Gamtinės dujos 1,40 Eur/m3 nuo 2023-01-01
Elektros energija 0,28 Eur/kWh nuo 2023-01-01

Nuo 2023 m. sausio 1 d. privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD) didėja iki 58,63 eurų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur., MVA – 5,14 Eur.

Tarifų ir mokesčių naujienos

Mokesčių pasikeitimai 2023 metais

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA (MMA). Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS (NPD). Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų. Kitąmet NPD padidės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. pilną darbo laiką dirbančių šalies gyventojų.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE.  Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.

A, B ir C lygio pareigybių minimalūs koeficientai padidės nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.  2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidės A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.

Didės pensininkų ir negalią turinčių žmonių pajamos

PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

PENSIJŲ PRIEMOKOS. Atsižvelgiant į 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2023 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 184 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 157 eurus.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus). Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. asmenų.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja nuo 138 eurų iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro. Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 eurų. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų, vaiko pinigai – iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje

Pradedama įgyvendinti reforma, kurios tikslas – sukurti platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams teikti valstybės paramą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.

Siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės – darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant – sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.

Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje

Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje bus akredituojama ir finansuojama iš valstybės dotacijų savivaldybėms ir savivaldybių biudžetų lėšų. Tikimasi, kad žymiai gerės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o tuo pačiu sumažės socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo administracinė našta savivaldybėms ir paslaugas teikiančioms organizacijoms.

Ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, daugiau galimybių užsidirbti

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja pakoreguota vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžiai, įtvirtintos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos moterims ir vyrams, įtrauktos kitos šeimos ir darbo derinimo priemonės. Tikimasi, kad tai leis tėčiams labiau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir sustiprinti visos šeimos ryšius, o norinčios sugrįžti į darbo rinką mamos galės tą padaryti anksčiau.

Tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Pokyčiai šeimynoms

Lengvinamos šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygos, patobulintas veiklos reguliavimas, palaipsniui didinamas šeimynos dalyvio išlaikymas, išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais, ratas. Nuo 2023 m. pradžios žymiai didės išmokos – nuo 840 iki 1680 eurų vienam šeimynos dalyviui, priklausomai nuo bendro jų skaičiaus.

Keičiasi pensijų kaupimo išmokų ribos

Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti: vienkartinę išmoką, jei sukaupta iki 5403 eurų, periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta 10807 eurai ar daugiau. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64841 eurą, bus galima gauti vienkartine pensijų išmoka.

Mokesčių pasikeitimai 2022 metais

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbančių žmonių pajamos per mėnesį  „į rankas“ kitąmet didės 62,5 euro. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 30,8 mln. eurų.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 26,1 mln. eurų.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai vidutiniškai gaus 40 eurų didesnį atlyginimą. Tai palies virš 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.
Baziniam dydžiui padidinti 4 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 86,1 mln. eurų.

PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Kitąmet pensijų didinimui papildomai numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“ biudžeto.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau moka, kartu išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4  mln. eurų.

Didesnės išmokos  – globojamiems (rūpinamiems) vaikams

Nuo kitų metų didės ir globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius. Numatoma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius:
• vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų,
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus,
• vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus,
• buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus.

Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Vyriausybė pritarė ir siūlymui pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, nei jam sukaks 23 metai.

2022 m. iš valstybės biudžeto papildomai bus skirta apie 8,5 mln. eurų.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui žmonių

Kitąmet didės valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.
Dvigubai padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Kitąmet šioms kompensacijoms papildomai bus skirta 16 mln. eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami ir kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą. Nuo 2022 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurai, šalpos pensijų bazė –  150 eurai, tikslinių kompensacijų bazė – 126 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 129 eurus.

Planuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis kitais metais sieks 267 eurus.

Naudinga žinoti

Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. III ketv. Bruto – 1799,0 Eur; Neto – 1126,7 Eur

Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2022 m. I ketv. 0.03 proc

Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2022 m. I ketv. 0.01 proc

Delspinigiai už pavėluotą išmokų susijusių su darbo santykiais mokėjimą 0,07 proc

Valstybės remiamos pajamos nuo 2022-06-01 147 Eur

Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija nuo 2023-01-01 246.21 Eur

Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2023-01-01 5,14 Eur ir 840 Eur

Bazinė mėnesinė alga (BMA) nuo 2022-01-01 181 Eur

2022 metų bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas nuo 2023-01-01 186 Eur

Nedarbo lygis 2022 m. I ketvirtį (Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais) 6,4 proc.

Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 1039,73 Eur nuo 2023-01-01

Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis nuo 2023-01-01 34,89 Eur

Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 195,47 Eur

Valstybinių pensijų bazė nuo 2023-01-01 68,29 Eur

Bazinė socialinė išmoka (MGL) nuo 2023-06-01 49 Eur

Privalomas socialinis draudimas: mėnesinė įmoka – 58,63 Eur nuo 2023-01-01