Nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiasi visuomeninio elektros tiekimo tarifai buitiniams vartotojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino 2026 m. antrojo pusmečio visuomeninio elektros energijos tiekimo tarifus. Nauji tarifai aktualūs pažeidžiamiems vartotojams ir buitiniams vartotojams, kurie suvartoja mažiau nei 1000 kWh elektros energijos per metus.

Kam taikomi visuomeninio elektros tiekimo tarifai?

Visuomeninio elektros tiekimo kainos taikomos pažeidžiamiems vartotojams ir buitiniams vartotojams, kurie suvartoja mažiau nei 1000 kWh elektros energijos per metus. VERT primena, kad šie vartotojai iki 2030 m. ir toliau galės naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrina visuomeninis elektros tiekėjas UAB „Ignitis“.

Pažeidžiamais elektros vartotojais laikomi buitiniai vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir kuriems teisės aktai numato papildomas socialinės apsaugos priemones, taip pat gyventojai, turintys negalią.

Kada įsigalios nauji elektros tarifai?

Nauji visuomeninio elektros tiekimo tarifai įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. VERT nurodo, kad visuomeninio tiekimo elektros kainos buitiniams vartotojams nustatomos du kartus per metus ir įsigalioja nuo sausio bei liepos mėnesių.

Visos elektros kainos pateikiamos su PVM. Pasirinkus planą Efektyvus, Jums bus taikomas leistinos galios mokestis, priklausomai nuo Jūsų objekte esančios įvado galios. Kaip pvz. 1 kW – 1 Eur/mėn. , 3 kW – 3 Eur/mėn. ir pan. Šis mokestis papildomai pridedamas kas mėnesį, prie Jūsų suvartotos elektros energijos sumos.

Tarifai klientams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų.

Visiems vartotojams

• Visi buitiniai vartotojai, kurie per praėjusius kalendorinius metus suvartojo mažiau negu 1000 kWh.
• Taip pat vartotojai, turėję visuomeninio tiekimo sutartį iki 2025-04-30 ir kurių objektai prijungti prie skirstomųjų tinklų iki 2022-07-01.

Pažeidžiamiems vartotojams

Ši kainodara taikoma automatiškai tiems buitiniams visuomeninio tiekimo klientams, kurie turi pažeidžiamo vartotojo statusą. Daugiau informacijos galite sužinoti paspaudė ant nuorodos: detali informacija. Pagal teisės aktus – tai asmenys, kurie: 

• gauna socialinę paramą;
• yra asmenys su negalia;
• gauna šalpos senatvės pensiją ar kompensaciją.

Tarifai klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų.

Norėdami sužinoti anksčiau buvusias elektros kainas, kurios nustatytos nuo 2026 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. peržiūrėkite čia: Elektros energijos kainos 2026 m. I pusmetis

Dviejų laiko zonų tarifams fiksuojami laikai

Nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiasi gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino 2026 m. antrojo pusmečio gamtinių dujų tarifus. Didžiajai daliai buitinių vartotojų aktualūs UAB „Ignitis“ tarifai, tačiau atskirose teritorijose taip pat patvirtintos UAB „Gren Lietuva“, UAB „Intergas“ ir AB agrofirmos „Josvainiai“ kainos.

Aktualią ir nuolat atnaujinamą informaciją rasite pagrindiniame puslapyje: gamtinių dujų kaina 2026 m. Jame pateikiami galiojantys tarifai pagal tiekėjus, vartotojų grupes, kainų istorija ir dujų kainos skaičiuoklė.

Kaip keičiasi „Ignitis“ dujų kaina nuo 2026 m. liepos 1 d.?

UAB „Ignitis“ buitiniams vartotojams nuo 2026 m. liepos 1 d. pastovioji kainos dalis nesikeičia, tačiau visoms trims vartotojų grupėms kintamoji dalis didėja 4 ct/m³. Nauji tarifai įsigalios nuo liepos 1 d.

Besišildantiems namus gamtinėmis dujomis, tai yra II grupės vartotojams, sąskaitos vidutiniškai turėtų didėti apie 4 Eur per mėnesį.

Kitų tiekėjų dujų tarifai nuo 2026 m. liepos 1 d.

VERT taip pat patvirtino UAB „Gren Lietuva“, UAB „Intergas“ ir AB agrofirmos „Josvainiai“ gamtinių dujų tarifus 2026 m. antrajam pusmečiui. Šių bendrovių vartotojams pastovioji kainos dalis nesikeičia, o kintamosios dalys didėja nuo 7 iki 14 ct/m³, priklausomai nuo tiekėjo ir vartotojų grupės.

