BSI reiškia bazinę socialinę išmoką. Iki 2009 m. tai buvo vadinama MGL. Tai piniginis dydis (eurais), kurį nustato valstybė ir pagal kurį skaičiuojamos įvairios socialinės išmokos bei kai kurios baudos. Kitaip tariant, BSI yra „skaičiavimo vienetas“, o ne pati išmoka.

BSI matuojamos (apskaičiuojamos) tokios išmokos ir mokėjimai:

• Vienkartinės pašalpos (pvz., gimus vaikui)
• Kai kurios socialinės pašalpos ir kompensacijos
• Išmokos globėjams ar rūpintojams
• Parama mokiniams (tam tikrais atvejais)
• Kai kurios administracinės baudos (nustatomos BSI dydžiais)

BSI dydžiai:

Nuo 2026-01-01 – 74 Eur

Nuo 2025-01-01 – 70 Eur

Nuo 2024-01-01 – 55 Eur

Nuo 2023-01-01 – 49 Eur

Nuo 2022-06-01 – 46 Eur

Nuo 2022-01-01 – 42 Eur

Nuo 2021-01-01 – 40 Eur

Nuo 2020-01-01 – 39 Eur

Nuo 2019-01-01 – 38 Eur

Nuo 2015-01-01 – 38 Eur

Nuo 2009-01-01 – 130 Lt

Nuo 2007-01-01 – 130 Lt

Nuo 1998-05-01 – 125 Lt

Nuo 1997-11-01 – 120 Lt

Nuo 1997-02-01 – 110 Lt

Nuo 1996-12-01 – 100 Lt

Nuo 1996-01-01 – 90 Lt

Nuo 1995-10-01 – 80 Lt

Nuo 1995-05-01 – 70 Lt

Nuo 1995-01-01 – 60 Lt

2025 metų biudžetai – valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ – jau patvirtinti, tad galima aiškiau numatyti, kokie pokyčiai laukia socialinės apsaugos ir darbo srityje. Kitąmet bus didinamos senatvės, negalios, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei vienišo asmens išmokos. Augs ir minimali alga, tačiau mokesčių bei įmokų dydžiai liks tokie patys, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos pokyčių.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

VALSTYBINĖS PENSIJOS

Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo  72,35 euro iki 73,62 euro.

SOCIALINĖS IŠMOKOS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo). 

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.

PELNO MOKESTIS

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc. Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:

• Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
• Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

• Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
• Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

AKCIZAI

2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

BANKŲ ĮKAINIAI

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10).

Šiandien Vyriausybė pristatė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektus, kurie bus teikiami Seimui, ir lems, kaip gyvensime 2024 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, reikšmingai didės ir minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir asmenų pajamos. Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2024 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 924 eurų, t. y. 10 proc. nuo dabar esančių 840 eurų. 

Tai yra 3 metus iš eilės besitęsiantis vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 110 eurais „ant popieriaus“ arba 15 proc. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 eurų, arba taip pat apie 10 proc.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 31,4 mln. eurų.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 751 euro.

Seimui pritarus, NPD padidėtų 20 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 76 eurais (arba 12 proc.).

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros duomenimis“, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį. 

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į LR pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur. 

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. 

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur; palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės 38,6 mln. Eur.

Palyginus su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 

Didesnės senatvės pensijos. 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.

VALSTYBINĖS PENSIJOS. Nuo 2024 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.

Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma:
–     ženkliai didinti (87 proc.) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, lyginant su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro);
–    nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą “grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės „grindų“ dydis. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst. asmenų;
–    keisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį; 
–    nuo 2025 m. nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus). 

Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skirs 3 mln. eurų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti. Šių lėšų turėtų pakakti daugiau kaip 200 jaunų šeimų, kurios laukia pažymos, patvirtinančios jų teisę į finansinę paskatą.  Daugiau lėšų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti šiemet nenumatoma. 

