Nuo 2025 m. spalio 1 d. pradėjo veikti nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninė parduotuvė, skirta įsigyti transporto priemones, kurios buvo konfiskuotos arba kitaip perduotos valstybės žinion.

Parduotuvės adresas

Apsilankykite: https://www.vmi.lt/pardavimai

Ką galima nusipirkti?

Naujojoje VMI e. parduotuvėje galima įsigyti tik transporto priemones, kurios:

• Konfiskuotos;

• Perduotos VMI administruoti;

• Realizuojamos valstybės naudai.

Tai gali būti įvairios transporto priemonės – automobiliai, motociklai, mikroautobusai ir kt.

Kaip vyksta pardavimai?

Pardavimas vyksta dviem būdais:

1. Fiksuota kaina
   – Įsigyjate transporto priemonę už aiškiai nurodytą, iš anksto nustatytą kainą.

2. Elektroninio konkurso būdu
   – Galite siūlyti savo kainą (aukcionas). Laimi tas, kas pateikia didžiausią pasiūlymą.
   – Kiti pasiūlymai nėra vieši, jų nematysite.

Kas gali pirkti?

• Privatūs asmenys, prisijungę prie savo Mano VMI paskyros.

• Įmonės, jei per Mano VMI paskyrą įgalioja konkretų fizinį asmenį atlikti pirkimą jų vardu.

Kaip vyksta apžiūra?

• Transporto priemonės laikomos VMI partnerių aikštelėse.

• Prie kiekvienos transporto priemonės skelbimo bus nurodytos apžiūros datos ir vieta.

• Apžiūros organizuojamos tik tam tikromis dienomis.

Kaip atsiskaityti?

• Atsiskaitymas vyksta elektroniniu būdu, per pačią e. parduotuvę.

Ar sistema veikia pilnai?

Šiuo metu tai yra pilotinis projektas – sistema testuojama ir stebima. VMI vertina jos patogumą naudotojams bei planuoja plėtrą ateityje.

Kiek transporto priemonių siūloma?

• Per savaitę VMI vidutiniškai perima apie 15 transporto priemonių.

• 2024 m. buvo realizuota daugiau kaip 1 275 transporto priemonės, o į valstybės biudžetą pervesta virš 1,9 mln. eurų.

Ką svarbu žinoti?

• Tik transporto priemonės bus parduodamos šioje e. parduotuvėje.

• Kitas turtas (pvz., buitinė technika, baldai ir pan.) toliau bus realizuojamas per kitas įmones, su kuriomis VMI bendradarbiauja.

Apibendrinant

Naujoji VMI e. parduotuvė – tai paprastas ir skaidrus būdas įsigyti transporto priemones iš valstybės. Jei ieškote pigaus automobilio ar domina dalyvavimas elektroniniuose aukcionuose – verta sekti parduotuvės pasiūlymus ir dalyvauti.

Prisijunkite: https://www.vmi.lt/pardavimai

Savarankiškai dirbantiems gyventojams: svarbi informacija apie pajamų deklaravimą ir „Sodros“ mokėjimus. Deklaruokite iki gegužės 2 d. Patikrinkite VMI formą, kur pateikiamos VSD ir PSD įmokos. „Sodros“ specialistai padės nustatyti tikslias sumas ir įmokų kodus. Skambinkite arba gaukite elektroninį laišką. Sumokėkite iki gegužės 2 d. ir lengviau tvarkykite įmokas. Tai jau ketvirti metai, kai „Sodra“ suteikia aiškų atsakymą savarankiškai dirbantiems žmonėms.

Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai: vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.

VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas. Tad VMI vedlyje pateiktą informaciją gali tekti pasitikslinti.

Įmokų mokėjimas kartą per metus ar kiekvieną mėnesį – kuo skiriasi 

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas. 

Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį. Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas. 

Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.

Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį?

Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos. 

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.

Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Deklaruojant pajamas rekomenduojame įvertinti savo vykdytos veiklos apskaitos dokumentus ir atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.

Ar šiais metais yra pokyčių ir naujovių?

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų. 

Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. 

Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose. 

Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma. Todėl deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų.

Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios.  „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką.

Būkite budrūs ir neatskleiskite asmeninės informacijos

Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. „Sodros“ pranešimuose nėra aktyvių nuorodų, nukreipiančių į kitus puslapius.

Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Įmokų mokėjimą galima atidėti

Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.

Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus.  

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai transporto priemonę ar nekilnojamojo turto (NT) objektą pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi sau užduoti keletą klausimų ir įsivertinti, ar dėl šių sandorių jie turi pareigą teikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), ar ne. VMI duomenimis, šiemet pajamų deklaracijų laukiama iš maždaug 175 tūkst. gyventojų, kurie pernai pardavė minėtą turtą – apie 45 proc. tai jau padarė.

Pardavusiems NT – butą, namą, žemės sklypą ir pan.

Pajamų deklaracijas bei mokestį sumokėti iki gegužės 2 d. turi pateikti pernai nuosavybėje 10 metų neišlaikytą NT pardavę gyventojai – skirtumas tarp NT pardavimo ir jo įsigijimo bei susijusių privalomų mokėjimų apmokestinamas 15 proc. tarifu.

Svarbu žinoti ir apie išimtis: jei iki būsto pardavimo, jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, teikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės. Jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvote deklaravęs trumpiau nei 2 metus, tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruojate naujame būste – pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti taip pat nereikia.

Pardavusiems transporto priemonę – automobilį, motociklą ar pan.

Pirmiausia rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar parduota transporto priemonė nuosavybės teise išlaikyta bent 3 metus, jei taip – toks sandoris neapmokestinamas ir teikti pajamų deklaracijos neprivaloma. Pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį reikia tuomet, kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo praėjo mažiau nei 3 metai – tada 15 proc. pajamų mokesčiu taip pat apmokestinamas tik pelnas. Pavyzdžiui, automobilį įsigijus už 1500 Eur ir nepraėjus 3 metams jis parduodamas už 2000 Eur. Tokiu atveju 15 proc. GPM reikia sumokėti tik nuo uždirbtų 500 Eur.

Daugiau apie transporto pardavimo pajamų deklaravimą sužinoti bei kartu su VMI specialisto pagalba deklaracijas pateikti gyventojai galės ir užsiregistravus į šiandien 15 val. vyksiantį nuotolinį renginį – grupinę „Zoom“ konsultaciją, skirtą pernai transporto priemones pardavusiems gyventojams.

Ką daryti, jei deklaracijos nepavyko pateikti savarankiškai?

Nespėję užsiregistruoti į renginį, daugiau informacijos apie parduotą turtą gali rasti VMI svetainėje: www.vmi.lt > Gavau turto pardavimo / nuomos pajamų. Išsamius gidus, kaip pildyti pajamų deklaracijas, rasite VMI Youtube kanale, kur parengtas ir teminis deklaravimo grojaraštis. Naujienos skelbiamos VMI Facebook ir LinkedIn paskyrose.

Gyventojams, norintiems pasikonsultuoti mokesčių klausimais telefonu 1882 (8 5 2605 060) nebūtina laukti eilėje – užsisakius VMI skambutį per Mano VMI, konsultantas pats paskambins klientui nurodytu laiku. Taip pat Mano VMI identifikavimo telefonu paslaugą pasirinkę gyventojai konsultacijų telefonu sulaukia greičiau, nes sistema automatiškai perkelia skambutį į eilės priekį.

Primename, jog neturint galimybės pajamas deklaruoti savarankiškai per EDS, nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes šią paslaugą teikiame ir telefonu 8 5 2191 777 > Pajamų deklaravimas (spausti 1). Atkreipiame dėmesį, kad atvykimui į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija vizitui čia.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad perkėlė duomenis į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ir daugiau nei 2,4 mln. gyventojų prisijungę jau gali matyti teikimui parengtas savo pajamų mokesčio deklaracijas. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, kaip ir kasmet, reikia iki gegužės 2 d.

Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. gyventojų, iš kurių 327 tūkst. praėjusiais metais vykdė individualią veiklą – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar apie 96 tūkst. gyventojų šiemet kartu su pajamų deklaracijomis turi pateikti ir gyventojo (šeimos) turto deklaraciją dėl 2022 metais užimtų pareigų (politikai, valstybės tarnautojai ir kt.).

Kas turi teikti pajamų deklaraciją?

Pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą; gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius (pvz.: palūkanos, už būsto nuomą ar užsienyje gautos pajamos); pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (MNPD) ir dėl to susidarė mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma bei kt.

Kuo svarbi liepos 31 d.?