Kodėl keičiasi dujų kaina?

VERT nurodo, kad tarifų pokyčius lėmė auganti gamtinių dujų įsigijimo kaina, susijusi su situacija Artimuosiuose Rytuose ir kylančiomis dujų kainomis tarptautinėse rinkose.

Gamtinių dujų tarifas buitiniams vartotojams susideda iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dalis mokama kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto dujų kiekio, o kintamoji dalis priklauso nuo faktiškai suvartotų gamtinių dujų kiekio.

Ką tai reiškia buitiniams vartotojams?

Mažiausiai dujų suvartojantiems vartotojams, kurie dujas dažniausiai naudoja tik maisto gamybai, pokytis priklausys nuo realaus mėnesio suvartojimo. Daugiau dujų naudojantiems namų ūkiams, ypač tiems, kurie dujomis šildo būstą, sąskaitos pokytis bus labiau pastebimas.

Pavyzdžiui, jeigu II grupės „Ignitis“ vartotojas per mėnesį suvartoja 100 m³ gamtinių dujų, vien dėl kintamosios dalies padidėjimo mėnesio suma būtų apie 4 Eur didesnė nei iki šiol.

Kur pasitikrinti aktualią dujų kainą?

Šiame straipsnyje pateikiama naujiena apie tarifų pasikeitimą nuo 2026 m. liepos 1 d. Jeigu norite pasitikrinti aktualius tarifus pagal tiekėją, vartotojų grupę ir suvartojimą, naudokite pagrindinį puslapį gamtinių dujų kaina.

Pagrindiniame puslapyje rasite galiojančius gamtinių dujų tarifus pagal tiekėjus, vartotojų grupes, pastoviąją ir kintamąją kainos dalį, kainų istoriją ir dujų kainos skaičiuoklę.

Žiūrėti naujausią gamtinių dujų kainą ir skaičiuoklę

Šaltiniai

• VERT – Patvirtinti 2026 m. antrojo pusmečio gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams
• VERT – Patvirtinti „Gren Lietuva“, „Intergas“ ir „Josvainiai“ tarifai 2026 m. II pusmečiui

Minimalioji mėnesinė alga (MMA) – tai mažiausia suma, kurią darbdavys gali mokėti darbuotojui už pilną darbo laiką (paprastai 40 val. per savaitę). Ją nustato valstybė, ir ji taikoma visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, jei jų darbas nėra apmokamas pagal kolektyvinę sutartį su didesniais tarifais.

Minimalusis valandinis atlygis (MVA) – tai mažiausia leistina suma už vieną darbo valandą. Jis aktualus tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką arba kai atlyginimas skaičiuojamas pagal faktiškai dirbtas valandas.

