Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai, susiję su darbo užmokesčiu, mokesčių sistema, pensijomis ir socialinėmis išmokomis. Pakeitimai paveiks tiek dirbančius, tiek pensininkus, taip pat savarankiškai dirbančius bei gaunančius skirtingų rūšių pajamas.

Minimalioji mėnesinė alga ir darbo užmokestis

Nuo 2026 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidinta iki 1 153 eurų bruto, t. y. 115 eurų daugiau nei 2025 m. MMA augimas sudaro 11,1 %. Minimalus valandinis darbo užmokestis didėja iki 7,05 eurų bruto.
Atskaičius mokesčius, darbuotojai, gaunantys MMA, į rankas vidutiniškai gaus apie 846 eurus, palyginti su mažesne suma ankstesniais metais. MMA augimas įtakoja ne tik atlyginimus, bet ir su juo susietas išmokas bei kvalifikacijas.

Pensijų indeksavimas ir socialinės išmokos

2026 m. indeksuojamos senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija didėja iki 750 eurų, o pensija turintiems būtinąjį darbo stažą — iki 810 eurų, t. y. atitinkamai apie 12 % ir 12,5 % augimas. Pensijų indeksavimui taikomas koeficientas yra 1,0987 (9,87 %).

Kitos socialinės išmokos taip pat didėja:

• bazinė socialinė išmoka – iki 74 eurų per mėnesį,

• šalpos pensijų bazė – iki 261 eurų,

• tikslinių kompensacijų bazė – iki 219 eurų,

• vienišo asmens išmoka – 46,46 euro

Be to, didinamos vaikų išmokos: vaikų išlaikymo išmoka didėja iki 129,5 eurų, o maksimali išmoka už vaiką – iki 185 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reforma

Nuo 2026 m. įsigaliojo progresyvi GPM sistema, kurioje metinės pajamos bus sujungtos ir apmokestintos trimis tarifais:

• 20 % – daliai pajamų, neviršijančiai 36 vidutinių mėnesinių atlyginimų per metus (apie 82 962 eurų),

• 25 % – pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU (apie 82 963–138 270 eurų),

• 32 % – pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (apie 138 270 eurų ir daugiau).

Tam tikros pajamų rūšys, pavyzdžiui, dividendai ir kitos specifinės išmokos, bus apmokestinamos atskirais tarifais.

Taip pat nuo 2026 m. nebevykdoma atskira antroji neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formulė – NPD ir toliau bus taikomas tik pajamoms, kurios neviršija MMA ribos.

Pensijų kaupimo (II pakopa) pakeitimai

Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą – kaupimas tampa savanoriškas. Per pereinamąjį laikotarpį (2026–2027 m.) gyventojai galės pasirinkti, ar nori toliau kaupti II pakopoje arba pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas be GPM taikymo.

Nauji mokesčiai ir kainų augimas

2026 m. įvedami nauji mokesčiai, kurie veikia vartotojų kainas. Tarp jų – cukraus mokestis, kuris taikomas saldintiems gėrimams, dėl ko gali didėti tam tikrų produktų kainos. Taip pat didinami akcizai alkoholiui, tabako gaminiams ir degalams. Didėja kai kurių komunalinių paslaugų kainos dėl lengvatų pokyčių.

Dėl MMA augimo didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – savarankiškai dirbantiems asmenims ši įmoka didėja iki 80,48 eurų per mėnesį.

Šie pokyčiai turi tiek teigiamų, tiek iššūkių aspektų: didesni atlyginimai ir išmokos stiprina gyventojų pajamas, tačiau progresyvios mokesčių struktūros ir nauji mokesčiai gali turėti įtakos disponuojamų pajamų dydžiui bei vartojimo išlaidoms.

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. 

