Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai, susiję su darbo užmokesčiu, mokesčių sistema, pensijomis ir socialinėmis išmokomis. Pakeitimai paveiks tiek dirbančius, tiek pensininkus, taip pat savarankiškai dirbančius bei gaunančius skirtingų rūšių pajamas.

Minimalioji mėnesinė alga ir darbo užmokestis

Nuo 2026 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidinta iki 1 153 eurų bruto, t. y. 115 eurų daugiau nei 2025 m. MMA augimas sudaro 11,1 %. Minimalus valandinis darbo užmokestis didėja iki 7,05 eurų bruto.
Atskaičius mokesčius, darbuotojai, gaunantys MMA, į rankas vidutiniškai gaus apie 846 eurus, palyginti su mažesne suma ankstesniais metais. MMA augimas įtakoja ne tik atlyginimus, bet ir su juo susietas išmokas bei kvalifikacijas.

Pensijų indeksavimas ir socialinės išmokos

2026 m. indeksuojamos senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija didėja iki 750 eurų, o pensija turintiems būtinąjį darbo stažą — iki 810 eurų, t. y. atitinkamai apie 12 % ir 12,5 % augimas. Pensijų indeksavimui taikomas koeficientas yra 1,0987 (9,87 %).

Kitos socialinės išmokos taip pat didėja:

• bazinė socialinė išmoka – iki 74 eurų per mėnesį,

• šalpos pensijų bazė – iki 261 eurų,

• tikslinių kompensacijų bazė – iki 219 eurų,

• vienišo asmens išmoka – 46,46 euro

Be to, didinamos vaikų išmokos: vaikų išlaikymo išmoka didėja iki 129,5 eurų, o maksimali išmoka už vaiką – iki 185 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reforma

Nuo 2026 m. įsigaliojo progresyvi GPM sistema, kurioje metinės pajamos bus sujungtos ir apmokestintos trimis tarifais:

• 20 % – daliai pajamų, neviršijančiai 36 vidutinių mėnesinių atlyginimų per metus (apie 82 962 eurų),

• 25 % – pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU (apie 82 963–138 270 eurų),

• 32 % – pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (apie 138 270 eurų ir daugiau).

Tam tikros pajamų rūšys, pavyzdžiui, dividendai ir kitos specifinės išmokos, bus apmokestinamos atskirais tarifais.

Taip pat nuo 2026 m. nebevykdoma atskira antroji neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formulė – NPD ir toliau bus taikomas tik pajamoms, kurios neviršija MMA ribos.

Pensijų kaupimo (II pakopa) pakeitimai

Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą – kaupimas tampa savanoriškas. Per pereinamąjį laikotarpį (2026–2027 m.) gyventojai galės pasirinkti, ar nori toliau kaupti II pakopoje arba pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas be GPM taikymo.

Nauji mokesčiai ir kainų augimas

2026 m. įvedami nauji mokesčiai, kurie veikia vartotojų kainas. Tarp jų – cukraus mokestis, kuris taikomas saldintiems gėrimams, dėl ko gali didėti tam tikrų produktų kainos. Taip pat didinami akcizai alkoholiui, tabako gaminiams ir degalams. Didėja kai kurių komunalinių paslaugų kainos dėl lengvatų pokyčių.

Dėl MMA augimo didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – savarankiškai dirbantiems asmenims ši įmoka didėja iki 80,48 eurų per mėnesį.

Šie pokyčiai turi tiek teigiamų, tiek iššūkių aspektų: didesni atlyginimai ir išmokos stiprina gyventojų pajamas, tačiau progresyvios mokesčių struktūros ir nauji mokesčiai gali turėti įtakos disponuojamų pajamų dydžiui bei vartojimo išlaidoms.

2025 metų biudžetai – valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ – jau patvirtinti, tad galima aiškiau numatyti, kokie pokyčiai laukia socialinės apsaugos ir darbo srityje. Kitąmet bus didinamos senatvės, negalios, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei vienišo asmens išmokos. Augs ir minimali alga, tačiau mokesčių bei įmokų dydžiai liks tokie patys, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos pokyčių.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

VALSTYBINĖS PENSIJOS

Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo  72,35 euro iki 73,62 euro.

SOCIALINĖS IŠMOKOS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo). 

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.

PELNO MOKESTIS

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc. Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:

• Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
• Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

• Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
• Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

AKCIZAI

2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

BANKŲ ĮKAINIAI

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10).

Savarankiškai dirbantiems gyventojams: svarbi informacija apie pajamų deklaravimą ir „Sodros“ mokėjimus. Deklaruokite iki gegužės 2 d. Patikrinkite VMI formą, kur pateikiamos VSD ir PSD įmokos. „Sodros“ specialistai padės nustatyti tikslias sumas ir įmokų kodus. Skambinkite arba gaukite elektroninį laišką. Sumokėkite iki gegužės 2 d. ir lengviau tvarkykite įmokas. Tai jau ketvirti metai, kai „Sodra“ suteikia aiškų atsakymą savarankiškai dirbantiems žmonėms.

Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai: vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas. Tad VMI vedlyje pateiktą informaciją gali tekti pasitikslinti.

Įmokų mokėjimas kartą per metus ar kiekvieną mėnesį – kuo skiriasi 

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas. 

Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas. 

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį?

Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos. 

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.

Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Deklaruojant pajamas rekomenduojame įvertinti savo vykdytos veiklos apskaitos dokumentus ir atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.

Ar šiais metais yra pokyčių ir naujovių?

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų. 

Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. 

Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose. 

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma. Todėl deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų.

Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios.  „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką.

Būkite budrūs ir neatskleiskite asmeninės informacijos

Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. „Sodros“ pranešimuose nėra aktyvių nuorodų, nukreipiančių į kitus puslapius.

Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Įmokų mokėjimą galima atidėti

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus.  

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai transporto priemonę ar nekilnojamojo turto (NT) objektą pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi sau užduoti keletą klausimų ir įsivertinti, ar dėl šių sandorių jie turi pareigą teikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), ar ne. VMI duomenimis, šiemet pajamų deklaracijų laukiama iš maždaug 175 tūkst. gyventojų, kurie pernai pardavė minėtą turtą – apie 45 proc. tai jau padarė.

Pardavusiems NT – butą, namą, žemės sklypą ir pan.

Pajamų deklaracijas bei mokestį sumokėti iki gegužės 2 d. turi pateikti pernai nuosavybėje 10 metų neišlaikytą NT pardavę gyventojai – skirtumas tarp NT pardavimo ir jo įsigijimo bei susijusių privalomų mokėjimų apmokestinamas 15 proc. tarifu.

Svarbu žinoti ir apie išimtis: jei iki būsto pardavimo, jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, teikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės. Jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvote deklaravęs trumpiau nei 2 metus, tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruojate naujame būste – pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti taip pat nereikia.

Pardavusiems transporto priemonę – automobilį, motociklą ar pan.

Pirmiausia rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar parduota transporto priemonė nuosavybės teise išlaikyta bent 3 metus, jei taip – toks sandoris neapmokestinamas ir teikti pajamų deklaracijos neprivaloma. Pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį reikia tuomet, kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo praėjo mažiau nei 3 metai – tada 15 proc. pajamų mokesčiu taip pat apmokestinamas tik pelnas. Pavyzdžiui, automobilį įsigijus už 1500 Eur ir nepraėjus 3 metams jis parduodamas už 2000 Eur. Tokiu atveju 15 proc. GPM reikia sumokėti tik nuo uždirbtų 500 Eur.

Daugiau apie transporto pardavimo pajamų deklaravimą sužinoti bei kartu su VMI specialisto pagalba deklaracijas pateikti gyventojai galės ir užsiregistravus į šiandien 15 val. vyksiantį nuotolinį renginį – grupinę „Zoom“ konsultaciją, skirtą pernai transporto priemones pardavusiems gyventojams.