Nuo 2026-01-01
MMA – 1153 Eur
MVA – 7,05 Eur

Nuo 2025-01-01
MMA – 1038 Eur
MVA – 6,35 Eur

Nuo 2024-01-01
MMA – 924 Eur
MVA – 5,65 Eur

Nuo 2023-01-01
MMA – 840 Eur
MVA – 5,14 Eur

Nuo 2022-01-01
MMA – 730 Eur
MVA – 4,47 Eur

Nuo 2021-01-01
MMA – 642 Eur
MVA – 3,93 Eur

Nuo 2020-01-01
MMA – 607 Eur
MVA – 3,72 Eur

Nuo 2019-01-01
MMA – 555 Eur
MVA – 3,39 Eur

Nuo 2018-01-01
MMA – 400 Eur
MVA – 2,45 Eur

Nuo 2016-07-01
MMA – 380 Eur
MVA – 2,32 Eur

Nuo 2016-01-01
MMA – 350 Eur
MVA – 2,13 Eur

Nuo 2015-07-01
MMA – 325 Eur
MVA – 1,97 Eur

Nuo 2015-01-01
MMA – 300 Eur
MVA – 1,82 Eur

Nuo 2014-10-01
MMA – 1035 Lt
MVA – 6,27 Lt

Nuo 2013-01-01
MMA – 1000 Lt
MVA – 6,06 Lt

Nuo 2012-08-01
MMA – 850 Lt
MVA – 5,15 Lt

Nuo 2008-01-01
MMA – 800 Lt
MVA – 4,85 Lt

Nuo 2007-07-01
MMA – 700 Lt
MVA – 4,19 Lt

Nuo 2007-01-01
MMA – 600 Lt
MVA – 3,66 Lt

Nuo 2006-07-01
MMA – 600 Lt
MVA – 3,65 Lt

Nuo 2006-04-01
MMA – 550 Lt
MVA – 3,35 Lt

Nuo 2005-07-01
MMA – 550 Lt
MVA – 3,28 Lt

Nuo 2004-05-01
MMA – 500 Lt
MVA – 2,95 Lt

Nuo 2003-09-01
MMA – 450 Lt
MVA – 2,67 Lt

Nuo 1998-06-01
MMA – 430 Lt
MVA – 2,53 Lt

Nuo 1997-05-01
MMA – 400 Lt
MVA – 2,36 Lt

Nuo 1997-02-01
MMA – 330 Lt
MVA – 1,95 Lt

Nuo 1996-09-01
MMA – 300 Lt
MVA – 1,76 Lt

Nuo 1996-01-01
MMA – 210 Lt
MVA – 1,23 Lt

BSI reiškia bazinę socialinę išmoką. Iki 2009 m. tai buvo vadinama MGL. Tai piniginis dydis (eurais), kurį nustato valstybė ir pagal kurį skaičiuojamos įvairios socialinės išmokos bei kai kurios baudos. Kitaip tariant, BSI yra „skaičiavimo vienetas“, o ne pati išmoka.

BSI matuojamos (apskaičiuojamos) tokios išmokos ir mokėjimai:

• Vienkartinės pašalpos (pvz., gimus vaikui)
• Kai kurios socialinės pašalpos ir kompensacijos
• Išmokos globėjams ar rūpintojams
• Parama mokiniams (tam tikrais atvejais)
• Kai kurios administracinės baudos (nustatomos BSI dydžiais)

BSI dydžiai:

Nuo 2026-01-01 – 74 Eur

Nuo 2025-01-01 – 70 Eur

Nuo 2024-01-01 – 55 Eur

Nuo 2023-01-01 – 49 Eur

Nuo 2022-06-01 – 46 Eur

Nuo 2022-01-01 – 42 Eur

Nuo 2021-01-01 – 40 Eur

Nuo 2020-01-01 – 39 Eur

Nuo 2019-01-01 – 38 Eur

Nuo 2015-01-01 – 38 Eur

Nuo 2009-01-01 – 130 Lt

Nuo 2007-01-01 – 130 Lt

Nuo 1998-05-01 – 125 Lt

Nuo 1997-11-01 – 120 Lt

Nuo 1997-02-01 – 110 Lt

Nuo 1996-12-01 – 100 Lt

Nuo 1996-01-01 – 90 Lt

Nuo 1995-10-01 – 80 Lt

Nuo 1995-05-01 – 70 Lt

Nuo 1995-01-01 – 60 Lt

Atnaujinta: VERT patvirtino 2026 m. II pusmečio visuomeninio elektros tiekimo tarifus. Naujos kainos įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. Plačiau skaitykite straipsnyje Elektros tarifai nuo 2026 m. liepos 1 d..

Visuomeninės elektros kainos ir tarifai (nuo 2026 m. sausio 1 d.) taikomi vartotojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatomis visuomeninis tiekėjas (UAB Ignitis) privalo tiekti elektros energiją visuomenine elektros kaina, t.y. kurių objektų suvartojimas neviršija 1000 kWh per Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nurodytą laikotarpį. Visuomeninio tiekėjo paslaugomis (UAB Ignitis) šiuo metu naudojasi apie 0,5 mln. namų ūkių. Ši vartotojų grupė nepriklausomą tiekėją privalo pasirinkti iki 2030 m.

Visos elektros kainos pateikiamos su PVM. Pasirinkus planą Efektyvus, Jums bus taikomas leistinos galios mokestis, priklausomai nuo Jūsų objekte esančios įvado galios. Kaip pvz. 1 kW – 1 Eur/mėn. , 3 kW – 3 Eur/mėn. ir pan. Šis mokestis papildomai pridedamas kas mėnesį, prie Jūsų suvartotos elektros energijos sumos.

Tarifai klientams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų.

Visuomeninė elektros kaina nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.