„Priimti sprendimai atneš gyventojams pasirinkimo laisvę. Atsižvelgdami į gyventojų iškeltus lūkesčius, naikiname automatinio įtraukimo į antrą pensijų kaupimo pakopą įrankį, žmonės galės savarankiškai apsispręsti, kur nori kaupti. Pokyčiai leis sistemai tapti lankstesne ir patrauklesne“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pagrindiniai pokyčiai:

1. Savanoriškas kaupimas vietoje automatinio įtraukimo

   • Nuo šiol gyventojai patys spręs, ar nori kaupti antroje pakopoje – nebus automatinio įtraukimo kas 3 metus.

   • Bus vykdoma nuolatinė informavimo kampanija apie galimybes kaupti.

2. Galimybė pasitraukti iš kaupimo (pereinamasis laikotarpis 2026–2027 m.)

   • Asmuo gali:

     • Atgauti savo įmokas ir investicinį prieaugį (neapmokestinama);

     • Už „Sodros“/valstybės įmokas gauti pensijų apskaitos vienetus, prisidedančius prie senatvės pensijos.

3. Lankstesnis įmokų reguliavimas

   • Galima:

     • Pasirinkti 3% ar didesnę įmoką;

     • Sustabdyti įmokas metams, su galimybe pratęsti;

     • Vis dar gauti valstybės 1,5% skatinamąją įmoką nuo VDU.

4. Lankstus lėšų atsiėmimas iki pensijos amžiaus

   • Vieną kartą gyvenime galima:

     • Atsiimti iki 25% sukauptų lėšų (ne daugiau nei pats įmokėjai), taikant 3% išsiėmimo atskaitymą.

   • Likus ≤5 metams iki pensijos – galima:

     • Atsiimti visą sumą, jei ji nesiekia 50% anuiteto ribos.

5. Nutraukimas be apmokestinimo esant sunkioms aplinkybėms

   • Leis atsiimti visas lėšas be mokesčių ir be galimybės jas išieškoti, jei:

     • Netektas 70–100% darbingumo;

     • Nustatyta sunki liga (SAM/SADM sąrašas);

     • Reikalinga paliatyvioji pagalba.

6. Galimybės sulaukus pensijos amžiaus

   • Lėšos:

     • Iki minimalios anuiteto ribos (10% vid. pensijos) – išmokamos laisvai;

     • Virš maksimalios ribos (50% vid. pensijos) – taip pat išmokamos laisvai;

     • Papildomai galima atsiimti 25% (jei nebuvo to padaryta anksčiau), bet tik iš savo įmokų.

Laikotarpiai ir datos:

• Pereinamasis pasitraukimo laikotarpis: 2026-01-01 – 2027-12-31

• Naujas „Sodros“ informacinis portalas: nuo 2028 m.

Kas bus prieinama portale nuo 2028 m.:

• Visa informacija apie pensijas (I, II, III pakopos);

• Kviestinės prisijungimo galimybės prie II pakopos;

• Įmokų koregavimas, sustabdymas, atnaujinimas;

• Pensijų fondų palyginimas;

• Prognozuojamos pensijos skaičiuoklės.

Siekdama užtikrinti socialinį teisingumą ir sumažinti valstybinių pensijų skirtumus, vyriausybė siūlo beveik dvigubai padidinti pensijas nukentėjusiems asmenims. Taip pat planuojama įvesti aiškesnę ir teisingesnę pensijų skyrimo tvarką. Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymų projektams pritarė Vyriausybė, ir jie bus teikiami Seimui. Šie siūlymai pradėtų laipsnišką valstybės biudžeto pensijų sistemos reformą.

„Vyriausybės programoje numatytas tikslas reformuoti valstybinių pensijų ir kitų išmokų sistemą, siekiant realių pajamų didėjimo, įgauna pagreitį. Daug metų realių pokyčių nemačiusi valstybinių pensijų sistema taps aiškesnė ir teisingesnė. Kuriama aiški pensijų skyrimo tvarka, mažinama administracinė našta. Dar svarbiau, kad pertvarka pradedama nuo mažiausių pensinio pobūdžio išmokų, kurių augimas, tikiu, prisidės prie žmonių pajamų didinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūloma pradėti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos pertvarką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų didinimo, taip pat atlikti pakeitimus, kuriais siekiama paprastinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, šalies prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų administravimą, mažinti Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių bei atlikti kitus su Valstybinių pensijų įstatymu susijusius sisteminius pakeitimus. Visi šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.