Ką daryti, jei deklaracijos nepavyko pateikti savarankiškai?

Nespėję užsiregistruoti į renginį, daugiau informacijos apie parduotą turtą gali rasti VMI svetainėje: www.vmi.lt > Gavau turto pardavimo / nuomos pajamų. Išsamius gidus, kaip pildyti pajamų deklaracijas, rasite VMI Youtube kanale, kur parengtas ir teminis deklaravimo grojaraštis. Naujienos skelbiamos VMI Facebook ir LinkedIn paskyrose.

Gyventojams, norintiems pasikonsultuoti mokesčių klausimais telefonu 1882 (8 5 2605 060) nebūtina laukti eilėje – užsisakius VMI skambutį per Mano VMI, konsultantas pats paskambins klientui nurodytu laiku. Taip pat Mano VMI identifikavimo telefonu paslaugą pasirinkę gyventojai konsultacijų telefonu sulaukia greičiau, nes sistema automatiškai perkelia skambutį į eilės priekį.

Primename, jog neturint galimybės pajamas deklaruoti savarankiškai per EDS, nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes šią paslaugą teikiame ir telefonu 8 5 2191 777 > Pajamų deklaravimas (spausti 1). Atkreipiame dėmesį, kad atvykimui į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija vizitui čia.

Šiandien Finansų ministerijoje pristatytas mokestinių pasiūlymų paketas, kurio ašyje – patogumas, ekonomikos augimas ir sąžiningumas.  Pristatytu mokestinių pasiūlymų paketu, anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, siekiama sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui, taip pat skatinti verslus augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus bei inovacijų plėtrą, kartu kurti sąžiningesnę ir labiau subalansuotą mokesčių sistemą.

„Teikiamu pasiūlymų paketu žengiamas tvirtas žingsnis į priekį mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą. Stiprinamos paskatos pridėtinę vertę didinančioms investicijoms tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui. Atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – Investicine sąskaita. Tuo pačiu taršos apmokestinimas kartu su ateinančiomis investicijomis prisidės prie sveikesnės ir žalesnės aplinkos visiems. Galiausiai bus didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą bei bus dar patogiau deklaruoti mokėtinus mokesčius bei vykdyti individualią veiklą“, –paketo rezultatus vardijo ministrė.

Šiandien viešai pristačius mokestinių pasiūlymų paketą visuomenei, bus skiriamas trijų savaičių terminas pateikti komentarus ir pastabas siūlomam projektui.

Patogumas

Pristatytas mokestinių pasiūlymų paketas apima keletą esmingų krypčių. Pirmoji iš jų – patogumas. Siekiama, kad mokesčių deklaravimas būtų dar paprastesnis, o administracinė našta ypač smulkiesiems verslininkams – reikšmingai sumažėtų.

Siūloma nuo 2025 m. supaprastinti Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimą – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengs metines deklaracijas apie pusantro milijono gyventojų, iš kurių net apie 70 procentų nereikės papildomai deklaracijos tikslinti – duomenys apie žmonių pajamas gaunami iš trečiųjų asmenų, todėl tik trečdaliui deklaracijas reikės patikslinti. Po gegužės 1-osios VMI suformuotos deklaracijos bus laikomos pateiktomis automatiškai, o iki šiol žmonių nesusigražintos priklausančios permokos bus automatiškai gražinamos kiekvienam žmogui per dviejų mėnesių laikotarpį. 2021 m. tokios nesusigražintos permokos sudarė beveik 60 mln. eurų.

Tuo pačiu nuo 2026 m. pradės veikti ir modernios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, kurias parengs ir mokestį apskaičiuos VMI – žmonėms nereikės papildomai gaišti laiko teikiant duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą – bus išnaudojami Registrų centro duomenys.

Supaprastinant mokesčių deklaravimo sistemas žmonėms, pristatoma ir smulkiojo verslininko sąskaita – Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos drauge rengiamas projektas, sudarysiantis galimybes nepatirti administracinės naštos vykdant individualią veiklą. Individualia veikla besiverčiantiems pakaks savanoriškai atsidaryti smulkiojo verslininko sąskaitą finansų įstaigoje ir jos duomenys automatiškai bus perduodami VMI. Mokesčių inspekcija pagal sąskaitos duomenis įregistruos sąskaitos savininką į Mokesčių mokėtojų registrą, o sąskaitos įplaukos bus automatiškai priskiriamos veiklos pajamoms. Tai reikšmingai sumažins individualią veiklą vykdančiųjų administracinę naštą, be to VMI pagal sąskaitos duomenis parengs ir metinę deklaraciją, o mokesčius ir socialinio draudimo įmokas sumokėti bus galima vienu mygtuko spragtelėjimu.

Ekonomikos augimas

Antroji mokestinių pasiūlymų paketo dalis – ekonomikos augimas – neatsiejamas nuo investicijų skatinimo, talentų pritraukimo į augančias įmones, taip pat paskatų smulkiam verslui. Šioje dalyje taip pat pristatomi ir ekonomikos augimui palankesni mokesčiai, eilę metų Lietuvai rekomenduojami įvairių tarptautinių organizacijų.

Investicijoms skatinti pristatoma naujovė – momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymai skatinant produktyvias investicijas, pvz. įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai ir kitai. Ši priemonė siūloma verslui taikyti nuo 2024 m.

Tuo pačiu viena esminių investicijų skatinimo priemonių yra investicinio projekto lengvata, leidžianti 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą, taip prisidedant prie palankesnių sąlygų verslui investuoti į technologinį atsinaujinimą. Siekiant ir toliau skatinti įmonių konkurencingumą ir produktyvumą, siūloma šią iki metų pabaigos galiojančią lengvatą pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos.

Šiuo metu galiojanti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata leidžia tris kartus atskaityti šiai veiklai patirtas sąnaudas, o „Patentų dėžutės“ privalumas – pelnui gautam iš patentais apsaugotų išradimų naudojimo taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Pratęsus minėtą investicinio projekto lengvatą užtikrinama, jog pelno mokesčio lengvatos būtų taikomos visai inovacijų grandinei: moksliniams tyrimams, investicijoms ir išradimų komercializavimui.

Kartu siūloma pratęsti penkeriems metams ir lengvatą kino gamybai, kuri galioja iki šių metų pabaigos.

Be minėtų lengvatų pristatomos ir paskatos pritraukti talentus į augančias įmones per opcionų programą. Šiuo metu opcionas – darbuotojo teisė ateityje už sutartą lengvatinę kainą ar nemokamai įsigyti įmonės akcijų – buvo taikomas jam dirbant bent trejus metus ir negalėjo būti taikomas pasibaigus darbo sutarčiai. Finansų ministerijos pristatytame pakete siūloma nuo 2024 m. suteikti teisę taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą opcionams – opcionus išsipirkti žmogus galėtų net ir nebedirbant.

Smulkaus verslo skatinimui numatyti pasiūlymai jau nuo ateinančių metų mažinantys mokestinę naštą dar platesniam smulkių įmonių ratui. Tarp pasiūlymų – greitesnis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kuriam šiuo metu taikomi apribojimai: vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje turi neviršyti 10 darbuotojų, o apyvarta – neviršyti 150 tūkst. eurų. Nuo 2024 m. Finansų ministerija siūlo atsisakyti 10 darbuotojų apribojimo ir padidinti apyvartos ribą iki 300 tūkst. eurų. Taip pat siūloma netaikyti dabar egzistuojančio 10 darbuotojų apribojimo ir 5 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatai. Kartu siūloma nustatyti didesnę pajamų ribą iki šiol avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalėjusioms mokėti įmonėms: šiuo metu jos neprivalo mokėti kai praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų, tačiau jau nuo kitų metų siūloma pajamų kartelę padidinti iki 500 tūkst. eurų. Galiausiai, nuo 2024 m. siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų.  

