.

Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmenines paskyras gyventojui, o jei žmogus yra pasirinkęs ir kitus informavimo būdus – taip pat elektroniniu paštu.

Gavusieji tokį pranešimą gali apsispręsti – nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas, sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove, arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Ką reiškia pakartotinis įtraukimas į pensijų kaupimą?

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kitais metais į pensijų kaupimą pakartotinai bus įtraukti tie gyventojai, kurie 2019 metais atsisakė kaupimo. Tokie žmonės, kaip ir įtrauktieji pirmą kartą, gali priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime iki birželio 30 d. Neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime, jie pradės kaupti antroje pakopoje nuo 2022 m. liepos 1 d.

Kai žmogus sulaukia 40 metų,  jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

2019 metais sustabdžiau įmokų pervedimą – kas laukia 2022 metais?

Pensijų kaupimo dalyviams, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų pervedimą, nuo 2022 m. liepos mėnesio įmokų pervedimas bus automatiškai atnaujinamas. Tai reiškia, kad draudėjai iš draudžiamųjų pajamų privalės išskaičiuoti dalyvio lėšomis mokamas pensijų įmokas, kurias „Sodra“ perves į jo pasirinktą pensijų fondą.

Pensijų kaupimo dalyviai, kurie nepageidauja, kad jų pensijų įmokų pervedimas būtų atnaujintas automatiškai, iki 2022 m. birželio 30 d.  turi pateikti „Sodrai“ atsisakymą raštu. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui, paštu arba atvykus į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.

Asmenims, kurie 2019 m. sustabdė kaupimą, neatsižvelgiant į jų amžių, pakartotinio įtraukimo procedūra bus taikoma ne daugiau kaip tris kartus.

Kaupimo dalyviai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą, bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.

Kas nutiks, jei niekaip nesureaguosiu į „Sodros“ atsiųstą pranešimą apie įtraukimą?

Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijų fonde, nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.

Dalyviams, kurie buvo sustabdę kaupimą, jis bus atnaujintas tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamos turimas sukauptas pensijų turtas.

Jei apsispręsiu dalyvauti pensijų kaupime, kokio dydžio įmokas reikės mokėti?

Pensijų kaupimo įmokos dydžius galima pasirinkti: kaupti maksimaliai arba palaipsniui. Priklausomai nuo pasirinkto tarifo, kaupiančiuosius papildomai skatina ir valstybė.

Pasirinkus kaupti palaipsniui, 2022 m. šis įmokos dydis sudarys 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą papildomai perves valstybė. Taigi, jei žmogus uždirba 1000 eurų „ant popieriaus“, kitais metais pasirinkus kintamąjį tarifą kas mėnesį kaupimui bus pervedama 27 eurai nuo jo atlyginimo ir 17,28 eurų valstybės paskatos.

Pasirinkus 3 proc. tarifą valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei žmogaus atlyginimas 1000 eurų „ant popieriaus“, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio valstybės įmoka.

Švelnindama karantino padarinius Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos.

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis iki 4 EDV, jau gali kreiptis vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį. Tiesa, skubėti nėra kur – prašymus pildyti galima bus iki pat gruodžio 11 dienos.

Dėl išmokų kreiptis reikia į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos. Išmokėjimu rūpinsis „Sodra“.

Visa tai reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrų pasirašytas įsakymas.

Kurie ūkininkai gali gauti išmokas ir kokio jos dydžio

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkio dydis mažesnis nei 4 EDV, priklausomai nuo to, ar dirba pagal darbo sutartį, gali gauti vienkartinę arba periodinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad karantinas labiau iš vėžių išmušė darbo santykius turinčius asmenis, periodinė išmoka skiriama smulkiesiems ūkininkams, kurie papildomai dirba ir karantino laikotarpiu uždirbo ne daugiau kaip minimalią algą (607 eurus bruto per mėnesį). Kadangi papildomai pagal darbo sutartis nedirbantiems smulkiems ūkininkams pokyčių buvo mažiau, nors karantino įtaką vis tiek pajuto, jie gali gauti vienkartinę išmoką.

