2025 metų biudžetai – valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ – jau patvirtinti, tad galima aiškiau numatyti, kokie pokyčiai laukia socialinės apsaugos ir darbo srityje. Kitąmet bus didinamos senatvės, negalios, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei vienišo asmens išmokos. Augs ir minimali alga, tačiau mokesčių bei įmokų dydžiai liks tokie patys, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos pokyčių.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

VALSTYBINĖS PENSIJOS

Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo  72,35 euro iki 73,62 euro.

SOCIALINĖS IŠMOKOS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo). 

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.

PELNO MOKESTIS

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc. Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:

• Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
• Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

• Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
• Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

AKCIZAI

2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

BANKŲ ĮKAINIAI

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10).

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc. padidėjo ir socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Turintiems  30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. darbingumo lygį – 130 eurų, iki 870 eurų.

Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu,  didžiausias antiinfliacinių priemonių poveikis skurdo mažinimui yra būtent žmonėms su negalia  – beveik 2 su puse procento.

Padidėjo šalpos neįgalumo pensijos

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų, 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus padidėjo 51,75 euro.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Padidėjo tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,8 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.

Padidėjo netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia

Nuo birželio pradžios 5 proc. padidėjus visoms socialinio draudimo pensijoms, padidėjo ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS. Vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios padidėjo iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensiją su būtinuoju stažu –  iki 510 eurų.

Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo metų pradžios siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras.

SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Nuo birželio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidėjo, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.

Kompensacijos už būsto šildymą

Dvejiems metams, iki  2024 m. balandžio pabaigos, pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Pratęsus šį terminą, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kitą šildymo sezoną kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.

Nuo birželio valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 129 iki 147 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Teisingumo ministerijos iniciatyva nuo sausio 1 d. daugiau nei penkis kartus sumažintas uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) mokamas atlyginimas už elektroniniu būdu pateiktų pakeistų įstatų, kai pakeitimai susiję su euro įvedimu Lietuvoje, įregistravimą Juridinių asmenų registre.

Dažniausiai UAB įstatuose buvo numatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. Per dvejus metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., visos UAB bei akcinės bendrovės privalo pakeisti įstatus ir įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškas litais pakeisti į išraišką eurais.

Registrų centras už įstatų pakeitimą įprasta tvarka ima 26,65 Eur (92 Lt) mokestį. Tačiau nuo š. m. sausio 1 d. UAB mokamas atlyginimas už įstatų pakeitimą dėl euro įvedimo Lietuvoje bus tik 5 Eur (17,3 Lt), jei įstatai bus keičiami elektroniniu būdu.

„Registrų centrui maždaug 20 tūkstančių uždarųjų akcinių bendrovių savo įstatus yra pateikę elektroniniu būdu. Vadinasi, šios bendrovės, perregistruodamos įstatus, sutaupys daugiau kaip 400 tūkstančių eurų. Taip bus sumažinta dėl euro įvedimo verslui tekusi našta“, -– pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pažymėtina, kad registruojant UAB įstatus Juridinių asmenų registre elektroniniu būdu, įstatų nereikia pateikti tvirtinti notarui, kadangi dokumentų atitiktis įstatymų reikalavimams tikrinama automatiškai. Todėl įstatų keitimo sąnaudos dar labiau sumažėja.

UAB, keisiančioms įstatus tradiciniu būdu, Registrų centrui reikės sumokėti 26,65 Eur mokestį.

Lietuvoje iš viso yra maždaug 60 tūkstančių realią veiklą vykdančių uždarųjų akcinių bendrovių ir 352 akcinės bendrovės.

Šaltinis: www.tm.lt

Gamtinių dujų tarifai gyventojams nuo 2015 m. sausio 1 d.
Gamtinių dujų tarifai gyventojams 2015 m. pirmąjį pusmetį nepakito. Pagal šiuos tarifus reikia mokėti ir už dujas, suvartotas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Gamtinių dujų tarifai gyventojams taikomi pagal faktiškai per metus suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Pastovioji tarifo dalis mokama kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio. Kintamoji tarifo dalis mokama kiekvieną mėnesį už suvartotą gamtinių dujų kiekį.

Šaltinis: www.ldtiekimas.lt

Apskaičiuojant mokėtiną eilutės sumą už elektros energiją, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

• Tarifų planai klientams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų:

„Standartinis“

Tarifo planas, pagal kurį atsiskaito dauguma privačių elektros vartotojų.