Tuo pačiu Finansų ministrė priminė ir jau visuomenei pristatytus energinių produktų apmokestinimo pagal taršos lygį bei nekilnojamojo turto apmokestinimo projektus, kurių pirmasis jau pateiktas Seimui, o NT projektas – bus pateiktas drauge su visu mokestinių pasiūlymų paketu. Energinių produktų apmokestinimu siekiama atsisakyti lengvatų ir didinti akcizus taršiam iškastiniam kurui bei įtraukti CO2 dedamąją. Tačiau siekiant amortizuoti laukiamus pokyčius ir paskatinti tiek keisti vartojimo įpročius, tiek investuoti į atsinaujinančią energetiką, renovaciją, netaršų verslą, šildymą ir transportą Vyriausybė yra numačiusi iki 2027 m. skirti apie 4,7 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.

Visuomenei jau pristatytame nekilnojamojo turto mokesčio projekte pereinama prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne bendrą jų verčių sumą. Gyvenamajam būstui taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturės mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis sieks apie 14 eurų per metus. Mokesčio išskirtinumas – pajamos iš mokesčio atitenka savivaldybėms – didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą.

Abu projektai atliepia eilę metų tarptautinių organizacijų Lietuvai teikiamas rekomendacijas dėl ekonomikos augimui palankesnių mokesčių – aplinkosauginių ir nekilnojamojo turto – įvedimo.

Sąžiningumas

Trečioji Finansų ministrės pristatyta mokestinių pasiūlymų paketo dalis apima teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą, teisingesnį gyventojų pajamų apmokestinimą bei naują neutralų investavimo instrumentą – Investicinę sąskaitą.

Teisingesnis pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi į sektorinių išimčių mažinimą gyvybės draudimo įmonėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Iki šiol į apmokestinamąjį pelną buvo neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos joms tenkančios sąnaudos. Finansų ministerijos pakete siūloma nuo 2024 m. į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas bei iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas. Sveikatos priežiūros įstaigos iki šiol į apmokestinamąjį pelną neįtraukdavo pajamų už paslaugas, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bei taip pat neatskaitydavo sąnaudų iš pajamų. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų siūloma šią praktiką keisti ir į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų bei atskaityti sąnaudas iš pajamų.

Kartu imantis egzistuojančių spragų taisymo, nuo ateinančių metų siūloma apriboti lengvatos taikymą rizikos ir privataus kapitalo subjektams, kai investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys. Taip pat įmonių automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaityme, prisidedant kartu prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, siūloma atsižvelgiant į taršumo lygį nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas bei sąlygas. Tuo pačiu siūloma tikslinti ir prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuomet, kai piktnaudžiavimo rizika yra didelė bei trumpinti prestižo nusidėvėjimą nuo šiuo metu numatytų 15 metų iki 10 metų. Galiausiai, siūloma mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių nustatyti pelno dydžio apribojimą iki 70 proc. apmokestinamojo pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais.

Pasiūlymai teisingesniam gyventojų pajamų apmokestinimui pakete pristatomi per populiariausias formas: darbo santykius, individualią veiklą, verslo liudijimus. Taip pat pristatomi pasiūlymai aukštas pajamas gaunantiems.

Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija pristato ilgalaikį tikslą nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA) per palaipsnius sprendimus su atitinkamų metų valstybės biudžetais. Taip pat pažymima, jog mokesčiai viduriniajai klasei nedidėja, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU, 2023 m. – 1684,9 eurų) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.

Dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis – apmokestinimo pokyčiai iš esmės palies tik aukštesnių pajamų gavėjus. Tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.

Parengtame pasiūlymų pakete, atliepiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, siūloma palaipsniui mažinti šiuo metu esantį atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo, todėl numatomas trejų metų veiksmų planas: 2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., o mokesčių kredito ribos nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos. Prezumpcinės sąnaudos mažinamos atitinkama dalimi, kuri paprastai sudaro valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo dalį. 2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., o apatinę ribą mažinti nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, pažymėtina, jog dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą, arba gaunantiems beveik 3000 eurų per mėnesį.

Tuo pačiu didinamos ir socialinės garantijos individualia veikla besiverčiantiems: nuo 2024 m. siūloma suvienodinti apmokestinamąją bazę nuo šiuo metu skirtingai įvairiose veiklose varijuojančių (siekiančių 50-100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų) iki 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų – dėl šių įmokų didėjimo didės ir skaičiuojami pensijų taškai. Taip pat socialinės garantijos suteikiamos individualia veikla besiverčiantiems, ūkininkams, šeimynų dalyviams – praradus pajamas jiems priklausys nedarbo išmoka, kadangi šie žmonės bus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai siūloma nuo ateinančių metų suvienodinti ir „Sodros“ lubas su taikomomis darbo pajamomis ir taikyti vienodą 60 VDU ribą (2023 m. – 101 094 eurų).

Pristatyme akcentuota, jog 75 proc. gyventojų deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos mokesčiai iš esmės nedidės – reikšmingesni pakeitimai palies tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančių.

Iš verslo liudijimų pajamas gaunantiems siūloma fiksuotą pajamų mokestį taikyti apyvartai ne iki 45 tūkst. eurų, o iki 20 tūkst. eurų. Taip pat paslaugas teikti ir prekes parduoti tik galutiniams vartotojams – žmonėms. Galiausiai siūloma, jog fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms – šiuo metu nustatyta riba iki 45 tūkst. eurų, tuo tarpu nuo 2024 m. siūloma atsisakyti fiksuoto GPM tarifo ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. apyvartos. Tačiau net ir pristačius minimus pasiūlymus dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių net 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija taip pat nesikeis.  

Bene ryškiausi pasikeitimai palies aukštas pajamas gaunančiuosius. Šiandien pristatytame pasiūlymų pakete pažymima, jog siūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių progresinių tarifų.  Specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16 tūkst. po pakeitimų (t.y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų), tuo pačiu aukštoms pajamoms mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.

Nuo ateinančių metų siūloma keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamos iš darbo santykių, tantjemos, mažųjų bendrijų vadovų pajamos buvo apmokestinamos baziniu 20 proc. tarifu ir progresiniu 32 proc. tarifu, jei pajamos viršijo 60 VDU. Individualios veiklos pajamoms taikyti 5-15 proc. tarifai. Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų iki šiol taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU. Tuo tarpu nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU (2023 m. – 202 188 eurų) taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU. Pateikti pasiūlymai yra tarptautinių tendencijų, kovojant su pajamų nelygybe, atspindys, kartu užtikrinsiantis ir pasyvios veiklos pajamų apmokestinimo nuoseklumą.  Žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų kiekio. Todėl siūloma susumuoti visas pajamas ir taikyti naujus tarifus.

Galiausiai pristatyti siūlomi pokyčiai nuo ateinančių metų dovanoms iš artimųjų ir pajamas mažinančioms išlaidoms. Atliepiant tarptautinę praktiką ir siekiant užkardyti mokesčių vengimą, siūloma neapmokestinti dovanų iš artimųjų tik iki 300 tūkst. eurų per metus – iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių bei iki 150 tūkst. eurų per metus – iš brolių, seserų.

Tuo tarpu kalbant apie pajamas mažinančias išlaidas – siūloma atsisakyti lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms – jos taikomos santykinai nedidelei grupei žmonių ir sukuria konkuravimo neteisingumą tarp investicinių instrumentų. Todėl nuo ateinančių metų siūloma iš pajamų leisti atimti įmokas tik į II pakopos pensijų fondus, tačiau šiuo metu veikianti lengvata galiotų gyvybės draudimo ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, bet ne ilgiau 10 metų. Tuo pačiu, įgyvendinant pokyčius šioje srityje pristatomas ir naujas neutralus investavimo instrumentas – Investicinė sąskaita.