2023 m. jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti buvo skirti 8 mln. eurų. Papildomos lėšos skiriamos, siekiant patenkinti dalį esamo poreikio, atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes bei kitus būtinus spręsti iššūkius, susijusius su parama būstui nepasiturinčioms gyventojų grupėms (padidėjusias išlaidas paramai būstui įsigyti ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms). Papildomos lėšos jaunas šeimas, laukiančias eilėje, pasiektų birželio antrą savaitę.

Vien būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos gavėjų skaičius 2023 m. I ketvirtį išaugo 2,9 karto, palyginant su 2022 m. I ketvirčiu. Kadangi paramos būstui pagrindinis tikslas – pirmiausia aprūpinti būstu tuos asmenis (šeimas), kurie dėl nepakankamų pajamų to negali padaryti savarankiškai, būtina užtikrinti tinkamą finansavimą šioms socialiai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

Finansinės paskatos priemonė, skirta jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos regionuose, veikia nuo 2018 m. rugsėjo. Priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15-30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti.

Svarbu paminėti, kad ne visos jaunos šeimos, gavusios savivaldybės administracijos suformuotą pažymą, patvirtinančią jų teisę į finansinę paskatą, sudaro kreditavimo sutartį, todėl joms rezervuotos lėšos naudojamos pažymoms formuoti kitoms šeimoms, kurios laukia eilėje. Visgi, šeimos, likusios laukiančių finansinės paskatos sąraše, turėtų įsivertinti savo galimybes laukti pažymos išdavimo ir su tuo susijusias rizikas (dėl galimų finansinių nuostolių ar pan.).

Ministerijos užsakymu, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) 2022 m. pabaigoje atliko finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą ir pateikė rekomendacijas bei pasiūlymus dėl įsigyjamo turto vertės nustatymo, finansuojamų teritorijų  kriterijų peržiūrėjimo ir kitus.

Siekdama finansinės paskatos efektyvumo, ministerija, įvertinusi rekomendacijas ir pasiūlymus, planuoja koreguoti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, kurį planuojama Seimui pateikti šių metų III ketvirtį.

2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Kitąmet prasidės negalią turintiems žmonėms svarbi reforma – daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Gerės jų socialinė reabilitacija bendruomenėse. 2023 metais taip pat ilgės vaiko priežiūros atostogos, atsiras daugiau galimybių užsidirbti, taps lengviau kurti šeimynas.

„2023-ieji metai bus nemažų pokyčių metai. Pradedame reformas, kurios bus svarbios šeimoms, žmonėms su negalia, globojantiems vaikus šeimynose. Kitąmet augs gyventojų pajamos – dirbančiųjų, pensininkų, negalią turinčių žmonių  – didės socialinės išmokos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA (MMA). Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS (NPD). Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų. Kitąmet NPD padidės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. pilną darbo laiką dirbančių šalies gyventojų.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE.  Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.

A, B ir C lygio pareigybių minimalūs koeficientai padidės nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.  2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidės A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.

Didės pensininkų ir negalią turinčių žmonių pajamos

PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

PENSIJŲ PRIEMOKOS. Atsižvelgiant į 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2023 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 184 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 157 eurus.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus). Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. asmenų.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja nuo 138 eurų iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro. Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 eurų. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų, vaiko pinigai – iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje

Pradedama įgyvendinti reforma, kurios tikslas – sukurti platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams teikti valstybės paramą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.

Siekiama, kad valstybės parama ir paslaugos keliautų paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Visos reikiamos paslaugos ir priemonės – darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant – sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.

Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje

Socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje bus akredituojama ir finansuojama iš valstybės dotacijų savivaldybėms ir savivaldybių biudžetų lėšų. Tikimasi, kad žymiai gerės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o tuo pačiu sumažės socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo administracinė našta savivaldybėms ir paslaugas teikiančioms organizacijoms.

Ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, daugiau galimybių užsidirbti

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja pakoreguota vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžiai, įtvirtintos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos moterims ir vyrams, įtrauktos kitos šeimos ir darbo derinimo priemonės. Tikimasi, kad tai leis tėčiams labiau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir sustiprinti visos šeimos ryšius, o norinčios sugrįžti į darbo rinką mamos galės tą padaryti anksčiau.

Tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Pokyčiai šeimynoms

Lengvinamos šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygos, patobulintas veiklos reguliavimas, palaipsniui didinamas šeimynos dalyvio išlaikymas, išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais, ratas. Nuo 2023 m. pradžios žymiai didės išmokos – nuo 840 iki 1680 eurų vienam šeimynos dalyviui, priklausomai nuo bendro jų skaičiaus.

Keičiasi pensijų kaupimo išmokų ribos

Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti: vienkartinę išmoką, jei sukaupta iki 5403 eurų, periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta 10807 eurai ar daugiau. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64841 eurą, bus galima gauti vienkartine pensijų išmoka.

28,5 ct/kWh – tokią maksimalią elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui šiandien nutarimu patvirtino Vyriausybė. Taip pat numatoma, jog kitų metų pirmąjį pusmetį minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, bus 28 ct/kWh su PVM.

Tuo tarpu gamtinių dujų kompensacijos dydis buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį turėtų būti 99 ct/m3 su PVM.

Numatoma, jog tam gali reikėti 530 mln. eurų. Elektros dalies kompensacijoms 2023 m. pirmąjį pusmetį skiriama virš 330 mln. eurų, dujų dalies kompensacijoms – beveik 198 mln. Eur.

Po to, kai Prezidentas pasirašys vakar Seime priimtus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, Vyriausybei bus pateikti nutarimo projektai dėl papildomų 146 mln. Eur su PVM kompensuoti elektros energijos buitinių ir nebuitinių vartotojų skolai, kuri susidarė dėl 2022 metams skirstomųjų elektros tinklų operatorių technologinėms reikmėms VERT prognozuotų ir faktinių elektros energijos įsigijimo kainų skirtumo.

Įvertinus kompensacijas elektros energijos vartotojų skolai skirstomųjų elektros tinklų operatoriams, bendra kompensacijų suma sieks 675,46 mln. Eur.

Seimui pritarus valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad 2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.

„Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas. Toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir  viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA

Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.

Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS

 Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų. Kitąmet NPD padidės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančiųjų pilną darbo laiką dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. rugsėjo mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE

Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.

Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.

A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.

Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.

2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidėtų A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.

PENSIJOS

 Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.

Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. siekia 16-17 proc.

Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.

Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA

 Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.
2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 101 mln. eurų.

PENSIJŲ PRIEMOKOS

Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.
Mažų pensijų priemokoms numatyta skirti 27,6 mln.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS

Nuo kitų metų sausio numatoma šalpos pensijų bazę didinti iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ

Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazę numatoma didinti nuo 138 eurų iki 147 eurų. Pernai ji siekė 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 Eur.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA

 Planuojama, kad nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didės iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.

„Pratęsus terminą, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, ateinantį šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės daugiau nei penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia. Būsto šildymo išlaidų kompensacijomis pasinaudoti galės nepasiturintys šalies gyventojai, senjorai, žmonės su negalia ir net vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos. Svarbiausia, kad žmonės nesivadovautų stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir kreiptųsi į savivaldybę dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, šiemet dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų (VRP) padidinimo papildomai savivaldybėms skirta apie 42 mln. Eur. Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau dešimtadalio nuo į rankas gaunamų pajamų.

PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ, NAMŲ ŪKIS TURĖTŲ MOKĖTI, PVZ.:

• Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 Eur.
• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt. Svetainėje (www.spis.lt) esanti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklė – paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

SVARBU: Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d.  pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

4 ŽINGSNIAI KAIP PASISKAIČIUOTI, ar Jums priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija

Pasinaudokite www.spis.lt Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Pirmas žingsnis. Pateikite informaciją apie būstą: jo plotą ir gyvenančių žmonių skaičių. Turi būti nurodytas būste deklaruotų gyventojų skaičius, o jei būstas nuomojamas ir nuomos sutartis įregistruota Registrų centre – būstą nuomojančių asmenų skaičius.

Antras žingsnis. Pateikite informaciją apie pajamas. Įveskite visas paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį „į rankas“, pajamas, susijusias su individualia veikla, socialines išmokas, pensijas ar kt.