Vienkartinė išmoka. Gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

• Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
• Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos, tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
• Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius kovo 16 dieną neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
• Karantino laikotarpiu nedirbo pagal darbo sutartį arba neturėjo darbo santykiams prilygintų santykių.
• Karantino laikotarpiu negavo nedarbo socialinio draudimo išmokos.
• Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.

Periodinė išmoka. Gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

• Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
• Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos,  tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
• Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius  kovo 16 dieną  neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
• Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.
• Karantino laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį arba turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau priskaičiuotas darbo užmokestis per karantiną buvo ne didesnis kaip minimali mėnesinė alga (607 eurai „ant popieriaus“ per mėnesį).

Vienkartinė išmoka mokama vieną kartą už visą karantino laikotarpį ir siekia 200 eurų.

Periodinė išmoka už vieną pilną karantino mėnesį taip pat siekia 200 eurų. Kadangi karantinas truko nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos, smulkieji ūkininkai gali gauti po 200 eurų už balandį ir gegužę bei po maždaug pusę šios sumos – už kovą ir birželį.

Jei ūkininkas atitiko sąlygas visą karantino laikotarpį, iš viso kaip periodinę išmoką jis gaus apie 600 eurų. O jeigu, pavyzdžiui, kai kuriais karantino mėnesiais asmuo uždirbo daugiau nei minimalų atlyginimą, periodinę išmoką jis vis tiek gaus, tačiau tik už tuos mėnesius, kai atlyginimas buvo mažesnis nei minimalus atlyginimas. Už karantiną susikaupusi periodinių išmokų suma bus išmokėta vienkartiniu mokėjimu.

Tuo atveju, jei dėl kurios nors iš išmokų kreipęsis asmuo miršta iki jos išmokėjimo, ji gali būti išmokama artimajam, kuris paveldi mirusiojo turtą. Dėl to, pateikiant laisvos formos prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, reikėtų kreiptis į „Sodrą“.

Kur kreiptis

Nesvarbu, į kurią išmoką smulkusis ūkininkas pretenduoja – ar į vienkartinę, ar į periodinę – kreiptis reikia į savo savivaldybės administraciją ir užpildyti nustatytos formos prašymą. Jis yra bendras – tokį patį pildys ir norintieji gauti vienkartinę, ir norintieji gauti periodinę išmoką. Kai kuriais atvejais prašymą pildyti galima bus ir seniūnijose – tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės sprendimų.

SVARBU! Norint gauti išmoką, prašymą reikia pateikti iki gruodžio 11 dienos.

Prašymą pateikti galima tokiais būdais:

• Fiziškai atvykus į savivaldybės administraciją (turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą).
• Siunčiant registruotu paštu (pridėti notariškai patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją).
• Elektroniniais ryšiais, pavyzdžiui, el. paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Dėl išmokos į savivaldybę kreiptis gali ir smulkiojo ūkininko atstovas, tačiau tokiu atveju būtina pateikti ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

Kiekvienas prašymą teikęs asmuo gaus pranešimą, ar jam paskirta išmoka. Pildant prašymą reikės pasirinkti, kokiu būdu ūkininkas norės būti informuotas apie sprendimą dėl išmokos paskyrimo: gauti pranešimą „Sodros“ elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje „EGAS“, sulaukti registruoto laiško ar pats pageidaus užeiti į „Sodros“ teritorinį skyrių.

Iki kada bus išmokėtos

Kadangi užpildytus prašymus savivaldybės „Sodrai“ teiks keliais etapais, sprendimą dėl išmokos paskyrimo ūkininkas sužinos po kurio laiko.

Pavyzdžiui, rugpjūtį–rugsėjį pateiktų prašymų sąrašus savivaldybės „Sodrai“ perduos spalio pradžioje. Tačiau tuomet reikės įsitikinti, ar išties kiekvienas sąraše esantis žmogus atitinka visus kriterijus vienkartinei ar periodinei išmokai gauti. Reikiamus duomenis pateiks Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Registrų centras, Užimtumo tarnyba. Taip pat „Sodra“ kai kuriems duomenims surinkti pasitelks Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.