Siūloma nuo kitų metų sudaryti galimybes žmonėms pasirinkti sąskaitą ir ją deklaruoti, kaip investicinę. Per ją gautą pelną bus siūloma apmokestinti, tik jei jis nereinvestuotas. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o patį produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant metinę investavimo ribą – 10 tūkst. eurų. Galiausiai siūloma išlaikyti 500 eurų neapmokestinamųjų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatas – tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per Investicinę sąskaitą.

Skaičiuojama, jog galutinis poveikis viešiesiems finansams 2026 m., būtų 447 mln. eurų,  bet finalinė suma priklausytų nuo derinimo su visuomene, galutinių sprendimų Seime. Tuo pačiu dėl siūlymų pratęsti investicinio projekto lengvatą, momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, MTEP lengvatos, smulkiam verslui taikomų palengvinimų – neigiamas poveikis viešiesiems finansams prognozuojamas apie -271 mln. eurų. Reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimai dėl NPD taip pat bus daromi, todėl tikėtina, kad neigiamas poveikis būtų didesnis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad perkėlė duomenis į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ir daugiau nei 2,4 mln. gyventojų prisijungę jau gali matyti teikimui parengtas savo pajamų mokesčio deklaracijas. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, kaip ir kasmet, reikia iki gegužės 2 d.

Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. gyventojų, iš kurių 327 tūkst. praėjusiais metais vykdė individualią veiklą – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar apie 96 tūkst. gyventojų šiemet kartu su pajamų deklaracijomis turi pateikti ir gyventojo (šeimos) turto deklaraciją dėl 2022 metais užimtų pareigų (politikai, valstybės tarnautojai ir kt.).

Kas turi teikti pajamų deklaraciją?

Pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą; gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius (pvz.: palūkanos, už būsto nuomą ar užsienyje gautos pajamos); pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (MNPD) ir dėl to susidarė mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma bei kt.

Kuo svarbi liepos 31 d.?

Kasmet daliai pajamas deklaruojančių gyventojų permokėta pajamų mokesčio suma sugrįžta: dėl įmokų už gyvybės draudimą, išlaidų už studijas, kredito palūkanas ir kt., bei tais atvejais, jei buvo pritaikytas per mažas MNPD. Pajamų mokesčio permokos visiems laiku ir teisingai pajamas deklaravusiems gyventojams grąžinamos iki liepos 31 d. – pernai VMI permokas grąžino apie 867 tūkst. gyventojų, o jiems grąžinta suma viršijo 252 mln. eurų. Pažymėtina, jog, kaip ir kasmet, permokų grąžinimui sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą.

Ką daryti, jei deklaracijos nepavyko pateikti savarankiškai?

Visa informacija apie deklaravimą VMI internetinėje svetainėje adresu www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu bei pateikus klausimus skaitmeniniam asistentui Simui. Išsamius gidus, kaip pildyti pajamų deklaraciją, rasite VMI Youtube kanale, kur parengtas ir teminis aktualių seminarų grojaraštis. Naujienos skelbiamos VMI Facebook ir LinkedIn paskyrose.

Gyventojams, norintiems pasikonsultuoti mokesčių klausimais telefonu 1882 (8 5 2605 060) nebūtina laukti eilėje – užsisakius VMI skambutį per Mano VMI, konsultantas pats paskambins klientui nurodytu laiku. Taip pat Mano VMI identifikavimo telefonu paslaugą pasirinkę gyventojai konsultacijų telefonu sulaukia greičiau, nes sistema automatiškai perkelia skambutį į eilės priekį.

Primename, jog neturint galimybės pajamas deklaruoti savarankiškai per EDS, nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes šią paslaugą teikiame ir telefonu 8 5 2191 777 > Pajamų deklaravimas (spausti 1). Atkreipiame dėmesį, kad atvykimui į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija vizitui čia.

Išsamesnė informacija žiniasklaidai: 

Eglė Aleksandravičienė,  
Valstybinė mokesčių inspekcija  
(8 5) 268 7887, 8 662 94657

Egle.Aleksandraviciene@vmi.lt 

Subsidija bus mokama ir toms įmonėms, kurios mokėjo GPM nuo B klasės pajamų. Įstaigoms, kurios vykdo ir ne ekonominę veiklą, subsidija bus perskaičiuojama proporcingai pajamoms iš ekonominės veiklos. Subsidija nebus mokama, jeigu apyvarta krito ne dėl COVID-19, bet dėl kitų priežasčių. Advokatų bendrijos 2019 m. finansines ataskaitas turės pateikti VMI kartu su paraiškomis.

Pataisytas nutarimas dėl subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo. Dauguma pakeitimų techninio pobūdžio. Patikslintos nuostatos, kurios trukdė sklandžiai teikti ir priimti paraiškas.

Svarbiausi pakeitimai:

– subsidija nėra siejama su GPM, sumokėtu nuo A klasės pajamų. Subsidija bus mokama, neatsižvelgiant į tai, nuo kokios klasės pajamų įmonė mokėjo GPM;

– juridiniam asmeniui, kuris vykdo ekonominę ir ne ekonominę veiklą, subsidijos suma bus skiriama tik ekonominei veiklai, o grąžintina GPM suma turėtų būti perskaičiuojama proporcingai ekonominės veiklos pajamoms;

– jeigu bus nustatyta, kad apyvarta krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, bus laikoma, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų ir jam subsidija negali būti skiriama;

– reikalavimas Registrų centrui pateikti 2019 metų finansines ataskaitas netaikomas pareiškėjams, kurių metinių finansinių ataskaitų elektroninio rinkinio forma nėra patvirtinta valstybės įmonės Registrų centro, pavyzdžiui, advokatų bendrijų. Šie pareiškėjai 2019 metų ataskaitų rinkinį turi pateikti kartu su subsidijų paraiška;

– pareiškėjas turi turėti sąskaitą banke ir ją nurodyti paraiškoje;

– subsidija neskiriama, jeigu buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos;

– susijusiomis įmonėmis bus laikomi ir individualiąją veiklą vykdantys susiję asmenys (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedas 1 str.);

– subsidijų paraiškos gali būti tikslinamos;

– VMI, atlikdama paraiškų pagrįstumo kontrolę, iš bet kurio pareiškėjo gali prašyti duomenų, kurie pagrįstų paraiškoje pateiktus duomenis (informaciją) ir faktą, kad pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19 (išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kreditorinius (debitorinius) atsiskaitymus, sutartis, užsakymus, duomenis (informaciją), dokumentus apie gautas pajamas, veiklos vykdymo vietų apribojimus, klientų srautų pasikeitimus, darbuotojų prastovas, atleidimus ir pan.).

Įsigaliojimo data: 2021-02-25

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien dėl negrąžinamosios subsidijos gali kreiptis ir nesavarankiškos įmonės (Pareiškėjas), atitinkančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus ir su Europos Komisija suderintus aprašo kriterijus. Šioms įmonėms skirta bendra subsidijų suma yra 100 mln. eurų. Nesavarankiškos įmonės paraišką pateikti gali Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS à Subsidijos paraiškos KIT718 pildymas).

„Vertinant, ar nesavarankiška įmonė atitinka nustatytus kriterijus subsidijai gauti, atsižvelgiama ir į su ja susijusių įmonių 2019 m. finansinius rodiklius: su pareiškėju susijusios Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat turi būti pateikusios VĮ Registrų centras finansines ataskaitas, su užsienio juridiniais asmenimis susijusios, kartu su paraiška teikia ir šių užsienio įmonių finansinių ataskaitų už 2019 m. rinkinius ar juos atitinkančius finansinius duomenis“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, pridurdama, jog dėl šių priežasčių parengta detalesnė paraiškos forma, kurioje reikia nurodyti papildomus duomenis apie susijusius su įmone fizinius ir Lietuvos bei užsienio juridinius asmenis.