SVARBU. Iš jų atskirai nurodykite pajamas, kurios gautos kaip darbo užmokestis, pajamos, susijusios su individualia veikla, ar gauta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Laukelyje ,,kurios mažinamos“ parinkite šių pajamų mažinimo procentą, pavyzdžiui, 30 proc. 3 ar daugiau vaikų auginantiems asmenims. Sumažinus pajamas, dirbantiems priklausys didesnio dydžio būsto kompensacija.

Į pajamas neįskaitoma: išmoka vaikui (vaiko pinigai), socialinio draudimo našlių pensija, vienišo asmens išmoka, transporto išlaidų ir (ar) tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienkartinės išmokos, pašalpos ir kt.

Trečias žingsnis. Nurodykite išlaidų už būsto šildymą sumą. Jeigu sąskaitų dar negavote, galima pateikti preliminarias.

Ketvirtas žingsnis. Sužinosite, kokio dydžio kompensacija jums priklauso, o kiek turite mokėti patys. Gali būti, kad būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., t. y. nieko nereikės mokėti.

Jei pasinaudojus būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle matyti, kad kompensacija galimai priklauso,  prašymą dėl kompensacijų skyrimo galima pateikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prieš pildant prašymą el. būdu, galima peržiūrėti mokomuosius video filmus (video instrukcijas) su įgarsinimu ir titrais, kaip prisijungti prie SPIS ir užpildyti bei pateikti prašymą.

SVARBU. Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas.

UAB „Perlas Energija“ pranešė, jog stabdo savo veiklą, todėl norintieji pasirinkti tiekėją prašome žiūrėti kitus nepriklausomus elektros tiekėjus, kurie pateikti čia: Nepriklausomi elektros tiekėjai

Pateikiamas neredaguotas pranešimas:

UAB „Perlas Energija“ stabdo veiklą: elektrą klientams tieksime iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio bendrovei sustabdžius veiklą.

Kodėl priėmėme tokį sprendimą?

Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma:

1. Dėl prieš savaitę padaryto sprendimo perkelti klientus į biržos planą, praradome pasitikėjimą ir iš klientų, ir iš atsakingų institucijų.
2. Esami klientai aktyviai nutraukinėja sutartis: šiuo metu yra apie 20 000 nutraukimų, kas gali atrodyti nedaug bendrame klientų krepšelyje, tačiau matome nutraukimų tempą, žinome, kad skaičius bus tikrai didelis ir galime būti nepajėgūs tiekti elektros likusiems klientams, jei prarasime didelę dalį turimos klientų bazės.
3. Kreditoriai, iki šiol finansavę mūsų veiklą, tai daryti atsisako.

Būtent dėl šių priežasčių visumos sustabdome veiklą dabar, nelaukdami, kol pablogės bendrovės finansinė situacija ir nebegalėsime tiekti paslaugų likusiems klientams. Šiandien tokį sprendimą priimame galvodami apie klientus, kuriems dabar dar galime sukurti geriausias įmanomas sąlygas pakeisti nepriklausomą tiekėją. Vėliau tokių sąlygų paprasčiausiai galime neturėt, nenorime tuo rizikuot

Ką daryti, jei esate mūsų klientas?

1. Jei priklausote pirmajam arba antrajam liberalizacijos etapui, nedelsiant, vėliausiai iki rugpjūčio 28 d., pasirinkti naują nepriklausomą tiekėją. Nutraukinėti sutarties su „Perlas Energija“ nereikia, ji nutrūks automatiškai, kai pasirašysite sutartį su nauju tiekėju. Jei to nepadarysite, pateksite į garantinį tiekimą iki kol tiekėją pasirinksite.
2. Jei priklausote trečiajam liberalizacijos etapui, galite rinktis nepriklausomą tiekėją dabar, iki rugpjūčio 28 d., arba nedaryti nieko ir tuomet jums elektra bus tiekiama visuomeninio tiekimo.

Nepriklausomų tiekėjų kainas galite pasitikrinti oficialioje Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) skaičiuoklėje paspaudę čia. Visuomeninio tiekimo kainas galite sužinoti čia. 