Siūloma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinės nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį priartinant prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio (2 valstybinių pensijų bazės). Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų) nuo 2024 m. liepos 1 d. siektų 146 eurus.

Siūloma panaikinti Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“. Pritarus šiam siūlymui, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų (pvz., dėl senatvės pensijos ir pirmojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimo) skyrimo užtektų tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“. Be to, „Sodra“ dirba vieno langelio principu, todėl asmenys galės kreiptis į bet kurį, esantį jam arčiausiai, teritorinį skyrių. Taip pat atsirastų galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.

Siūloma nustatyti, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skirtų Prezidento kanceliarija, šiuo metu tai daro Vyriausybė.

Siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai arba tėvui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų.

Siekiant vienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principą, skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, siūloma nevertinti, ar asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

SADM skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūlomos teisinio reguliavimo priemonės įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. joms įgyvendinti reikės 16 mln. eurų, 2025 m. – 31 mln. eurų, 2026 m. – 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti 2024 m., yra suplanuotos šių metų valstybės biudžete.  

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo),  jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų. 

„Įgyvendinus siūlymus, žmonės, turintys negalią, nebus diskriminuojami dėl amžiaus. Darbingo amžiaus neįgaliesiems mokamų netekto darbingumo pensijų dydžių diferencijavimas pagal netekto darbingumo procentus galioja ir dabar. O štai vyresnio amžiaus žmonėms darbingumo lygis nebuvo nustatomas nuo pat 2005 m. vidurio. Dėl šių pakeitimų, prognozuojame, kad 2024 m. beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų, galės gauti didesnes pensijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.   

Informaciją apie asmeniui nustatytą dalyvumą agentūra „Sodrai“ teiks tiesiogiai. Siūloma, kad gavę duomenis apie nustatytą dalyvumą, „Sodros“ skyriai vietoj asmenų gaunamų senatvės pensijų, skirtų naujo dydžio senatvės pensijas asmeniui su negalia, be papildomų prašymų. 

Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus nustatyti dideli specialieji poreikiai, po 2024 m. sausio 1 d. galės kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl šių poreikių prilyginimo dalyvumo lygiui. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi jau anksčiau išduotais neįgaliojo pažymėjimais, agentūra nustatys:
* 15 proc. dalyvumo lygį (t. y. 85 proc. netekto dalyvumo) – žmonėms, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 
* 40 proc. dalyvumo lygį (t. y. 60 proc. netekto dalyvumo) – žmonėms, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Ministerijos vertinimu, 2024 m. sunki negalia galėtų būti nustatyta apie 7 proc. senatvės pensijų gavėjų. 

Siūlymai įsigalios 2024 m. sausio 1 d., jeigu jiems pritars Seimas.

Šiandien Vyriausybė pristatė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektus, kurie bus teikiami Seimui, ir lems, kaip gyvensime 2024 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, reikšmingai didės ir minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir asmenų pajamos. Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2024 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 924 eurų, t. y. 10 proc. nuo dabar esančių 840 eurų. 

Tai yra 3 metus iš eilės besitęsiantis vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 110 eurais „ant popieriaus“ arba 15 proc. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 eurų, arba taip pat apie 10 proc.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 31,4 mln. eurų.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 751 euro.

Seimui pritarus, NPD padidėtų 20 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 76 eurais (arba 12 proc.).

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros duomenimis“, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį. 

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į LR pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur. 

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. 

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur; palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės 38,6 mln. Eur.

Palyginus su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 

Didesnės senatvės pensijos. 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.

VALSTYBINĖS PENSIJOS. Nuo 2024 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.

Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma:
–     ženkliai didinti (87 proc.) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, lyginant su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro);
–    nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą “grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės „grindų“ dydis. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst. asmenų;
–    keisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį; 
–    nuo 2025 m. nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus). 

Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.

Kiek kainuoja paso ar asmens kortelės padarymas ar keitimas?

Žemiau pateikiame kainas ir valstybės rinkliavą, taikomą už asmens dokumentų išdavimą ir keitimą (pasas ar asmens tapatybės kortelė). Atkreipkite dėmesį, kad paso kaina ir asmens tapatybės kortelės kaina priklauso nuo dokumento padarymo tvarkos ir taikomų nuolaidų tam tikroms asmenų grupėms. Bendra tvarka yra paso padarymas per 1 mėn., o skubos tvarka galima per 5 darbo dienas arba per vieną darbo dieną. Taip pat paso kainos ir asmens tapatybės kortelės kainos nuolaidos taikomos tik bendra tvarka.

Dėl skubos tvarkos

Jei prašymas gauti pasą skubos tvarka tą pačią darbo dieną pateikiamas bet kuriame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje po 12 val., pilietis atsiimti pasą gali kitą darbo dieną nuo 11 val. tik Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (Vytenio g. 18).

ATK atsiėmimas skubos tvarka per 1 darbo dieną Vilniaus skyriuje Vytenio g. 18, Vilnius:

ATK atsiėmimas skubos tvarka per 1 darbo dieną kituose Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose:

Vaikams iki 18 m. valstybės rinkliava už vieno iš asmens dokumentų (pasirinktinai) išdavimą ar keitimą bendra tvarka per 1 mėn. yra sumažinama 50%, o piliečiams, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, valstybės rinkliava už vieno iš asmens dokumentų (pasirinktinai) išdavimą ar keitimą bendra tvarka per 1 mėn. yra sumažinama 80 %.

Keičiant tą patį asmens dokumentą, lengvata bus pritaikyta visada, tačiau lengvatą pritaikius keičiant vieną asmens dokumentą (pvz., asmens tapatybės kortelę), pasas bus išduotas su lengvata tik tada, jei nuo prašymo pateikimo dienos iki asmens tapatybės kortelės galiojimo pabaigos liks mažiau nei 1 mėnesis.

Žemiau pateikiami atvejai, kai valstybės rinkliava neimama už vieno iš asmens dokumentų (pasirinktinai) išdavimą ar keitimą bendra tvarka per 1 mėnesį:

1. asmenims, turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą įstatymų nustatyta tvarka;
2. vaikams, kuriems nustatyta globa arba rūpyba;
3. valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose asmenims;
4. sutuoktinio neturintiems senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenims;
5. neįgaliesiems, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis;
6. pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, kuriems kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažįstamas Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatyta tvarka, ir Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 3 straipsnyje nurodyti nuo okupacijų nukentėję asmenys, kuriems pagal šį įstatymą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas;
7. Lietuvos Respublikos asmenims, nukentėjusiems nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims, kuriems pagal šį įstatymą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

Pastaba: asmuo, atitinkantis vieną iš šių kategorijų, turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Kaip galima sumokėti už pasą ar kortelę?

Valstybės rinkliavą visuose Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose galima sumokėti banko kortele prašymo teikimo metu, taip pat grynaisiais pinigais naudojantis „FoxBox“ mokėjimo terminalais. Atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais FoxBox“ terminale taikomas administravimo mokestis.

Valstybės rinkliavą taip pat galima sumokėti banke ar naudojantis el. bankininkyste, pinigus pervedant (įmokos kodas – 5740) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų:  https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai.

Atkreipiame dėmesį, kad mokant už kitą asmenį, būtina naudoti išplėstinę mokėjimo formą ir nurodyti piliečio, už kurį atliekamas mokėjimas, vardą, pavardę, asmens kodą.