Sąlygos ir kriterijai subsidijai gauti nesikeičia.

Į subsidija pretenduoja nesavarankiškos įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. lyginant laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. Jei įmonės pagrindinė veikla buvo apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., lyginama vidutinė apyvarta nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. Įmonės, įsteigtos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kurios negavo pajamų nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., į subsidiją pretenduoja, jei jų pagrindinė veikla įtraukta ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Taip pat prieš teikdamos paraiškas nesavarankiškos įmonės turi įsivertinti, ar atitinka visus apraše išdėstytus kriterijus. Pažymėtina, jog į subsidiją nepretenduoja tos įmonės, kurių nors viena veikla yra žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros srityse bei kredito ir finansų įstaigos.

Gavus paraišką, VMI įvertina ar nesavarankiška įmonė atitinka Apraše nustatytus kriterijus. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir Konkurencijos taryba (KT) Pareiškėją ir su juo susijusias įmones vertina bendrai. Gavus teigiamą sprendimą, VMI suskaičiuoja nesavarankiškai įmonei priklausiančią subsidijos sumą ir informuoja Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuriai priėmus sprendimą skirti subsidiją  Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras perveda skirtą subsidiją.

Atsakymas dėl teigiamo ar neigiamo sprendimo skirti subsidiją įmonei išsiunčiamas per Mano VMI.

Subsidijos dydis priklauso tik nuo Pareiškėjo sumokėto GPM

Subsidija apskaičiuojama pagal iki 2020 m. sausio 31 d. nesavarankiškos įmonės už 2019 m. sumokėtą ir / arba įskaitytą GPM sumą,:

• 25 proc. nuo sumokėto ir / arba įskaityto GPM, jei ši GPM suma buvo daugiau kaip 2 000 Eur.
• 500 Eur subsidija, jei ši GPM suma yra 2 000 Eur arba mažiau.
• 500 Eur subsidija, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m lapkričio 30 d. įsteigtoms įmonėms,  kurios laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. negavo pajamų.

VMI primena, jog sausio 20 d. pakvietė savarankiškas įmones nukentėjusias nuo pandemijos kreiptis subsidijos ir paraišką jau pateikė 17,8 tūkst. įmonių iš kurių 10,9 tūkst. skirta 23,3 mln. eurų. 3,2 tūkst. prašymai buvo atmesti, kadangi įmonės neatitiko nustatytų kriterijų, 2,3 tūkst. paraiškų šiuo metu yra vertinamos, 1,5 tūkst. paraiškų grąžintos įmonėms patikslinti. Kvietimai teikti paraiškas savarankiškoms ir nesavarankiškoms įmonėms subsidijai gauti galioja iki birželio 1 d., o bendra numatyta pagalbos suma 150 mln. eurų.

Informaciją apie subsidijas mokesčių administratorius įmonėms pateikė ir asmeniškai, Mano VMI sistemoje. Konsultacijas mokesčių klausimais teikia VMI specialistai trumpuoju telefonu 1882. Taip pat, aktuali informacija bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus yra skelbiami ir nuolat atnaujinami www.vmi.lt skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19.

Pernai 1,25 mln. gyventojų deklaravo pajamas laiku, iš jų 848 tūkst. susigrąžino beveik 184 mln. eurų GPM permokų. 355 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 192 mln. eurų GPM sumą už 2019 m.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog į Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS) perkėlė duomenis iš trečiųjų asmenų ir daugiau nei 2,3 mln. gyventojų jau gali pateikti tikslias ir kokybiškas pajamų deklaracijas, iš kurių 1,74 mln. tai galės padaryti kelių mygtukų paspaudimu. Šiemet pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius reikia iki gegužės 3 d.

Pajamas deklaruosime nuotoliniu būdu

„Šiais metais kaip niekada anksti gyventojams atnaujinome duomenis EDS sistemoje apie jų pajamas ir išlaidas, kuriuos deklaruoti nuotoliniu būdu jie turės du mėnesius. Esminių pokyčių EDS nėra – kaip ir praeitais metais pajamas padės deklaruoti jau pažįstamas ir šį procesą palengvinęs vedlys: iš viso už 2019 m. pajamas e. būdu deklaravo 1,37 mln. žmonių, iš kurių 86 proc. tai padarė be papildomos pagalbos, o iki šios dienos elektroniniu būdu deklaracijas už 2020 m. jau savarankiškai pateikė 200 tūkst. gyventojų“, – pasakoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pridurdama, kad neturintiems galimybių to padaryti e. būdu, deklaracijas telefonu padės užpildyti VMI konsultantai.

Kas turi deklaruoti pajamas?

Teikti pajamų deklaracijas privalo  individualią veiklą vykdantys gyventojai,  taip pat tie asmenys, kurių metinių pajamų suma viršijo nustatytą vidutinio darbo užmokesčio sumą bei kitų pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, gavę gyventojai. Deklaruoti pajamas turi gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir dėl to privalu sumokėti dalį GPM arba susigrąžinti šį mokestį, jei buvo taikytas per mažas NPD. Taip pat norintys pasinaudoti GPM lengvatomis ir susigrąžinti dalį mokesčių dėl patirtų išlaidų (būsto kredito palūkanas, studijų ar gyvybės draudimo įmokas ir kt.) Dėl 2020 m. užimtų pareigų turto deklaracijas turi pateikti politikai, valstybės tarnautojai ir kt.

GPM paramą skirsime įprastu būdu

GPM dalies paramos skyrimo tvarka ir forma nesikeičia. Paremti norimas organizacijas, politines partijas, profsąjungas ar meno kūrėjus gyventojai gali iki gegužės 3 d. Pernai daugiau nei 470 tūkst. gyventojų paramai skyrė apie 20,1 mln. eurų.

Saugiausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti – teikti prašymus (FR0512, 4 versija) per EDS. Primename, jog nuo 2022 m. GPM dalį skirti galėsime tik e. būdu. Bendra informacija ir kaip tai padaryti rasite čia.

Identifikavę savo telefono numerį pagalbos sulauks greičiau

Deklaravimo laikotarpiu konsultacijas telefonu teiks ir deklaracijas padės pildyti mokesčių specialistai visoje šalyje, paskambinus numeriu 1882 (pasirinkimas 1 – „Gyventojų pajamų deklaravimas“) ar kitais  papildomais telefonų numeriais, kurie skelbiami VMI interneto svetainėje.

„Gyventojai, kurie Mano VMI paskyroje užsisakys autentifikavimo pagal telefono numerį paslaugą, skambučio metu konsultacijos sulauks greičiau, nes sistema atpažins skambinantįjį ir suteiks jam pirmenybę“,- akcentuoja S. Aliukonytė–Šnirienė, pridurdama, jog ši sistema yra skirta identifikuoti gyventojus, kurie jau naudojasi VMI elektroninėmis paslaugomis ir jiems VMI konsultantai gali greičiau padėti.

Instrukcijas, kaip užsisakyti šią paslaugą, galite rasti VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu> Kaip užsisakyti autentifikavimo pagal telefono numerį paslaugą?.

Daugiau informacijos apie deklaravimą, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu. Pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo gidą rasite VMI Youtube kanale. Naujausią informaciją, susijusią su deklaravimu, taip pat skelbiame VMI Facebook paskyroje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien savarankiškos įmonės[1] gali teikti paraišką vienkartinei negrąžintinai subsidijai gauti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus ir su Europos Komisija suderintus kriterijus, nurodytus apraše, atitinkančios įmonės paraiškos formą gali pateikti per Mano VMI (Mano VMI à Kitos paslaugos à Savarankiškos įmonės nukentėjusios nuo COVID-19 paraiškos subsidijai gauti teikimas).