Visiems vartotojams

• Visi buitiniai vartotojai, kurie per praėjusius kalendorinius metus suvartojo mažiau negu 1000 kWh.
• Taip pat vartotojai, turėję visuomeninio tiekimo sutartį iki 2025-04-30 ir kurių objektai prijungti prie skirstomųjų tinklų iki 2022-07-01.

Pažeidžiamiems vartotojams

Ši kainodara taikoma automatiškai tiems buitiniams visuomeninio tiekimo klientams, kurie turi pažeidžiamo vartotojo statusą. Daugiau informacijos galite sužinoti paspaudė ant nuorodos: detali informacija. Pagal teisės aktus – tai asmenys, kurie: 

• gauna socialinę paramą;
• yra asmenys su negalia;
• gauna šalpos senatvės pensiją ar kompensaciją.

Tarifai klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų.

Norėdami sužinoti anksčiau buvusias elektros kainas, kurios nustatytos nuo 2025 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. peržiūrėkite čia: Elektros energijos kainos 2025 m. II pusmetis

Dviejų laiko zonų tarifams fiksuojami laikai

Prasidėjus metams vėl keičiasi gamtinių dujų kaina ir tarifai buitiniams vartotojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams galiojančius nuo 2026 m. sausio 1 d. – daugeliui vartotojų dujų kaina šiek tiek mažės, nors tikslus pokytis priklausys nuo jūsų vartojamo kiekio ir pasirinkto tiekėjo plano. Gamtinių dujų kaina 2026 m. mažėja iki 0,89 Eur už kūbinį metrą, tačiau didėja pastovioji dalis iki 1,17 Eur. Naujas gamtinių dujų kainas, galiojančias nuo 2026 m. sausio 1 d. žiūrėkite lentelėje žemiau.  Dujų kainos pateiktos su PVM ir visoms trims klientų grupėms pagal suvartojamus dujų kiekius. Šios kainos galios iki 2026 m. birželio 30 d.

UAB „IGNITIS” dujų kaina 2026 m.

UAB „Intergas” dujų kaina 2026 m. (Mažeikių ir Druskininkų savivaldybėje)

AB AGROFIRMA „Josvainiai” dujų kaina 2026 m. (Kėdainių rajonas, Josvainių seniūnija)

Susijusi informacija

• Gamtinių dujų kaina 2026 m. – tarifai ir skaičiuoklė

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai, susiję su darbo užmokesčiu, mokesčių sistema, pensijomis ir socialinėmis išmokomis. Pakeitimai paveiks tiek dirbančius, tiek pensininkus, taip pat savarankiškai dirbančius bei gaunančius skirtingų rūšių pajamas.

Minimalioji mėnesinė alga ir darbo užmokestis

Nuo 2026 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidinta iki 1 153 eurų bruto, t. y. 115 eurų daugiau nei 2025 m. MMA augimas sudaro 11,1 %. Minimalus valandinis darbo užmokestis didėja iki 7,05 eurų bruto.
Atskaičius mokesčius, darbuotojai, gaunantys MMA, į rankas vidutiniškai gaus apie 846 eurus, palyginti su mažesne suma ankstesniais metais. MMA augimas įtakoja ne tik atlyginimus, bet ir su juo susietas išmokas bei kvalifikacijas.

Pensijų indeksavimas ir socialinės išmokos

2026 m. indeksuojamos senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija didėja iki 750 eurų, o pensija turintiems būtinąjį darbo stažą — iki 810 eurų, t. y. atitinkamai apie 12 % ir 12,5 % augimas. Pensijų indeksavimui taikomas koeficientas yra 1,0987 (9,87 %).

Kitos socialinės išmokos taip pat didėja:

• bazinė socialinė išmoka – iki 74 eurų per mėnesį,

• šalpos pensijų bazė – iki 261 eurų,

• tikslinių kompensacijų bazė – iki 219 eurų,

• vienišo asmens išmoka – 46,46 euro

Be to, didinamos vaikų išmokos: vaikų išlaikymo išmoka didėja iki 129,5 eurų, o maksimali išmoka už vaiką – iki 185 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reforma

Nuo 2026 m. įsigaliojo progresyvi GPM sistema, kurioje metinės pajamos bus sujungtos ir apmokestintos trimis tarifais:

• 20 % – daliai pajamų, neviršijančiai 36 vidutinių mėnesinių atlyginimų per metus (apie 82 962 eurų),

• 25 % – pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU (apie 82 963–138 270 eurų),

• 32 % – pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (apie 138 270 eurų ir daugiau).