Norint, kad dokumentas būtų gaminamas skubos tvarka ir apmokėjus valstybės rinkliavą už šią paslaugą banke arba naudojantis el. bankininkyste, teikiant prašymą būtina pateikti sumokėtos valstybės rinkliavos mokamąjį pavedimą su banko žyma arba kvitą.

Daugiau informacijos: www.migracija.lt

2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Kitąmet prasidės negalią turintiems žmonėms svarbi reforma – daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Gerės jų socialinė reabilitacija bendruomenėse. 2023 metais taip pat ilgės vaiko priežiūros atostogos, atsiras daugiau galimybių užsidirbti, taps lengviau kurti šeimynas.

„2023-ieji metai bus nemažų pokyčių metai. Pradedame reformas, kurios bus svarbios šeimoms, žmonėms su negalia, globojantiems vaikus šeimynose. Kitąmet augs gyventojų pajamos – dirbančiųjų, pensininkų, negalią turinčių žmonių  – didės socialinės išmokos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA (MMA). Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS (NPD). Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų. Kitąmet NPD padidės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. pilną darbo laiką dirbančių šalies gyventojų.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE.  Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.

A, B ir C lygio pareigybių minimalūs koeficientai padidės nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.  2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidės A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.

Didės pensininkų ir negalią turinčių žmonių pajamos

PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

PENSIJŲ PRIEMOKOS. Atsižvelgiant į 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2023 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 184 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 157 eurus.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus). Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. asmenų.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja nuo 138 eurų iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro. Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 eurų. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų, vaiko pinigai – iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje

Pradedama įgyvendinti reforma, kurios tikslas – sukurti platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams teikti valstybės paramą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.

Siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės – darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant – sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.

Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje

Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje bus akredituojama ir finansuojama iš valstybės dotacijų savivaldybėms ir savivaldybių biudžetų lėšų. Tikimasi, kad žymiai gerės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o tuo pačiu sumažės socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo administracinė našta savivaldybėms ir paslaugas teikiančioms organizacijoms.

Ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, daugiau galimybių užsidirbti

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja pakoreguota vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžiai, įtvirtintos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos moterims ir vyrams, įtrauktos kitos šeimos ir darbo derinimo priemonės. Tikimasi, kad tai leis tėčiams labiau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir sustiprinti visos šeimos ryšius, o norinčios sugrįžti į darbo rinką mamos galės tą padaryti anksčiau.

Tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Pokyčiai šeimynoms

Lengvinamos šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygos, patobulintas veiklos reguliavimas, palaipsniui didinamas šeimynos dalyvio išlaikymas, išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais, ratas. Nuo 2023 m. pradžios žymiai didės išmokos – nuo 840 iki 1680 eurų vienam šeimynos dalyviui, priklausomai nuo bendro jų skaičiaus.

Keičiasi pensijų kaupimo išmokų ribos

Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti: vienkartinę išmoką, jei sukaupta iki 5403 eurų, periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta 10807 eurai ar daugiau. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64841 eurą, bus galima gauti vienkartine pensijų išmoka.

Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis bus 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei yra šiemet. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos. Šioms priemokoms numatyta skirti 27,6 mln. eurų.

Minimalių vartojimo poreikių dydį pagal nustatytą metodiką kiekvienais metais iš naujo apskaičiuoja ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet šis dydis yra 267 eurai.

„Dėl įvairių priežasčių dalis žmonių nėra sukaupę būtinojo pensijų stažo arba uždirbdavo mažus atlyginimus ir dabar gauna mažas pensijas. Valstybė siekia padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Mažiausias pensijas gaunantiems yra skiriami priedai. Matome besikeičiančią situaciją ir kylančias kainas, natūralu, kad auga ir minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas lėšų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Priemokos prie pensijos kiekvienam gavėjui skiriasi. Jos priklauso nuo to, kokio dydžio socialinio draudimo pensiją žmogus gauna ir koks yra jo pensijų socialinio draudimo stažas.

Kas yra minimalių vartojimo poreikių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas?

Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems vieno asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.