Kasmet daliai pajamas deklaruojančių gyventojų permokėta pajamų mokesčio suma sugrįžta: dėl įmokų už gyvybės draudimą, išlaidų už studijas, kredito palūkanas ir kt., bei tais atvejais, jei buvo pritaikytas per mažas MNPD. Pajamų mokesčio permokos visiems laiku ir teisingai pajamas deklaravusiems gyventojams grąžinamos iki liepos 31 d. – pernai VMI permokas grąžino apie 867 tūkst. gyventojų, o jiems grąžinta suma viršijo 252 mln. eurų. Pažymėtina, jog, kaip ir kasmet, permokų grąžinimui sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą.

Ką daryti, jei deklaracijos nepavyko pateikti savarankiškai?

Visa informacija apie deklaravimą VMI internetinėje svetainėje adresu www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu bei pateikus klausimus skaitmeniniam asistentui Simui. Išsamius gidus, kaip pildyti pajamų deklaraciją, rasite VMI Youtube kanale, kur parengtas ir teminis aktualių seminarų grojaraštis. Naujienos skelbiamos VMI Facebook ir LinkedIn paskyrose.

Gyventojams, norintiems pasikonsultuoti mokesčių klausimais telefonu 1882 (8 5 2605 060) nebūtina laukti eilėje – užsisakius VMI skambutį per Mano VMI, konsultantas pats paskambins klientui nurodytu laiku. Taip pat Mano VMI identifikavimo telefonu paslaugą pasirinkę gyventojai konsultacijų telefonu sulaukia greičiau, nes sistema automatiškai perkelia skambutį į eilės priekį.

Primename, jog neturint galimybės pajamas deklaruoti savarankiškai per EDS, nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes šią paslaugą teikiame ir telefonu 8 5 2191 777 > Pajamų deklaravimas (spausti 1). Atkreipiame dėmesį, kad atvykimui į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija vizitui čia.

Išsamesnė informacija žiniasklaidai: 

Eglė Aleksandravičienė,  
Valstybinė mokesčių inspekcija  
(8 5) 268 7887, 8 662 94657

Egle.Aleksandraviciene@vmi.lt 

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2022 m. kontrolės veiksmus vis dažniau keičia stebėsenos ir prevencinės priemonės, o papildomai mokėtinų mokesčių suma ir mokesčių mokėtojų drausmė didėja. Kasmet mokestinių tyrimų ir patikrinimų skaičius mažėja, 2022 m. jie sudarė tik ketvirtadalį visų veiksmų, tačiau papildomai deklaruojamų mokesčių suma augo.

Praėjusiais metais papildomai į biudžetą apskaičiuota 134 mln. eurų mokesčių (17 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) ir didžiąją dalį sumos sudaro stebėsenos veiksmų rezultatai, kai mokesčių mokėtojai po pateiktų administratoriaus pastabų savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.).

„Kontroliuojant, ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, VMI prioritetas ir toliau liks teisingas ir savarankiškas mokesčių deklaravimas, o griežtosios kontrolės priemonės – tik rizikingiausiems mokesčių mokėtojams“, – teigia VMI vadovė Edita Janušienė.

Automatizuoti VMI priežiūros veiksmai sumažina galimas mokestines rizikas

Pažymėtina, kad didelę įtaką mokestinės elgsenos pokyčiams turi išmanioji mokesčių administravimo sistema. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis i.KON. Remiantis VMI turima ir gauta informacija, i.KON iš karto apdoroja duomenis, nustato neatitikimus ir atrenka mokesčių mokėtojus pagal rizikos kriterijus. Šios rizikos analizės pagrindu 2022 m. papildomai deklaruota 60 mln. eurų mokesčių – net 39 mln. eurų daugiau nei 2021 m.

Taip pat VMI robotizavo administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymą. Pasibaigus terminui, pažeidėjui iš karto yra suformuojami ir išsiunčiami procesiniai dokumentai. Tai leidžia užtikrinti lygiateisišką atsakomybės taikymą, neatsižvelgiant į žmogiškųjų resursų ir laiko aplinkybes. Automatiškai pradėjus rašyti protokolus už laiku neteikiamas mėnesines gyventojų pajamų deklaracijas įmonėms, jų pareigingumas netrukus dvigubai pagerėjo.