Tam tikros pajamų rūšys, pavyzdžiui, dividendai ir kitos specifinės išmokos, bus apmokestinamos atskirais tarifais.

Taip pat nuo 2026 m. nebevykdoma atskira antroji neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formulė – NPD ir toliau bus taikomas tik pajamoms, kurios neviršija MMA ribos.

Pensijų kaupimo (II pakopa) pakeitimai

Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą – kaupimas tampa savanoriškas. Per pereinamąjį laikotarpį (2026–2027 m.) gyventojai galės pasirinkti, ar nori toliau kaupti II pakopoje arba pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas be GPM taikymo.

Nauji mokesčiai ir kainų augimas

2026 m. įvedami nauji mokesčiai, kurie veikia vartotojų kainas. Tarp jų – cukraus mokestis, kuris taikomas saldintiems gėrimams, dėl ko gali didėti tam tikrų produktų kainos. Taip pat didinami akcizai alkoholiui, tabako gaminiams ir degalams. Didėja kai kurių komunalinių paslaugų kainos dėl lengvatų pokyčių.

Dėl MMA augimo didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – savarankiškai dirbantiems asmenims ši įmoka didėja iki 80,48 eurų per mėnesį.

Šie pokyčiai turi tiek teigiamų, tiek iššūkių aspektų: didesni atlyginimai ir išmokos stiprina gyventojų pajamas, tačiau progresyvios mokesčių struktūros ir nauji mokesčiai gali turėti įtakos disponuojamų pajamų dydžiui bei vartojimo išlaidoms.

Kainos gyventojams ir verslui

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą nuo 2026 metų padidinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iki 1798 eurų. Tai reiškia, kad bazė, nuo kurios skaičiuojamas daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, didės 0,7 proc. arba 12,6 euro.

Kas keisis nuo 2026 metų?

• Darbo užmokestis didės daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų viešajame sektoriuje – nuo mokytojų ir socialinių darbuotojų iki valstybės tarnautojų.
• Bus atnaujinti minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžiai A, B ir C lygio specialistams bei kai kuriems vadovams.
• Pareiginės algos dydis bus susietas su minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčiais – nuo 2026 m. MMA planuojama 1153 eurai, todėl viešojo sektoriaus specialistų atlyginimai turės būti aiškiai aukštesni nei nekvalifikuotų darbuotojų.

„Tai – atsakingas ir kryptingas žingsnis, leidžiantis užtikrinti tvarų viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kiek tai kainuos valstybei?

Numatoma, kad šiam bazinio dydžio didinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 48,9 mln. eurų per metus.

Kokio atlyginimo padidėjimo galima tikėtis?

Viskas priklauso nuo to, koks pareiginės algos koeficientas yra taikomas konkrečiam darbuotojui. Pavyzdžiui:

• C lygio kvalifikuoto specialisto atlyginimas, esant minimaliam koeficientui, galėtų padidėti apie 134 eurus per mėnesį.

Kokius darbuotojus palies šie pokyčiai?

Visi viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių atlyginimai priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio.
Apie 17,6 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurių minimalūs koeficientai yra mažiausi.
A, B ir C lygio specialistai bei B lygio padalinių vadovų pavaduotojai.

Kas bus ateityje?

Planuojama, kad ateityje pareiginės algos bazinis dydis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, atsižvelgiant į:

• Vartotojų kainų indeksą,

• Minimalų darbo užmokestį (MMA),

• Ekonominius ir socialinius veiksnius,

• Darbo rinkos pokyčius.

Jeigu susitarti nepavyktų – sprendimą priims Seimas.

Nuo 2026 m. viešajame sektoriuje laukiami teigiami pokyčiai – didės atlyginimai, stiprės darbuotojų motyvacija ir bus labiau užtikrintas jų finansinis saugumas. Toks sprendimas rodo pastangas mažinti atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų bei išlaikyti kvalifikuotus specialistus valstybės tarnyboje.

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje. Numatoma, kad MMA sieks 1153 eurus vietoje dabar galiojančių 1038 eurų. Tai reiškia, jog minimalus atlyginimas didės 115 eurų arba 11,1 proc.

Taip pat didės ir minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 euro už valandą, t. y. padidėjimas sieks 0,70 euro (apie 11,1 proc.).

Siekiama socialinio saugumo ir mažesnės atskirties

Pasak Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, MMA didinimas – tai svarbus žingsnis mažinant socialinę atskirtį ir stiprinant mažiausiai uždirbančiųjų socialinį saugumą.