Surinktus duomenis apdorojus ir įvertinus, bus priimtas sprendimas, ar konkrečiam asmeniui išmoka paskirta. Rugpjūtį–rugsėjį pildę prašymus apie tai pasirinktu būdu bus pradėti informuoti spalį, o pirmosios išmokos ūkininkus pasieks spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje.

Asmenims, kurie kreipsis dėl išmokų spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, išmokos atitinkamai bus išmokėtos nuo lapkričio iki gruodžio pabaigos. Iki gruodžio 31 dienos bus išmokėtos visos išmokos laiku besikreipusiems smulkiesiems ūkininkams.

Vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Joms numatyta 19,2 mln. Eur.

*jeigu asmuo dalyvauja pensijų kaupime, papildomai taikoma 1,8 proc. arba 3 proc. įmoka

PAAIŠKINIMAI:

• VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų (pavyzdžiuose – 0,9);
• VSD įmokų tarifai:
  • individualia veikla besiverčiantiems asmenims, jeigu nedalyvauja pensijų kaupime – 12,52 proc. (pavyzdžiuose – 0,1252);
  • verslo liudijimų turėtojams, jeigu nedalyvauja pensijų kaupime – 8,72 proc. (pavyzdyje – 0,0872).
• ​PSD įmokų tarifas – 6,98 proc. (pavyzdžiuose – 0,0698);
• Individualia veikla besiverčiantiems ir verslo liudijimą turintiems asmenims leidžiami atskaitymai. Pavyzdžiuose pateikiame (1 – 0,3), tai yra, 30 proc. nuo gautų pajamų.
• 555 Eur – minimalus mėnesio atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasirašė įsakymą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. mažėja kai kurie įkainiai už notarinių veiksmų atlikimą. Taip pat nuo šios dienos įsigaliojus Civilinio kodekso (CK) nuostatoms, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, vekselio ir paskolos sutartims nuo 3 000 Eur (10 358,40 Lt) yra būtinas notarinis patvirtinimas, nustatyti nauji įkainiai šioms paslaugoms.

„Atlyginimas už kai kurias notarines paslaugas apskritai nebuvo ribojamas, todėl notaras atskirais atvejais už sutarties patvirtinimą galėdavo gauti ir šimtus tūkstančių litų. Mano nuomone, tokia praktika buvo ydinga“, – pažymi teisingumo ministras J. Bernatonis.

Nuo šiol už vertybinių popierių perleidimo sutarties patvirtinimą ir už paskolos ar kreditavimo sutarties patvirtinimą bei už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą nustatytas maksimalus atlyginimo notarui dydis, kuris negali viršyti 5 792,40 Eur (20 000 Lt). Šiuo metu maksimalus atlyginimas notarui už šių sandorių patvirtinimą nebuvo reglamentuotas.

Pavyzdžiui, jeigu vertybinių popierių perleidimo sandoris įvertintas 2 mln. eurų (6,9056 mln. litų), tai atlyginimas notarui galėjo siekti 10 000 Eur (34 528 Lt).

Kaip ir iki šiol, už vertybinių popierių perleidimo sutarties patvirtinimą notarui bus mokama nuo 0,4 iki 0,5 proc. nuo perleidžiamų vertybinių popierių sumos. Tačiau nuo šiol nustatyta ne tik minimali, bet ir maksimali atlyginimo notarui suma: ne mažiau kaip 14,48 Eur (50 Lt) ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur (20 000 Lt).

Už paskolos ar kreditavimo sutarties patvirtinimą, kaip ir iki šiol notarui bus mokama nuo 0,2 iki 0,4 proc. nuo paskolos (kredito) sumos ar daikto vertės, kai objektas nėra pinigai. Už šią notarinę paslaugą taip pat nustatyta ne tik minimali, bet ir maksimali atlyginimo notarui suma: ne mažiau kaip 14,48 Eur (50 Lt) ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur (20 000 Lt).

Nustatytas naujas ženkliai mažesnis įkainis už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą. Notarui bus mokamas 0,1 proc. nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažesnis kaip 28,96 Eur (100 Lt) ir ne didesnis kaip 5 792,40 Eur (20 000 Lt) atlyginimas. Iki šiol už tokių sandorių patvirtinimą notarui reikėjo mokėti nuo 0,2 iki 0,4 proc. nuo reikalavimo dydžio.