Minimalaus vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimą sudaro trys dedamosios:

Maisto kainos (atnaujinama kasmet). Keičiantis maisto kainoms pagal skaičiavimo metodiką atitinkamai pasikeičia ir ne maisto poreikiams patenkinti reikalinga lėšų dalis.
Ateinančių metų infliacijos prognozė (atnaujinama kasmet).
Gyventojų vartojimo struktūra, t. y. kokia dalis visų išlaidų skiriama maisto ir ne maisto reikmėms (atnaujinama maždaug kas 4-5 metus, kai suvedami nauji namų ūkių biudžetų tyrimų duomenys).

Teisė į priemoką prie pensijos

Gauti priemoką prie socialinio draudimo pensijos turi teisę Senjorai ir žmonės su negalia, gaunantys socialinio draudimo senatvės pensiją (išskyrus išankstinę senatvės pensiją) arba socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją (išskyrus netekusius 45-55 proc. darbingumo), jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis.

Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp minimalaus vartojimo poreikių dydžio (šiemet 267 eurų, 2023 metais – 354 eurų) ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.

Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2022 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką. Priemokos, atsižvelgiant į naują 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.

Apskaičiuojant, ar žmogaus pensijos viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, jo gaunama našlio ar našlės pensija, ar vienišo asmens išmoka nėra įskaičiuojama.

Didės pensijos

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.

Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. siekia 16-17 proc.

Seimui pritarus valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad 2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.

„Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas. Toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir  viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA

Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.

Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS

 Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų. Kitąmet NPD padidės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančiųjų pilną darbo laiką dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. rugsėjo mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE

Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.

Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.

A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.

Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.

2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidėtų A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.

PENSIJOS

 Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.

Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. siekia 16-17 proc.

Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.

Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA

 Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.
2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 101 mln. eurų.

PENSIJŲ PRIEMOKOS

Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.
Mažų pensijų priemokoms numatyta skirti 27,6 mln.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS

Nuo kitų metų sausio numatoma šalpos pensijų bazę didinti iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ

Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazę numatoma didinti nuo 138 eurų iki 147 eurų. Pernai ji siekė 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 Eur.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA

 Planuojama, kad nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didės iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.

Siekiant sušvelninti augančių maisto ir energetinių išteklių kainų poveikį labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, senjorams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios apie 12 proc. didinti socialinio draudimo pensijas.

Kaip ir šiemet, taip ir 2023 m., planuojama pensijas indeksuoti didinant bazinę pensiją ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį.

Jeigu ministerijos siūlymams bus pritarta, bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Per metus vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai didėtų daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Nuosekliai einama prie tikslo stiprinti įmokų ir išmokų ryšį. Iki 2030 m. tikimasi pereiti nuo dabartinio santykio 60/40 iki 50/50, t. y. kad individualioji pensijos dalis įgytų vis daugiau svorio, stiprėtų įmokų ir išmokų ryšys.

Kitaip tariant, jeigu žmogus dirbdamas moka didesnes įmokas, ateityje jis gali tikėtis didesnės pensijos individualiosios dalies. O bendrosios pensijos dalies paskirtis – išlaikyti socialinį teisingumą.

Nuo 2019 m. įstatyme vieneriems metams buvo numatytas papildomas bazinės pensijos indeksas, o nuo 2022 m. – papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas, kuris vykdomas iš planuojamo einamųjų metų įmokų perviršio. Kitaip tariant, biudžeto perteklius paskirstomas dabartiniams pensijų gavėjams, o ne rezervui pildyti.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc.

Skaičiuojama, kad pagrindiniam pensijų indeksavimui kitąmet reikės beveik 400 mln. eurų, papildomas individualios dalies indeksavimas pareikalaus 120 mln. eurų.

Kitais metais vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 101 mln. eurų.

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc. padidėjo ir socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Turintiems  30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. darbingumo lygį – 130 eurų, iki 870 eurų.

Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu,  didžiausias antiinfliacinių priemonių poveikis skurdo mažinimui yra būtent žmonėms su negalia  – beveik 2 su puse procento.

Padidėjo šalpos neįgalumo pensijos

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų, 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus padidėjo 51,75 euro.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Padidėjo tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,8 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.

Padidėjo netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia

Nuo birželio pradžios 5 proc. padidėjus visoms socialinio draudimo pensijoms, padidėjo ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS. Vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios padidėjo iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensiją su būtinuoju stažu –  iki 510 eurų.

Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo metų pradžios siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras.

SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Nuo birželio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidėjo, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.

Kompensacijos už būsto šildymą

Dvejiems metams, iki  2024 m. balandžio pabaigos, pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Pratęsus šį terminą, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kitą šildymo sezoną kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.

Nuo birželio valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 129 iki 147 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Jau liepos mėnesį senjorus pasieks didesnės socialinio draudimo bei valstybines pensijos – Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui jas didinti nuo šių metų birželio 1 dienos. Tikimasi, kad tai sušvelnins augančių kainų ir paslaugų poveikį labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.

„Siekiame apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kai dėl Rusijos karinės agresijos rinkose sparčiai kyla energijos išteklių ir maisto kainos, o ateities tendencijos yra sunkiai prognozuojamos. Šiandien ypač svarbu apsaugoti sunkiausiai besiverčiančių šalies gyventojų pajamas, tačiau nepažeidžiant dabar galiojančios tvarios pensijų indeksavimo sistemos. Tikiu, kad nuo birželio 1 dienos padidintos pensijos padės Lietuvos pagyvenusiems žmonėms įveikti sudėtingą kainų kilimo laikotarpį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo 2022 metų vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims netekto darbingumo lygio, papildomai didės nuo 10 iki 21 euro. Socialinio draudimo bazinė pensija sieks 225,84 Eur, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 Eur.

Nuo vasaros karių ir pareigūnų valstybinės pensijos padidės 5 proc. Dešimtadaliu ūgtels pirmojo ir antrojo laipsnių pensijos, tiek pat procentų didės ir mokslininkų bei nukentėjusių asmenų pensijos.

KADA DIDESNĖS PENSIJOS PASIEKS ŽMONES?

Ir socialinio draudimo pensijos, ir valstybinės pensijos bus pradėtos indeksuoti jas mokant už birželio mėnesį. Didesnės socialinio draudimo pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. liepos mėnesį išmokant kartu nepriemoką, jeigu tokia susidarys. Didesnės valstybinės pensijos taip pat būtų pradėtos mokėti 2022 m. liepos mėnesį.

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Tai padės apsaugoti vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią, kad jų gyvenimo kokybė neprastėtų, turės teigiamą poveikį žmonių su negalia, vienišų tėvų, senjorų skurdo mažinimui.

Didės piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, didesnis šalies gyventojų skaičius turės teisę į būsto šildymo kompensacijas.

„Vyriausybė jau antrą kartą per mažiau nei metus, pritaria bazinių socialinių išmokų dydžių padidinimui.  Dar vienu didinimu siekiama, kad augtų įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, kurių didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS –  147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA  – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų).  Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Vaiko pinigai didės iki 80,5 eurus, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės  iki 127,88 euro.

Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra. Noriu pakviesti visus sunkiau besiverčiančius gyventojus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę kreiptis dėl kompensacijos“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
·  kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
·  kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

KELETAS PAVYZDŽIŲ: KAIP SKAIČIUOJAMOS BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS IR KAS JAS GALI GAUTI

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus kompensuojamos.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (du tėvai ir du vaikai), kai vieno iš tėvų darbo užmokestis – MMA (533 Eur į rankas), o kito iš tėvų – vidutinis darbo užmokestis (1060 Eur į rankas), už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 16,33 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 kv/m) bus kompensuojamos.

PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Kitąmet pensijų didinimui papildomai numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“ biudžeto.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau moka, kartu išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4  mln. eurų.