„Pirmiausiai kreiptis dėl subsidijos kviečiame finansinius sunkumus dėl pandemijos patyrusias savarankiškas įmones, joms Mano VMI parengėme nesudėtingą paraiškos formą, kurioje, savarankiškai įvertinusios ar atitinka nustatytus kriterijus, įmonės turi nurodyti galiojančią savo įmonės sąskaitą ir paraišką pateikti. Tuo tarpu planuojame, jog vasario mėnesį paraiškas teikti pakviesime ir kitas – nesavarankiškas įmones. Joms prašymo formą rengiame EDS“,– sako VMI vadovė Edita Janušienė, pažymėdama, jog paraišką subsidijai gali teikti ir tos įmonės, kurios į VMI nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą nėra įtrauktos, tačiau atitinka apraše nurodytus kriterijus, kadangi tai yra skirtingos pagalbos priemonės.

Subsidija gali būti skiriama savarankiškai įmonei, kai ji atitinka vieną iš sąlygų:

• įmonės vidutinė mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. (jei įmonės pagrindinė veikla buvo apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., tai vidutinė mėnesio apyvarta lyginama nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m.);
• jei įmonė įsteigta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pajamų negavo, o jos pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Pažymėtina, jog į subsidiją negali pretenduoti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritys, kredito ir finansų įstaigos. Jeigu nors viena įmonės vykdoma ūkinė veikla priskiriama išvardytoms sritims, įmonei subsidija nėra teikiama.

Norėdama gauti subsidiją įmonė turi atitikti visus apraše išdėstytus kriterijus, juos galima pasitikrinti čia.

Pažymėtina, jog pateikusias paraišką savarankiškas įmones įvertins ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) bei Konkurencijos tarnyba (KT), kad įsitikintų, ar valstybės pagalba vienai įmonei išmokėjus subsidiją neviršija leistinos pagalbos sumos, nustatytos Europos Komisijos komunikatu[2] ir patikrintų, ar įmonė nebuvo laikoma sunkumų patiriančia įmone, jei ji nėra labai maža arba maža.

Gavusi teigiamą atsakymą iš LVPA ir KT, ir apskaičiavusi savarankiškai įmonei priklausančią galimą subsidijos sumą, VMI apibendrintą informaciją pateiks Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pastarajai priėmus teigiamą sprendimą dėl subsidijos skyrimo, įmonei skirtas subsidijos lėšas perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

Kaip bus apskaičiuojamas subsidijos dydis?

Subsidija apskaičiuojama pagal iki 2020 sausio 31 d. įmonės už 2019 m. sumokėtą ir / arba įskaitytą A klasei priskiriamą GPM sumą:

• 25 proc. nuo sumokėto ir / arba įskaityto GPM, jei ši GPM suma buvo daugiau kaip 2 tūkst. Eur.
• 500 Eur subsidija, jei ši GPM suma yra 2 tūkst. Eur arba mažiau.
• 500 Eur subsidija, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m lapkričio 30 d. įsteigtoms įmonėms, kurios laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. negavo pajamų.

Konsultacijas mokesčių klausimais teikia VMI specialistai trumpuoju telefonu 1882 (spausti „2“). Taip pat aktuali informacija bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus yra skelbiami ir nuolat atnaujinami www.vmi.lt skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 à Subsidijos verslui.

[1] Pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą neturinčios nei susijusių, nei partnerinių įmonių.

[2] Bendra vienai įmonei teikiamo finansavimo pagal Komunikatą (subsidijų, dotacijų, mokesčių lengvatų forma), įskaitant ir apskaičiuotą subsidiją, suma negali viršyti 800 tūkst. Eur.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo ir sumokėjimo terminas yra nukeliamas: vietoje buvusios gegužės 4 d., šiais metais pajamas deklaruoti bei mokestį sumokėti reikės iki liepos 1 d. Dėl to ilgiau bus galima teikti ir prašymus skirti pajamų mokesčio dalį organizacijoms, politinėms partijoms bei profsąjungoms.
„Norime atkreipti dėmesį į tai, jog GPM permokų grąžinimo terminas nesikeičia, o tai reiškia, jog gyventojams, teisingai ir laiku pateikusiems deklaraciją, jos bus grąžintos kaip ir kasmet, iki liepos 31 dienos,“ – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Trys svarbios žinios:

• Pajamas deklaruosime ne iki gegužės 4 d., o iki liepos 1 d.
• Skirti paramą organizacijoms turime daugiau laiko. Ją galime skirti nors ir dabar, e. būdu per EDS. Paramą galima teikti iki liepos 1 d.
• Preliminariųjų deklaracijų kovą nebus, tačiau liūdėti dėl to nereikia, nes mokesčio permokos visi sulauks taip kaip ir anksčiau, iki liepos 31 d. – terminas niekur nenukeltas.

VMI pažymi, jog pajamų mokesčio deklaravimo startas kovo mėnesį skelbiamas nebus, tačiau nukėlus deklaravimo bei sumokėjimo terminą iki liepos 1 d., gyventojams užteks laiko deklaracijoms pateikti teisingai ir laiku. Apie deklaravimo startą VMI informuos atskiru pranešimu.

Primename, jog dėl COVID-19, visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali ją gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI. VMI paskelbė papildomą konsultantų telefonu sąrašą gyventojams ir įmonėms, pagal aptarnavimo teritorijas. Jį galima rasti VMI interneto svetainėje.

VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu  https://deklaravimas.vmi.lt.

„Esama įvairių praktinių situacijų, kuomet gyventojams susidaro grąžintina Gyventojų pajamų mokesčio suma, tačiau šia savo teise mokesčių mokėtojai nepasinaudoja, nes apie ją nežino. Iki šiol, pasibaigus deklaravimui, dėmesį sutelkdavome į tuos gyventojus, kurie vėluodavo pateikti deklaracijas ir pamiršdavo sumokėti mokestį, tačiau rūpindamiesi gyventojų pareigomis, turime nepamiršti ir apie jų teises”, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, kad dalį gyventojų mokesčio permoka pasieks artėjant Kalėdoms.

Priminimų pirmiausia sulauks tie gyventojai, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, tačiau iki šiol to nepadarė, nors VMI dar kovo mėnesį buvo parengusi visiškai užpildytas pajamų deklaracijas už 2016 m. su nurodyta grąžintina GPM suma. Vėliau pranešimai bus siunčiami ir tiems gyventojams, kurie neprivalėjo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau preliminariose pajamų deklaracijose jiems taip pat buvo apskaičiuota grąžintina suma.

Pažymėtina, kad  asmeniniai pranešimai bus siunčiami el. būdu. Sulaukę VMI pranešimo į savo el. pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), ten ras suformuotą visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurią beliks tik pateikti.

Priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios* – dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą ir GPM lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).

Mokesčio permoka gyventojams turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos, tačiau VMI visuomet stengiasi permokas grąžinti greičiau. Labai svarbu, kad teikdamas pajamų deklaraciją, gyventojas pasitikrintų, ar deklaracijoje nurodytas teisingas banko sąskaitos numeris.

VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Iškilus klausimams pasikonsultuoti su VMI specialistais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

*Papildoma informacija. Permokos grąžinamos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją. Mokesčio dalį gali susigrąžinti gyventojai, kurie įstatymų yra įpareigoji pateikti metinę pajamų deklaraciją, ir gyventojai, kurie neturėjo pareigos teikti pajamų deklaracijos, bet ją pateikę gali susigrąžinti permoką. Atsižvelgiant į tai, pateikiame situacijų pavyzdžius, kuomet susidaro grąžintina GPM suma.