Ką mes darysime, kad sumažintume klientų finansinę naštą ir palengvintume naujų sutarčių pasirašymą?

• Kompensacijos. Visiems klientams, kurių kainos galiojimas, užfiksuotas sutartyje, dar nėra pasibaigęs, ir kurie pasirinks kitą nepriklausomą tiekėją iki rugpjūčio 28 d. arba pereis į visuomeninį tiekimą, kompensuosime elektros kainos skirtumą: t. y. skirtumą tarp kainos, kurią mokėjote „Perlas Energija“, ir naujojo tiekėjo kainos. Kompensavimo mechanizmą vis dar dėliojame, informuosime apie tai, kaip vyks kompensavimas, netrukus.
• Sutarčių pasirašymas su naujais tiekėjais. Šiuo metu kalbamės su kitais nepriklausomais elektros tiekėjais ieškodami būdų, kaip palengvinti Jūsų naujos sutarties pasirašymo procesą, siūlome jiems naudotis mūsų partnerių fizinių taškų tinklų. Turėdami detalesnės informacijos, nedelsiant Jus informuosime.

Daugiau atsakymų į Jums rūpimus klausimus rasite čia

Jei turite klausimų, visada kviečiame juos užduoti el. paštu info@perlasenergija.lt, darbo dienomis telefonu +370 521 25555.

„Perlas energija“, turintis 180 tūkst. klientų, penktadienį paskelbė, kad naikina visus fiksuotus planus, tiek naujiems, tiek esamiems klientams. Per mėnesį jie bus perkelti į su biržos kainomis susietus planus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja, kad nepriklausomi tiekėjai privalo laikytis sutarčių, o pakeisti fiksuotus planus į susietus su birža galima tik su vartotojo sutikimu. Nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus, pareiškė Energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Perlas energija“ išplatinta informacija elektros energijos vartotojams dėl jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo yra neišsami, nesąžininga bei klaidinanti“, – pirmadienį pranešė VERT.

VERT pozicija tokia: mes lygiai taip pat prižiūrime sutarčių vykdymo sąlygas, ar jos atitinka teisės aktų nuostatas. Sutartys, kurios buvo sudarytos fiksuota kaina, – terminuotos sutartys. Šiuo atveju vienašališkas sutarčių nutraukimas arba pakeitimas be vartotojo sutikimo būtų laikomas teisės aktų pažeidimu. Tai labai aiškiai ir nedviprasmiškai VERT interpretuojama. Tiekėjas, negavęs vartotojo sutikimo pakeisti sutartį, privalo vykdyti tai, ką yra sutarę.

Kitu atveju traktuotume, kad tai – licenzijuojamos arba leidimų reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimas. Tokiu būdų būtų skiriamos sankcijų skyrimo procedūra tiekėjui. Sankcija pakankamai nemaža – gali siekti 10 proc. metinės apyvartos. O jei tiekėjas ir toliau nevykdo teisės aktų nuostatų, gali grėsti ir leidimo netekimas“, – „Žinių radijui” plačiau komentuoja R. Pocius.

Tarybos teigimu, vartotojai turi teisę per 30 dienų nepritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui – jiems nesutinkant ir nepageidaujant nutraukti sutarties, lieka galioti buvusios sąlygos.

Pasak „Perlas Energija” vadovo Viliaus Juraičio, sutartis nutraukti nusprendusiems klientams patariama pasirašyti naujas sutartis su kitais tiekėjais – taip sutartis anuliuojama automatiškai ir išvengiama dvigubo darbo.

„Perlas Energija” išplatinto pranešimo tekstas

„Perlas energija” paskelbė, kad remdamiesi su Jumis UAB “Perlas Energija” sudarytos  Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties 7.4 ir 3.4 punktais, keičiame savo klientams elektros energijos planą (elektros energijos kainos apskaičiavimo mechanizmą) iš fiksuoto plano į „Birža“ planą. Naujas elektros planas įsigalios nuo rugsėjo 5 dienos. Laiko zonų kiekis Jūsų objekte nesikeičia.

Remiantis Sutarties 7.4 punktu, tiekėjas gali vienašališkai keisti Sutarties sąlygas, įskaitant ir kainas bei planą, įspėdamas klientus likus mažiausiai 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos.

Anot „Perlas Energija”, pagrindinė mūsų veiklos vertybė visada buvo sąžiningumas – nuo pat pirmų veiklos dienų klientams sąžiningai rodėme kainodarą, neturėjome ir neturime jokių paslėptų mokesčių ir žvaigždučių sutartyse. Ir šiuo sudėtingu laikotarpiu norime elgtis sąžiningai, o planų keitimą iš fiksuotos kainos į susietos su birža matome sąžiningiausiu įmanomu žingsniu šiandieniniame kontekste, kai energetikos rinka yra absoliučiai nekontroliuojama. Turėdami su birža susietos kainos planą klientai galės aiškiai matyti kainos pokyčius biržoje ir mokėti realią elektros kainą, žinodami, kodėl kaina yra tokia, kokia yra.

Jei nesutinkate su minėtais Sutarties pakeitimais (t.y. plano pakeitimu į planą „Birža“), turite teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo informacijos apie Sutarties sąlygų keitimą pateikimo dienos Sutartį nutraukti. Tai padaryti galite pasirašydami sutartį su kitu tiekėju (tokiu atveju sutartis su Perlas Energija bus nutraukta automatiškai) arba kreipdamiesi el. paštu info@perlasenergija.lt arba darbo dienomis telefonu +370 521 25555.

Nutraukus Sutartį, galite sudaryti naują sutartį su kitu nepriklausomu elektros tiekėju. To nepadarius, jei priklausėte pirmajam arba antrajam elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimo etapui – elektra Jums bus tiekiama pagal garantinio tiekimo sąlygas, o jei priklausėte trečiajam etapui  – tiekimą Jums vykdys visuomeninis tiekėjas.

Kas yra planas „Birža“?

Tai planas, kurio galutinė elektros kaina vartotojui yra apskaičiuojama remiantis realia elektros rinkos kaina NORD POOL didmeninėje elektros biržoje, kurioje elektrą perka tiekėjai. Šis planas reiškia, kad elektros kaina gali kisti kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo to, kokia ji bus elektros energijos biržoje, tačiau yra sąžininga, nes labiausiai atspindi realią rinkos situaciją.

Kaip apskaičiuojama Birža plano tiekimo paslaugos kaina klientams, kurie TURI išmaniuosius (valandinius) skaitiklius?

Sudauginami valandiniai kliento vartojimo duomenys su atitinkamos valandos Nord Pool biržos kainomis. Šie skaičiai yra susumuojami ir padalinami iš bendros valandinių vartojimo rodmenų sumos. Taip gaunama kliento suvartotos elektros biržos savikaina vienai kilovatvalandei. Prie šios sumos yra pridedamas PVM, tiekimo paslaugos mokestis ir valstybės reguliuojamos kainos dalys.

Kaip apskaičiuojama Birža plano tiekimo paslaugos kaina klientams, kurie NETURI išmaniųjų (valandinių) skaitiklių ir už elektrą moka pagal gautą sąskaitą?

Pirmas žingsnis:

Kliento suminiai elektros suvartojimo duomenys yra išskaidomi remiantis ESO skelbiamais energijos vartojimo netolygumo koeficientais. Šiuos koeficientus ESO apskaičiuoja remdamasi visos Lietuvos neautomatizuotų objektų bendru elektros suvartojimu ir atspindi šių objektų vidutinį suvartojimo profilį.

Energijos vartojimo netolygumo koeficientai skelbiami čia.

Antras žingsnis:

Sudauginami išskaidyti valandiniai kliento vartojimo duomenys su atitinkamos valandos Nord Pool biržos kainomis. Šie skaičiai yra susumuojami ir padalinami iš bendros vartojimo rodmenų sumos. Prie šios sumos yra pridedamas PVM mokestis, tiekimo paslaugos mokestis ir valstybės reguliuojamos kainos dalys. Taip gaunama kliento suvartotos elektros biržos savikaina vienai kilovatvalandei.

Kaip apskaičiuojama Birža plano tiekimo paslaugos kaina klientams kurie NETURI išmaniųjų (valandinių) skaitiklių ir už elektrą deklaruojant ir mokant tuo pačiu metu?

Kliento deklaruojamas suvartotų kilovatvalandžių kiekis padauginamas ir praeito mėnesio vidutinės elektros kainos susidariusios Nord Pool elektros biržoje, pridedamas PVM mokestis, tiekimo paslaugos mokestis ir valstybės reguliuojamos kainos dalys. Jei, mėnesiui pasibaigus, einamąjį mėnesį biržos kaina bus žemesnė nei praėjusį, kliento sąskaitoje atsiras permoka, kuri bus išminusuojama mokant ateinantį mėnesį. Jei biržos kaina pakils ir klientas sumokės mažiau nei el. energija kainavo biržoje, išrašytoje sąskaitoje klientas matys likutį, kurį galės apmokėti iki mėnesio pabaigos.

Taigi, galutinė elektros kaina už atitinkamą mėnesį apskaičiuojama pagal formulę:

NORD POOL biržos elektros kainos + PVM + tiekimo paslaugos mokesčio 0,024 Eur/kWh + valstybės reguliuojamos kainos dedamosios

VERT nustatytos, valstybės reguliuojamos kainos dedamosios 2022 metams yra (su PVM):

1) ESO persiuntimo kainos:

– vienos laiko zonos         0.079 Eur/kWh

– dieninė                             0.090 Eur/kWh

– naktinė, savaitgalio     0.051 Eur/kWh

2) VIAP kaina                   0.000 Eur/kWh

3) papildoma dedamoji prie persiuntimo kainos    0.0144 Eur/kWh

Energijos vartojimo netolygumo koeficientai skelbiami čia.

Nord Pool biržos kainas galima pasitikrinti čia.

Tiekimo paslaugos mokestis (su PVM) 0,024 Eur/kWh.

Kaip nuo rugsėjo 5 dienos reikės mokėti už suvartotą elektrą?

Mokėjimo už elektrą procesas Jums nesikeis: ir toliau tai galite daryti internetu arba „Perlas“ terminaluose, ar kitais jums įprastais būdais.

Ką dar svarbu žinoti?

• „Perlas Energija“ sutartys lieka neterminuotos.
• Turimas laiko zonų kiekis nesikeičia.
• Valstybės taikoma kompensacija bus taikoma ir naujiesiems planams.
• Elektros energijos kainas anglų kalba galite sekti „Nord Pool“ biržoje čia, („Nord Pool“ biržos kainos lietuvių kalba čia)

Kodėl nereikėtų išsigąsti?

Liepos mėnesį vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina buvo 305,36 Eur/MWh. Taigi galutinė kaina klientui pritaikius valstybės kompensaciją būtent už minimą mėnesį būtų 0,417 Eur/kWh (0,507 Eur/kWh be kompensacijos).

Svarbu suprasti, kad ši kaina šiuo metu yra žemesnė nei ta, kurią fiksuoti metams siūlo kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai: pavyzdžiui, vienas jų, fiksuojant kainą 12 mėn., siūlo 0,4617 Eur/kWh kainą su kompensacija, fiksuojant 18 mėn. – 0,4221 Eur/kWh su kompensacija.  Vis dėlto svarbu suprasti, kad su birža susietas planas gali reikšti ir didėjančias, ir mažėjančias kainas.

Turėdamas mūsų biržos planą klientas neįsipareigoja ilgam laikotarpiui, tad kainoms biržoje krentant, iškart pajus sumažėjusią elektros kainą. Pavyzdžiui, jei valstybė nuspręstų imtis kainų mažinimo priemonių tokių, kokių jau ėmėsi Ispanija ir Portugalija, kas leidžia jiems elektrą pirkti dvigubai pigiau nei Lietuvai, biržos planą turintys klientai kainos mažėjimą pajustų iškart, o turintys fiksuotą kainą pas kitus tiekėjus ir toliau mokėtų šiandieninę didelę kainą.