Šis ženkliai sumažintas įkainis yra aktualus tiems asmenims, kurie yra pasiėmę paskolą būstui iš vieno banko, tačiau nori paskolą perkelti į kitą banką.

Taip pat nustatytas naujas įkainis už vekselio, kurio suma didesnė už 3 000 Eur, patvirtinimą. Notarui už tai bus mokamas nuo 15 iki 30 Eur (51,79 iki 103,58 Lt) atlyginimas.

Šaltinis: www.tm.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė ir Vyriausybei pateikė nutarimą dėl mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų tarnybinių atlyginimų minimalių dydžių didinimo. Taip siekiama viešajame sektoriuje sumažinti darbo užmokesčio skirtumą tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų.

„Atsigaunant ekonomikai būtina nuosekliai didinti viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas tarp didžiausias pajamas gaunančių vadovų ir mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų. Be to, padidinę minimaliąją mėnesio algą kartu turime užtikrinti, kad kvalifikuotų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimais“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Priėmus šį nutarimą, bus suteikta galimybė labiau įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, darbo sudėtingumą. Nutarime tarnybinių atlyginimų schemų minimalūs koeficientai didinami nuo žemiausios kvalifikacijos darbininko pareigybės į viršų vidutiniškai po 5 procentus tarp pareigybių. Tai reikštų, kad specialisto su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu minimalus tarnybinio atlyginimo schemos koeficientas didės nuo 2,5 iki 9,2 procento; specialisto, su aukštesniuoju išsilavinimu – atitinkamai nuo 1,1 iki 6,5 procento; tarnautojo – nuo 3,8 iki 4,7 procento. Taip pat padidės mažiausiai apmokamų visų pareigybių darbuotojų minimalūs tarnybiniai atlyginimai.

Nutarimo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto pagal preliminarius skaičiavimus 2015 metais darbo užmokesčiui padidinti buvo skirta apie 24,6 mln. eurų per 10 mėnesių. Nutarimas turi įsigalioti nuo 2015 m. kovo 1 d.

Laiško siuntimas (Lietuvoje)

Laiško siuntimas (Į užsienį)

Daiktų siuntimas (Lietuvoje)

Siuntinių siuntimas (Lietuvoje)

Pašto paslauga – siuntinys. Nurodytos siuntinių siuntimo kainos galioja kai siunčiama iš pašto skyriaus į kitą skyrių arba gavėjo adresu. Pristatymo terminas nepriklausomai nuo siuntos tipo, 1–4 d.d. Pašto siuntinių iki 10 kg siuntimas neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu

Pinigų perlaidos Lietuvoje

Norint padaryti pinigų perlaidą ar ją atsiimti kreipkitės į bet kurį pašto skyrių ir su savimi turėkite galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Siunčiant pinigus darbuotojui nurodykite siunčiamą pinigų sumą ir gavėjo duomenis ir informuokite gavėją apie išsiųstą perlaidą. Gaunant pinigus darbuotojui pateikite pranešimą apie Jūsų vardu gautą perlaidą arba pasakykite pinigų perlaidos numerį, laukiamą pinigų sumą, siuntėjo vardą, pavardę bei šalį.

Tarptautinės pinigų perlaidos

Western Union perlaidos

Kaina siunčiant į šalis: Airiją, Albaniją, Austriją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Belgiją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Čekiją, Estiją, Graikiją, Gruziją, Gvadelupą, Ispaniją, Italiją, Juodkalniją, Kazachstaną, Kiprą, Kirgiziją, Kosovą, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Liuksemburgą, Makedoniją, Maltą, Martiniką, Moldaviją, Nyderlandus, Prancūziją, Prancūzijos Gvianą, Portugaliją, Rumuniją, Rusiją, Šv. Bartolomėjaus salą, Sint Marteną, Serbiją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Tadžikiją, Turkmėniją, Ukrainą, Uzbekiją, Vengriją, Vokietiją.

Kaina siunčiant į kitas šalis: