2026 m. spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,60 ct/kWh be PVM. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, kai vidutinė kaina buvo 8,07 ct/kWh, šiluma pigo 5,82 proc.
Per metus šilumos kaina vis dar išlieka didesnė. 2025 m. spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo 6,58 ct/kWh be PVM, todėl 2026 m. spalį ji yra 15,50 proc. didesnė.
Šilumos kaina 2026 m. spalį
2026 m. spalio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 7,60 ct/kWh be PVM.
Trumpai:
- Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje: 7,60 ct/kWh be PVM
- Pokytis per mėnesį: –5,82 proc.
- Pokytis per metus: +15,50 proc.
- Ankstesnio mėnesio kaina: 8,07 ct/kWh be PVM
- Praėjusių metų to paties mėnesio kaina: 6,58 ct/kWh be PVM
Vidutinė šilumos kaina padeda stebėti bendrą centralizuotai tiekiamos šilumos kainų tendenciją Lietuvoje, tačiau ji nėra tas pats, kas konkretaus miesto ar konkretaus šilumos tiekėjo tarifas.
Kaip pasikeitė šilumos kaina?
| Laikotarpis | Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje | Pastaba |
|---|---|---|
| 2025 m. spalis | 6,58 ct/kWh be PVM | Tas pats mėnuo prieš metus |
| 2026 m. rugsėjis | 8,07 ct/kWh be PVM | Ankstesnis mėnuo |
| 2026 m. spalis | 7,60 ct/kWh be PVM | Naujausia vidutinė kaina |
Palyginti su 2026 m. rugsėju, šilumos kaina sumažėjo 5,82 proc. Palyginti su 2025 m. spaliu, šilumos kaina padidėjo 15,50 proc.
Kiek kainuotų šiluma pagal vidutinę kainą?
Jeigu skaičiuojama pagal 2026 m. spalio vidutinę šilumos kainą – 7,60 ct/kWh be PVM, mokėtina suma priklauso nuo suvartoto šilumos kiekio.
| Suvartotas šilumos kiekis | Kaina be PVM |
|---|---|
| 100 kWh | 7,60 Eur |
| 300 kWh | 22,80 Eur |
| 500 kWh | 38,00 Eur |
| 1000 kWh | 76,00 Eur |
| 1500 kWh | 114,00 Eur |
| 2000 kWh | 152,00 Eur |
Skaičiavimo formulė:
Mokėtina suma = suvartotos kWh × šilumos kaina ct/kWh / 100
Pavyzdžiui, jei per mėnesį suvartojama 1000 kWh šilumos, o kaina yra 7,60 ct/kWh, suma be PVM būtų:
1000 × 7,60 / 100 = 76,00 Eur
Svarbu: tai yra supaprastintas skaičiavimas pagal vidutinę kainą be PVM. Konkrečioje sąskaitoje galutinė suma gali skirtis dėl PVM, kompensacijų, lengvatų, pastato suvartojimo, karšto vandens, apskaitos ir konkretaus šilumos tiekėjo kainos.
Kodėl spalį vidutinė šilumos kaina sumažėjo?
2026 m. spalį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažėjo, palyginti su rugsėju. Tokius pokyčius gali lemti keli veiksniai: kuro kainos, nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kaina, konkrečių tiekėjų taikomos kainos, šilumos gamybos struktūra ir reguliuojamų kainos dedamųjų pokyčiai.
Vidutinė šalies kaina rodo bendrą kryptį, tačiau kiekviename mieste pokytis gali būti kitoks. Vienur šiluma gali pigti labiau, kitur keistis mažiau arba net brangti, jei konkretaus tiekėjo sąnaudos ar kainos dedamosios skiriasi.
Kodėl šilumos kaina skiriasi pagal miestą?
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo, naudojamo kuro, šilumos gamybos efektyvumo, nepriklausomų šilumos gamintojų pasiūlymų, tinklų būklės, investicijų, vartotojų skaičiaus ir kitų reguliuojamų dedamųjų.
Todėl viename mieste šiluma gali būti pigesnė, o kitame – brangesnė. Vidutinė Lietuvos kaina padeda suprasti bendrą tendenciją, bet ji nėra konkretaus miesto ar konkretaus namo sąskaitos prognozė.
Kaip sužinoti savo miesto šilumos kainą?
Konkretaus miesto ar tiekėjo šilumos kainą reikia tikrinti pagal šilumos tiekėjo skelbiamus tarifus arba VERT skelbiamą šilumos tiekėjų taikomų kainų dokumentą. Jame pateikiamos konkrečių šilumos tiekėjų kainos, kurios gali skirtis nuo šalies vidurkio.
Jeigu norite įvertinti savo galimą sąskaitą, svarbu žinoti ne tik ct/kWh kainą, bet ir faktinį suvartotą šilumos kiekį. Tas pats tarifas skirtinguose namuose gali lemti labai skirtingas sąskaitas, nes pastatai suvartoja nevienodai šilumos.
Kodėl sąskaita už šildymą gali didėti net jei kaina mažėja?
Sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. Jei mėnuo šaltesnis, pastatas suvartoja daugiau šilumos. Jei pastatas senas, prastai izoliuotas arba šildymo sistema nesubalansuota, šilumos suvartojimas taip pat gali būti didesnis.
Todėl sąskaita gali padidėti net tada, kai ct/kWh kaina mažėja. Ir atvirkščiai – jei mėnuo šiltesnis arba pastatas naudoja mažiau šilumos, sąskaita gali būti mažesnė net esant didesniam tarifui.
Kas labiausiai lemia šildymo sąskaitą?
Šildymo sąskaitai daugiausia įtakos turi keli veiksniai:
- šilumos kaina ct/kWh;
- pastato suvartotas šilumos kiekis;
- lauko oro temperatūra;
- pastato energinis efektyvumas;
- šildymo sistemos būklė;
- buto plotas;
- karšto vandens suvartojimas;
- kompensacijos ir lengvatos;
- konkretaus šilumos tiekėjo kaina.
Dėl to vien tik vidutinė šilumos kaina neparodo, kiek konkrečiai mokės kiekvienas vartotojas. Ji geriausiai tinka bendroms tendencijoms stebėti.
Šilumos kainos pagal mėnesius
Šilumos kainą verta stebėti kas mėnesį, nes ji gali keistis dėl kuro kainų, šilumos gamybos sąnaudų, nepriklausomų šilumos gamintojų kainų ir kitų reguliuojamų dedamųjų.
| Mėnuo | Vidutinė šilumos kaina be PVM | Pokytis |
|---|---|---|
| 2026 m. rugpjūtis | 8,11 ct/kWh | Palyginamasis ankstesnis laikotarpis |
| 2026 m. rugsėjis | 8,07 ct/kWh | –0,49 proc. nuo rugpjūčio |
| 2026 m. spalis | 7,60 ct/kWh | –5,82 proc. nuo rugsėjo |
Kada pradedamas šildymo sezonas?
Šildymo sezonas Lietuvoje paprastai pradedamas tada, kai lauko oro temperatūra tampa per žema komfortiškam gyvenimui patalpose. Anksčiau daug kas laukdavo savivaldybės sprendimo dėl oficialios šildymo sezono pradžios, tačiau praktikoje svarbu ne vien data, o realus šilumos poreikis konkrečiame pastate.
Daugiabučiuose namuose šildymo pradžia gali priklausyti nuo savivaldybės nustatytos tvarkos, namo administratoriaus, bendrijos sprendimų ir šilumos punkto galimybių. Jei name įrengtas automatizuotas šilumos punktas, šildymas gali būti reguliuojamas lanksčiau – sistema gali reaguoti į lauko temperatūrą ir pastato poreikį.
Gyventojams svarbu suprasti, kad ankstesnė šildymo sezono pradžia nebūtinai reiškia didesnes sąskaitas. Didžiausią įtaką sąskaitai daro ne pati šildymo įjungimo data, o faktiškai suvartotas šilumos kiekis. Jei pastatas naudoja mažai šilumos, sąskaita gali būti nedidelė net pradėjus šildyti anksčiau. Jei pastatas neefektyvus, sąskaita gali būti didesnė net ir esant trumpesniam šildymo laikotarpiui.
Todėl vertinant šildymo išlaidas reikėtų žiūrėti ne tik į šilumos kainą ct/kWh, bet ir į pastato energinį efektyvumą, šilumos punkto reguliavimą, lauko temperatūrą bei faktinį suvartojimą.
Kas yra vienanarė ir dvinarė šilumos kaina?
Šilumos kaina gali būti taikoma pagal vienanarę arba dvinarę kainodarą. Paprasčiau tariant, vienanarė kaina reiškia, kad vartotojas moka už faktiškai suvartotą šilumos kiekį, o dvinarė kaina išskaidoma į dvi dalis: pastoviąją ir kintamąją.
Vienanarė šilumos kaina yra įprastesnė daugeliui vartotojų. Tokiu atveju sąskaita labiau priklauso nuo konkretaus mėnesio šilumos suvartojimo. Šaltuoju laikotarpiu, kai pastatas sunaudoja daug šilumos, sąskaita gali būti gerokai didesnė, o šiltesniais mėnesiais – mažesnė.
Dvinarė šilumos kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastovioji dalis mokama visus metus, net ir tada, kai šildymas nenaudojamas arba naudojamas mažai. Kintamoji dalis priklauso nuo faktiškai suvartoto šilumos kiekio. Toks modelis gali padėti tolygiau paskirstyti šildymo išlaidas per metus, nes dalis sąnaudų nėra sukaupiama vien tik šalčiausiais mėnesiais.
| Kainos tipas | Kaip skaičiuojama? | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Vienanarė kaina | Mokama daugiausia pagal suvartotą šilumos kiekį | Sąskaitos žiemą gali labiau svyruoti |
| Dvinarė kaina | Mokama pastovioji dalis ir kintamoji dalis už suvartojimą | Išlaidos gali būti paskirstomos tolygiau per metus |
Renkantis tarp vienanarės ir dvinarės kainos, svarbu įvertinti, kaip pastatas vartoja šilumą visus metus. Dvinarė kaina gali būti patraukli tada, kai norima išvengti labai didelių žiemos sąskaitų šuolių, tačiau reikia nepamiršti, kad pastovioji dalis mokama ir nešildymo sezono metu.
Vieno visiems tinkamo atsakymo nėra. Naudingiausia lyginti ne tik vieno mėnesio sąskaitą, bet visų metų išlaidas už šilumą. Tik tada galima įvertinti, kuris kainodaros modelis konkrečiam namui ar vartotojui yra palankesnis.