„Valstybė yra tiek stipri, kiek saugiai jaučiasi jos silpniausi nariai. Nuoseklus minimalios algos didinimas leis gerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie uždirba mažiausiai,“ – sako premjerė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad šis sprendimas prisidės prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir skatins socialinį solidarumą.

Realus pajamų augimas – daugiau nei skurdo riba

Ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus naujam MMA dydžiui ir išlaikius dabartinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, darbuotojai, uždirbantys minimalų atlyginimą, „į rankas“ gaus apie 846 eurus per mėnesį. Tai būtų maždaug 69 eurais daugiau nei šiuo metu ir viršytų prognozuojamą 2026 m. santykinę skurdo rizikos ribą, kuri gali siekti nuo 786 iki 799 eurų.

Nepavyko pasiekti Trišalės tarybos sutarimo

Nepaisant pastangų susitarti, Trišalė taryba, sudaryta iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų, rugsėjo 9 d. posėdyje nesutarė dėl vieningo MMA dydžio. Profesinės sąjungos siūlė MMA didinti iki 1198 eurų, kai kurie darbdavių atstovai siūlė mažesnį padidėjimą, o dalis jų apskritai nepritarė jokioms korekcijoms.

Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad būtų pritarusi sutartam dydžiui, jei toks būtų buvęs pasiektas tarp socialinių partnerių.

Minimalios algos didinimo įtaka

Finansų ministerijos duomenimis, šio sprendimo įgyvendinimui reikės apie 43,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad minimalios algos pokyčiai tiesiogiai paveiks apie 120 tūkst. dirbančiųjų (tiek visą, tiek ne visą darbo laiką), remiantis „Sodros“ 2025 m. liepos mėn. duomenimis.

Nuo 2025 m. spalio 1 d. pradėjo veikti nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninė parduotuvė, skirta įsigyti transporto priemones, kurios buvo konfiskuotos arba kitaip perduotos valstybės žinion.

Parduotuvės adresas

Apsilankykite: https://www.vmi.lt/pardavimai

Ką galima nusipirkti?

Naujojoje VMI e. parduotuvėje galima įsigyti tik transporto priemones, kurios:

• Konfiskuotos;

• Perduotos VMI administruoti;

• Realizuojamos valstybės naudai.

Tai gali būti įvairios transporto priemonės – automobiliai, motociklai, mikroautobusai ir kt.

Kaip vyksta pardavimai?

Pardavimas vyksta dviem būdais:

1. Fiksuota kaina
   – Įsigyjate transporto priemonę už aiškiai nurodytą, iš anksto nustatytą kainą.

2. Elektroninio konkurso būdu
   – Galite siūlyti savo kainą (aukcionas). Laimi tas, kas pateikia didžiausią pasiūlymą.
   – Kiti pasiūlymai nėra vieši, jų nematysite.

Kas gali pirkti?

• Privatūs asmenys, prisijungę prie savo Mano VMI paskyros.

• Įmonės, jei per Mano VMI paskyrą įgalioja konkretų fizinį asmenį atlikti pirkimą jų vardu.

Kaip vyksta apžiūra?

• Transporto priemonės laikomos VMI partnerių aikštelėse.

• Prie kiekvienos transporto priemonės skelbimo bus nurodytos apžiūros datos ir vieta.

• Apžiūros organizuojamos tik tam tikromis dienomis.

Kaip atsiskaityti?

• Atsiskaitymas vyksta elektroniniu būdu, per pačią e. parduotuvę.

Ar sistema veikia pilnai?

Šiuo metu tai yra pilotinis projektas – sistema testuojama ir stebima. VMI vertina jos patogumą naudotojams bei planuoja plėtrą ateityje.

Kiek transporto priemonių siūloma?

• Per savaitę VMI vidutiniškai perima apie 15 transporto priemonių.

• 2024 m. buvo realizuota daugiau kaip 1 275 transporto priemonės, o į valstybės biudžetą pervesta virš 1,9 mln. eurų.

Ką svarbu žinoti?

• Tik transporto priemonės bus parduodamos šioje e. parduotuvėje.

• Kitas turtas (pvz., buitinė technika, baldai ir pan.) toliau bus realizuojamas per kitas įmones, su kuriomis VMI bendradarbiauja.