– Kai buvo pareiga pateikti metinę pajamų deklaraciją:

IT specialistė Kamilė praėjusiais metais dirbo 3 darbovietėse, 2 iš jų apskaičiuojant darbo užmokestį jai pritaikė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Kadangi atlyginimą Kamilė gaudavo iš kelių darboviečių, metams pasibaigus reikia perskaičiuoti metinį NPD. Kadangi jis taikytas keliose darbovietėse, per metus Kamilei pritaikytas per didelis metinis NPD ir į biudžetą reikia sumokėti Gyventojų pajamų mokestį. Todėl Kamilei atsirado pareiga pateikti pajamų deklaraciją iki gegužės 2 d. Tačiau p. Kamilė taip pat iki 2009 m. turėjo pasiėmusi banko paskolą būstui įsigyti ir moka palūkanas, taigi gali pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Sumokėtų kredito palūkanų suma didesnė negu pasinaudoto didesnio metinio NPD suma. Tokiu atveju perskaičiuojamas GPM ir pritaikius lengvatą susidaro grąžintina suma.

Logistikos vadybininkas Liudvikas dirbo tik vienoje įmonėje, kurioje apskaičiuojant darbo užmokestį NPD netaikytas.  Taip pat 2016 m. Liudvikas pardavė automobilį brangiau nei įsigijo 2015 m. Kadangi Liudvikas automobilį pardavė nepraėjus 3 metams nuo jo įsigijimo, jam atsirado pareiga pateikti metinę pajamų deklaraciją. Be kita ko, Liudvikas dar ir studijavo universitete, už studijas mokėdamas savo lėšomis. Liudvikas už studijas sumokėjo didesnę įmoką nei gavo automobilio pardavimo pajamų, nuo kurių reikia sumokėti GPM. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją Liudvikas gali pasinaudoti GPM lengvata ir susigrąžinti mokesčio dalį.

– Kai nebuvo pareigos pateikti metinės pajamų deklaracijos:

2016 metais dieninio skyriaus studentas Arnas įsidarbino įmonėje tik vasarai. Visus tris mėnesius dirbo ir per šį laiką uždirbo 2300 eurų. Nuo šios sumos darbdavys, išmokėdamas atlyginimą, išskaičiavo ir sumokėjo GPM. Likusį laikotarpį Arnas studijavo. Kadangi jo metinių pajamų suma neviršijo 12 minimalių mėnesinės algų dydžio (4200 €), todėl jam taikytinas metinis NPD yra 2400 €. Vadinasi, pateikus Metinę pajamų deklaraciją ir perskaičiavus jo apmokestinamąsias pajamas ir pritaikius metinį NPD, jam grąžinamas visas išskaičiuotas GPM.

2016 metais grafikos dizainerė Toma dirbo 3 mėnesius, nuo darbdavio mokamo atlyginimo buvo skaičiuojamas ir sumokamas GPM. Įmonės veikla nebuvo sėkminga, o Toma neteko darbo.  Grafikos dizainerė užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje, tačiau 2016 metais darbo nerado. Tokiu atveju perskaičiuojamos jos apmokestinamosios pajamos ir metinis NPD. Kadangi 2016 m. Toma pasinaudojo mažesniu nei priklauso metiniu NPD, jai apskaičiuojama grąžintina GPM suma. Ją susigrąžinti Toma gali pateikusi metinę pajamų deklaraciją.

Kaip ir ankstesniais metais šį sausį gyventojams bus išmokėtos kiek mažesnės motinystės (tėvystės) pašalpos. Susidariusį lėšų skirtumą bus galima susigrąžinti deklaruojant pajamas.

Teisės aktai numato, kad motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį. Dėl to šį sausį pašalpos gyventojams bus sumokėtos už praėjusį gruodį.

Motinystės (tėvystės) pašalpos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jas išmokant taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis.

Tačiau už praėjusį mokestinį laikotarpį (tai yra už praėjusius metus) neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas. Taigi, 2015 m. sausį išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa už 2014 m. gruodžio mėnesį bus kiek mažesnė nei išmokėta kitais mėnesiais.

Negautą sumą, kaip GPM permoką už 2015 m. sausio mėnesį, motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai galės susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikę metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m. Permokėtas GPM bus sugrąžintas į pašalpos gavėjo nurodytą sąskaitą.

Motinystės (tėvystės) pašalpos pradedamos mokėti sausio 20 d.

Šiuo metu Lietuvoje motinystės (tėvystės) pašalpas gauna 38,8 tūkst. gyventojų – 29,7 tūkst. moterų ir 7,1 tūkst. vyrų. Vidutinis pašalpos dydis – 342,6 eur (1183 Lt).

Šaltinis: www.sodra.lt

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė Seimui 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pirmą kartą pajamos ir išlaidos skaičiuojamos eurais.

„Tai biudžetas, su kuriuo įžengsime į  euro zoną. 2015 m. prioritetai – šalies saugumas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų žmonėms vykdymas ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas,“ – sakė finansų ministras.

Biudžeto rodikliai

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.

Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų, t.y. apie 359 mln. eurų, arba 6,0 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.

Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.

2015 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP (42,6 proc. BVP jeigu skaičiuosime rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti).

Didėja finansavimas gynybai, ekonomikai ir socialinei apsaugai

Daugiausiai, palyginti su 2014 metų biudžetu, didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikos skatinimui (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų.

Skolos valdymo išlaidos kitais metais mažės 17 mln. eurų. Siekiant optimizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, beveik 12 mln. eurų mažinamos asignavimų valdytojų valdymo išlaidos.

Savivaldybėms – didinamos pajamos iš GPM

Siekiama savivaldybėms pagerinti ilgalaikį jų finansų tvarumą Seimui yra pateiktas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Remiantis metodikos pakeitimais, augant šalies ekonomikai bei surenkant daugiau Gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą, proporcingai didės savivaldybių biudžetų pajamos.

Be to, savivaldybėms tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio dalis 2015 metais yra didinama nuo 67,78 proc. iki 72,15 proc. Dėl šio pokyčio valstybės biudžeto pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais bus 3,4 proc. mažesnės, o savivaldybių biudžetų pajamos – 12,5 proc. didesnės nei planuojama gauti šiemet.

Išlaidos pagal sritis

Valstybės biudžeto išlaidos be ES fondų investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų, sudarys 5.977,4 mlrd. eurų, arba 4,8 proc. daugiau nei pagal patvirtintą 2014 m. planą.

Daugiausia išlaidų 2015 metais numatoma skirti: švietimui – beveik 1,1 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – 842 mln. eurų, ekonomikai – 774 mln. eurų, skolos valdymui – 638 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 524 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 502 mln. eurų, gynybai –  481 mln. eurų, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą – 417 mln. eurų, kultūrai – 208 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 73 mln. eurų.

2015 m. valstybės biudžete ES fondų investicijos ir kita tarptautinės parama sudaro 2,3 mlrd. eurų. Tai 163 mln. eurų daugiau nei 2014 metais. Didžioji šių lėšų dalis – 1,5 mlrd. eurų – tenka ekonomikos sričiai, iš kurių 379,2 mln. eurų – Susiekimo ministerijai, 85,3 mln. eurų – Energetikos ministerijai, 227 mln. eurų – Ūkio ministerijai, 809 mln. eurų – Žemės ūkio ministerijai ir jos valdymo sričiai.

Pagrindinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ).

Mokesčio mokėtojai: 

Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:

• nuolatiniai Lietuvos gyventojai,
• nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokestinis laikotarpis – Kalendoriniai metai

Mokesčio objektas: 

1. Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;
   2. Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos:

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse  gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai  nuolatinei  bazei  Lietuvoje  tuo  atveju,  kai  tos pajamos susijusios su   nenuolatinio   Lietuvos  gyventojo  veikla  per nuolatinę  bazę  Lietuvoje,  taip  pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

• palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
• pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
• pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

• honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
• sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
• atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai  atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
• pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos  Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir  šis  daiktas  yra  (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
• kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Pajamų mokesčio tarifas: 

* VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti:
2021 m. 1 VDU – 1 352,70 Eur; 60 VDU – 81 162 Eur; 120 VDU – 162 324 Eur.
2020 m.: 1 VDU – 1 241,40 Eur; 84 VDU – 104 277,60 Eur; 120 VDU – 148 968 Eur.
2019 m.: 1 VDU – 1 136,20 Eur; 120 VDU – 136 344 Eur.