„Namai“ arba „Namai plius“

Planai gyventojams, per metus suvartojantiems nuo 2447 kWh, suteikiantys galimybę sutaupyti elektros energijai skirtų lėšų: kas mėnesį mokama pastovi kainos dedamoji dalis (2,89 Eur arba 5,79 Eur, priklausomai nuo tarifo plano), tačiau suvartotai elektros energijai taikomos mažesnės kainos, lyginant su kitais planais.

„Elektrinės viryklės“

Planas gali būti taikomas esant visoms šioms sąlygoms:

• Jūs savo namuose turite įrengtą stacionarią elektrinę viryklę, prijungtą prie nustatytus techninius reikalavimus atitinkančio vidaus elektros tinklo,
• esate pateikęs bendrovei rašytinį prašymą taikyti „Elektrinių viryklių“ tarifo planą,
• Jūsų objektui yra suteikta ne mažesnė nei 7 kW leistinoji naudoti galia,
• Jūsų objektas, kuriame sumontuota elektrinė viryklė, nėra laikinasis statinys (pvz., vagonėlis, statybų aikštelė ir pan.).

• Tarifo planas klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų:

Šaltinis: www.lesto.lt

Pagrindinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas.

Valstybės rinkliavos mokėtojai – Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

Valstybės rinkliavos objektas – Valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Institucijos neturi teisės reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip, negu sumokėti pagal šį įstatymą nustatytą valstybės rinkliavą.

Valstybės rinkliavos dydžiai – Valstybės rinkliavos dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo  ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo”.

Valstybės rinkliava yra ne mažesnė kaip euras ir ne didesnė kaip 80 000 eurų ir apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos: darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti, juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti, teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti, institucijos teikiamų paslaugų reglamentuojančiame Europos Sąjungos reglamente nustatytos kitos išlaidos.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Lengvatos nustatytos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 ir 6¹straipsniuose.

Valstybės rinkliavos už paso, asmens tapatybės kortelės išdavimą, keitimą bendra tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems nesukako 18 metų, taip pat kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, dydis sumažinamas 50 procentų jų pasirinkimu tik už vieno iš šių dokumentų išdavimą, keitimą bendra tvarka.

Savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą.

Valstybės rinkliavos sumokėjimas – Valstybės rinkliavos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo  ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo”.

VMI mokėjimų duomenys:

• Įmokų kodai
• Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

Valstybės rinkliavos grąžinimas:

Sumokėta valstybės rinkliava arba jos dalis grąžinama šiais atvejais:

• kai sumokėta daugiau negu Vyriausybės nustatytas rinkliavos dydis;
• jeigu paslaugos nesuteikiamos.

Valstybės rinkliava grąžinama, jeigu prašymas dėl jos grąžinimo vietos mokesčio administratoriui pateiktas per Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą terminą.

Šiandien Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė pranešimą apie TVF misijos vizitą Lietuvoje, kurio metu buvo vertinama šalies ekonomikos raida ir viešieji finansai.

„TVF pranešimas atspindi šalies ekonomikos aktualijas, kurias aptarėme misijos vizito metu. Šiuo metu pagrindinį dėmesį esame sutelkę į  2015 metų biudžetą, kuriuo siekiame tinkamai išnaudoti ekonomikos augimą, atsakingai kontroliuodami išlaidas ir laikydamiesi fiskalinės drausmės. Vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie turėtų teigiamos įtakos ekonomikai, be abejo, yra euro įvedimas šalyje nuo kitų metų sausio 1-osios”, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

TVF teigia, kad Lietuvos ekonomika auga nepaisant sudėtingų išorinių sąlygų ir pabrėžė, kad euro įvedimas 2015 metais bus naudingas ekonomikai ir svarbus tolesnei jos raidai, taip pat  leis Lietuvai toliau stiprinti savo pozicijas Europoje.

Vertindamas 2015 metų biudžeto gaires, TVF paminėjo, kad Vyriausybė, siekdama toliau mažinti struktūrinį deficitą 0,5 procentiniais punktais BVP, tinkamai vertina viešųjų finansų konsolidavimo poreikį, kylantį dėl ekonomikos raidos rizikų. TVF taip pat pabrėžia, kad tolesnei ekonomikos plėtrai bus labai svarbus efektyvus viešųjų išlaidų valdymas ir ES paramos panaudojimas. Tarp Vyriausybės sprendžiamų iššūkių TVF paminėjo išlaidų didinimą gynybai ir per krizę sumažintų atlyginimų ir pensijų kompensavimą.

TVF misija, kuriai vadovavo TVF Europos departamento Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio vadovo pavaduotojas Christophas Klingenas, Lietuvoje lankėsi š.m. rugsėjo 30 d. – spalio 6 dienomis.