Šioje situacijoje esame visi: visa Europa, Lietuva, žmonės ir verslai. Suprantame, kad visiems ji kelia nerimo ir nepasitenkinimo, tačiau tik kartu galime ją išspręsti. To kaina – skaudi ir sunki, bet Lietuva jau ne kartą parodė Europai, kokie vieningi esame ir kaip gerai tvarkomės su krizinėmis situacijomis. Energetikos krizė yra viena tų situacijų, kai visiems lieka tik ieškoti sprendimų ir priimti iššūkį kartu. 

Jei turite klausimų, visada kviečiame juos užduoti el. paštu info@perlasenergija.lt, darbo dienomis telefonu +370 521 25555.

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc. padidėjo ir socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Turintiems  30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. darbingumo lygį – 130 eurų, iki 870 eurų.

Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu,  didžiausias antiinfliacinių priemonių poveikis skurdo mažinimui yra būtent žmonėms su negalia  – beveik 2 su puse procento.

Padidėjo šalpos neįgalumo pensijos

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų, 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus padidėjo 51,75 euro.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Padidėjo tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,8 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.

Padidėjo netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia

Nuo birželio pradžios 5 proc. padidėjus visoms socialinio draudimo pensijoms, padidėjo ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS. Vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios padidėjo iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensiją su būtinuoju stažu –  iki 510 eurų.

Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo metų pradžios siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras.

SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Nuo birželio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidėjo, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.

Kompensacijos už būsto šildymą

Dvejiems metams, iki  2024 m. balandžio pabaigos, pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Pratęsus šį terminą, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kitą šildymo sezoną kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.

Nuo birželio valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 129 iki 147 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Siekiant apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių, dvejiems metams pratęsiamas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Tokiu būdu finansinius sunkumus patiriantiems gyventojams ir toliau sudaromos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą tada, kai labiausiai jos reikia. Šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlui pritarė Seimas.

„Siekiame sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams, kad jie, kylant kainoms, nepatektų į skurdo spąstus. Pratęsus terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kitą šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, nuo 2020 m. birželio mėn. galioja nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Kadangi šalyje nuo šių metų gegužės 1 d. atšaukta ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos, o Lietuvos banko vertinimu, infliacijos augimą labiausiai lems energijos išteklių kainų augimas, pratęstas turto nevertinimo terminas  ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie, prasidėjus naujam šildymo sezonui, kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Nuosavybės teise turimas turtas bus nevertinamas iki 2024 m. balandžio 30 d.

Nuo šių metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų žymiai padaugėjo. Kompensacijas gauna ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai.

2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. asmenų. Palyginti 2022 m. I ketv. su 2021 m. I ketv. vidutiniškai gavėjų skaičius išaugo apie 66 proc. (nuo 95 tūkst. iki 158 tūkst. asmenų).

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Nuo š. m. birželio 1 d. VRP dydis didės nuo 129 iki 147 Eur.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Nors, nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, jų turimas turtas nevertinamas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Tai padės apsaugoti vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią, kad jų gyvenimo kokybė neprastėtų, turės teigiamą poveikį žmonių su negalia, vienišų tėvų, senjorų skurdo mažinimui.

Didės piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, didesnis šalies gyventojų skaičius turės teisę į būsto šildymo kompensacijas.

„Vyriausybė jau antrą kartą per mažiau nei metus, pritaria bazinių socialinių išmokų dydžių padidinimui.  Dar vienu didinimu siekiama, kad augtų įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, kurių didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS –  147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA  – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų).  Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Vaiko pinigai didės iki 80,5 eurus, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės  iki 127,88 euro.

Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra. Noriu pakviesti visus sunkiau besiverčiančius gyventojus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę kreiptis dėl kompensacijos“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
·  kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
·  kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

KELETAS PAVYZDŽIŲ: KAIP SKAIČIUOJAMOS BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS IR KAS JAS GALI GAUTI

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus kompensuojamos.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (du tėvai ir du vaikai), kai vieno iš tėvų darbo užmokestis – MMA (533 Eur į rankas), o kito iš tėvų – vidutinis darbo užmokestis (1060 Eur į rankas), už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 16,33 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 kv/m) bus kompensuojamos.