** 60, 84, 120 VDU viršijanti / neviršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos:

• susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau),
• tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete,
• gautų iš darbdavio pagal autorines sutartis,
• mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

Mokesčio lengvatos: 

Pajamų mokesčio lengvatos:

• pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 straipsnis);
• neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis);
• iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).

NPD, taikomas 2021 m. (2020 m., 2019 m.) mokestiniu laikotarpiu:

1. Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA),galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio (2021 m. – 642 Eur; 2020 m. – 607 Eur; 2019 m. – 555 Eur), 2021 m. taikomas mėnesio NPD  – 400 Eur (2020 m. – 350 Eur; 2019  m. – 300 Eur).
2. Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos viršija 1 MMA, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

2021 m. mėnesio NPD = 400 – 0,18 x ((gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642 Eur (MMA, galiojusios 2021-01-01, vienas dydis)).

2020 m. mėnesio NPD = 400 – 0,19 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 607 Eur (MMA, galiojusios 2020-01-01, vienas dydis)).

2019 m. mėnesio NPD = 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 555 Eur (MMA, galiojusios 2019-01-01, vienas dydis)).

3. Gyventojams, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 2021 m., 2020 m. taikomas mėnesio NPD –645Eur (2019 m. – 353 Eur).
4. Gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas  neįgalumo lygis, 2021 m., 2020 m. taikomas  mėnesio NPD –600Eur (2019 m. – 308 Eur).
5. 2021 m.4800 Eur metinis NPD taikomas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršija 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių – 7704 Eur;

2020 m. 4800 Eur metinis NPD taikomas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršija 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių – 7284 Eur;

2019 m. 3600 Eur metinis NPD taikytas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršijo 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių – 6660 Eur.

6. Didesnes nei 12 MMA metines pajamas gaunantiems gyventojams metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

2021 m. metinis NPD = 4800 – 0,18 x (metinių pajamų suma – 12 MMA, galiojusios 2021-01-01, dydžių (7704 Eur));

2020 m. metinis NPD = 4800 – 0,19 x (metinių pajamų suma – 12 MMA, galiojusios 2020-01-01, dydžių (7284 Eur));

2019 m. metinis NPD = 3600 – 0,15 x (metinių pajamų suma — 12 MMA, galiojusios 2019-01-01, dydžių (6660 Eur)).

Iš pajamų atimamos išlaidos:

1. gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, sumokėtos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai;
2. pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus, sumokėtos savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai;
3. pensijų įmokos į pensijų fondus, sumokėtos profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos (2020 m. ir vėlesniais metais);

už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos (2019 m.).

Jeigu už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Jeigu šia lengvata negali pasinaudoti pats besimokantis ar studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai šias išlaidas iš savo pajamų gali atimti jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (ar) sutuoktinis;

5. palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.

Iš 2021 m., 2020 m. ir 2019 m. mokestinių laikotarpių pajamų atimamos sumos, sumokėtos už:

6. pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;
7. lengvųjų automobilių remonto paslaugas;
8. nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Apribojimai.

Iš pajamų gali būti atimama:

• iki 1500 Eur suma, sumokėta kaip:

– papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

– įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą;

– gyvybės draudimo įmokos;

• iki 2000 Eur suma, sumokėta už:

– pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;

– lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

– nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas;

• nepaisant nustatytų atskirų apribojimų, bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 (2019 m. – 27) procentų pajamų mokesčio tarifą.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: 

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas:

• kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą) ir (ar) metinį NPD – GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
• gavęs B klasei priskiriamų apmokestinamųjų pajamų;
• kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti (išsinuomoti), ir jų šeimų narius, taip pat atskaitinę turto deklaraciją teikiančius asmenis);
• mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo;
• kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas;
• asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų;
• galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas.

2019 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamos ir nuo jų apskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojami Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma).

GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

GPM311 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos[1], išskyrus atvejus, kai:

• galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruoja pajamas, gautas iki išvykimo iš Lietuvos dienos. Tokiu atveju GPM311 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos;
• pajamų mokestį deklaruoja fizinis asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų. Tokiu atveju GPM311 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos.

Nenuolatinių Lietuvos gyventojų

pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: 

1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaraciją (FR0459 forma) ir nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

FR0459 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“.

2. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. privalo pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaraciją (FR0531 forma) ir nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį.

FR0531 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“.

3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs A ir (arba) B klasėms priskiriamų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir nuo kurių gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, atsižvelgiant į GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1²dalių nuostatas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d. privalo pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM314 forma) ir sumokėti pajamų mokestį.

GPM314 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-112 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo”.

Mokestį išskaičiuojančio asmens pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: 

Pajamų mokesčio deklaravimo tvarka:

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtas išmokas:

• pagal mokesčio mokėjimo tvarką  priskiriamas A klasės apmokestinamosioms pajamoms,
• ir (arba) tokioms B klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiavo ir (ar) savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį,

privalo kas mėnesį bendromis sumomis  deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313 forma).

GPM313 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo”.

GPM313 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta pasibaigus mėnesiui, iki kito mėnesio 15 dienos.

2. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje), per mokestinį laikotarpį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir (arba) natūra išmokėję išmokas, priskiriamas gyventojo A klasės apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,

ir Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje per mokestinį laikotarpį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir (arba) natūra išmokėję išmokas, priskiriamas gyventojo B klasės pajamoms,

išmokėtas sumas ir nuo jų išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį turi deklaruoti Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312 forma).

GPM312 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo” .

GPM312 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos.

Pajamų mokesčio sumokėjimo nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų tvarka:

1. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos yra mokamos vieną kartą per mėnesį (nėra mokamas avansas), tai mokestį išskaičiuojantis asmuo nuo išmokos, išmokėtos iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, –  iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
2. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis (mokamas avansas) ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį yra išmokama visa išmoka, tai mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
3. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė išmokos dalis yra išmokama per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį jos mokamos, 10 darbo dienų, tai mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos.

Išimtis taikoma išmokoms, išmokamoms už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau nei to mėnesio paskutinę dieną.

4. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė išmokos dalis nėra išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį jos mokamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį jos mokamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

Pajamų mokesčio sumokėjimo nuo nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais išmokų tvarka:

Nuo nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

Pajamų mokesčio dalis – paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms: 

GPMĮ numatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė paremti pasirinktą subjektą nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi:

1. 2020 m.ir vėlesniais metais:

• iki 1,2 procentų pajamų mokesčio — juridinius asmenis (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) fizinius asmenis, Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotus meno kūrėjais ir paramos gavėjais;;

• iki 0,6 procento — politines partijas, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
• iki 0,6 procento — profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą.

2. 2019 metais(nuo 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi):

• iki 2 procentų pajamų mokesčio — juridinius asmenis (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) fizinius asmenis, Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotus meno kūrėjais ir paramos gavėjais;
• iki 1 procento — politines partijas, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
• iki 1 procento — profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą.

Gyventojas, nusprendęs paremti pasirinktą paramos gavėją (kelis gavėjus) ir (ar) politinę partiją (kelias politines partijas), turi užpildyti Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį  paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma)  ir iki einamųjų kalendorinių metų gegužės 1 d. pateikti ją mokesčių administratoriui.

[1] Atsižvelgiant į Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.  207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtą karantiną, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.  VA-24 „Dėl atidedamo gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo termino“ nustatyta, kad 2019 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijos turi būti pateiktos ir apskaičiuotas pajamų mokestis sumokėtas iki 2020 m. liepos 1 d.