Apibendrinant

Naujoji VMI e. parduotuvė – tai paprastas ir skaidrus būdas įsigyti transporto priemones iš valstybės. Jei ieškote pigaus automobilio ar domina dalyvavimas elektroniniuose aukcionuose – verta sekti parduotuvės pasiūlymus ir dalyvauti.

Prisijunkite: https://www.vmi.lt/pardavimai

Spalio pradžioje keičiasi dalies „Sodros“ išmokų gavėjų situacija – atnaujinami minimalūs ir maksimalūs ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tai ypač aktualu tiems, kurių pajamos yra pačios mažiausios arba itin didelės.

Šios išmokos visada apskaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į ankstesnes žmogaus pajamas, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Tačiau egzistuoja nustatytos ribos – išmokos negali būti mažesnės nei nustatytas minimumas ir negali viršyti leistino maksimalaus dydžio.

Šie dydžiai perskaičiuojami remiantis šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Šiuo metu skaičiavimams taikomas 2 375 eurų VDU, kuris galiojo 2025 m. antrąjį ketvirtį.

Sergantiems arba slaugantiems šeimos narius

Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį – 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro. Minimali riba aktuali tiems, kurie gauna mažiausias pajamas – jei pagal draudžiamąsias pajamas paskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negali būti mažesnė už nustatytą minimumą.

Tuo pat metu padidėjo ir maksimalios ribos. Nuo šiol didžiausia ligos išmoka per mėnesį gali siekti iki 2 947,85 euro – apie 60 eurų daugiau nei praėjusį ketvirtį. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka sieks 3 132,15 euro per mėnesį. Palyginti, anksčiau tai buvo 3 067,92 euro.

Maksimali riba aktuali gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas. Nustatytos „lubos“ riboja išmokų dydį – tai reiškia, kad net jei žmogaus pajamos labai didelės, jo išmoka negalės viršyti nustatytos sumos.

Auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros  išmokos būtų didesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.

Laikinai nedirbantiems

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos.

Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio – 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 381,78 euro.

Nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 14 d. gyventojai galės teikti prašymus gauti valstybės paramą būstui įsigyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia kvietimą, kurio metu galima pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją būstui.

Kas gali kreiptis dėl būsto paramos?

Teisę gauti valstybės remiamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių pajamos ir turimas turtas neviršija nustatytų ribų, kaip numatyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Būstas su parama gali būti įsigytas bet kurioje Lietuvos vietoje.

Paramą gali gauti tik tie, kurie:

• Šiuo metu neturi nuosavo būsto arba

• Per pastaruosius 5 metus neturėjo gyvenamojo būsto,
  išskyrus atvejus, kai:

• Būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kv. m,

• Būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 %.

Asmenys su negalia arba šeimos, kuriose yra negalią turintis asmuo, gali pretenduoti į paramą būsto rekonstrukcijai, jeigu turimas būstas nepritaikytas jų poreikiams.

Būsto kredito sumos pagal šeimos sudėtį:

• 53 000 Eur – vienam asmeniui;

• 87 000 Eur – šeimai su dviem ar daugiau narių;

• 35 000 Eur – kai kreditas skirtas esamo būsto rekonstrukcijai.

Subsidijos dydis pagal šeimos situaciją:

• 15 % – jaunoms šeimoms be vaikų;

• 20 % – jaunoms šeimoms su 1 vaiku;

• 25 % – su 2 vaikais;

• 30 % – jei:

  • Šeimoje auga 3 ar daugiau vaikų;

  • Šeimoje yra asmuo su negalia;

  • Pareiškėjas iki 36 metų buvo likęs be tėvų globos;

  • Vienas iš tėvų vienas augina vaiką(-us).

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai paramai būstui gauti gali būti teikiami:

• Tiesiogiai atvykus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;

• Paštu;

• Elektroniniu paštu;

• Per kurjerį arba notarų patvirtintą atstovą.

Svarbu: Šio kvietimo metu nebus galima pildyti prašymo elektroninėje SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje).

Ką reikia žinoti apie lėšų skyrimą?

Parama būstui bus skiriama atsižvelgiant į numatytą biudžetą – apie 4 mln. eurų. Gavus daugiau prašymų nei yra lėšų, dalis jų gali būti atmesta, o nauji kvietimai teikiami tik papildomai paskelbus apie galimybę.

Daugiau informacijos

Išsami informacija apie būsto įsigijimo paramą, reikalavimus, kredito ir subsidijų dydžius pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje, skiltyje Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.