„Tobulindami VMI procesus, siekiame nepalikti vietos klaidoms ir nusižengimams, o tai prisideda ir prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – pažymi A. Klerauskas atkreipdamas dėmesį, jog PVM atotrūkis Lietuvoje stabiliai mažėja ir remiantis Europos Komisijos preliminariu vertinimu 2021 m. sumažėjimas nuo 19,3 proc. iki 14,3 proc. yra didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį.

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai

Pagal pernai įsigaliojusią tvarką mokėjimai ir atsiskaitymai už sandorius galimi grynaisiais pinigais, jei jų suma neviršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog išimtinais ir įstatyme numatytais atvejais didesne suma atsiskaityti galima, tačiau apie tai būtina informuoti VMI.

Per tris pirmus mėnesius VMI sulaukė 1,9 tūkst. tokių pranešimų apie 3 tūkst. sandorių. Analizuojant gautus pranešimus pastebima aiški tendencija – didžiąją dalį sandorių sudaro transporto priemonių pardavimai/įsigijimai, kai mokėjimus grynaisiais pinigais dažniausiu atveju iš užsienio šalių piliečių priima įmonės.

„Nustačius tokių sandorių dėsningumą VMI atlieka platesnę aplinkybių, su kuriomis susiduria verslas, analizę. Tolimesnis planas praprastas – išsiaiškinti, kas nulemia tokias situacijas, kai atsiskaityti negrynaisiais buvo neįmanoma ir kodėl“, – sako A. Klerauskas pridurdamas, kad greitu metu VMI pokalbiui pakvies daugiausiai tokių sandorių sudariusių įmonių.

Prevenciniai veiksmai skatina teigiamus pokyčius

Praėjusiais metais VMI praplėtė požiūrį į kontrolės kryptis, t, y. rėmėsi nuostata, kad polinkis į mokesčių vengimą yra ne tik atskirų ekonominių veiklų, o konkrečių mokesčių mokėtojų savybė. Sektoriniu požiūriu didesnio VMI dėmesio sulaukė statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, naudotų automobilių prekyba ir remontas bei e. komercija.

Atliekant stebėsenos veiksmus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje pastebėta, jog dalis prekybininkų turi sukaupę itin didelius kiekius prekių atsargų, kurios ženkliai pranoksta pardavimus. Po išsiųstų 1,5 tūkst. klausimynų klientų turimos atsargos sumažėjo beveik 40 mln. eurų, o prekybininkų, kuriems buvo taikomos poveikio priemonės, PVM augo 30 proc. sparčiau nei viso prekybos sektoriaus.

Viena iš mokestinių piktnaudžiavimų rūšių, kuriai ir 2022 m. buvo skiriamas didelis dėmesys – privačių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis. Nuoseklus ir aktyvus prevencinių bei priežiūros priemonių taikymas šioje srityje atnešė ženklius mokestinės elgsenos pokyčius – už 2021 m. pajamų išmokas deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., o jų suma  išaugo 32,2 mln. eurų.

Dėmesys didiesiems ir turtingiesiems mokesčių mokėtojams

Nuo 2022 m. praplėstas didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas iš viso kuruoja 741 mokesčių mokėtoją, kurie VMI sumokėjo 6,6 mlrd. eurų mokesčių ir įmokų (o tai yra 44 proc. visų VMI gaunamų pajamų), o papildomai įtrauktų 201 įmonės deklaruotų mokesčių suma padidėjo 24 proc.

Praktika parodė, kad didesnis VMI dėmesys klientams ir pritaikytos paslaugos padeda užtikrinti laiku ir teisingai mokamus mokesčius. Atsižvelgiant į VMI patirtį ir kitų valstybių gerąją praktiką, nuo šių metų darbą pradėjo naujas padalinys, skirtas kuruoti didelės vertės turtu disponuojančius gyventojus. Šiuo metu šiai grupei priskiria 120 asmenų, kurių turtas, VMI duomenimis, siekia apie 15 mlrd. eurų.

VMI primena, jog apie pastebėtus mokesčių pažeidimus, gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882. Nuo 2006 m., kai buvo sukurta pasitikėjimo linija, gyventojai padėjo valstybei nustatyti apie 43 mln. eurų nuslėptų mokesčių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti – duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

Informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų praėjusias metais  sumokėtas gyvybės draudimo, pensijų draudimo įmokas į pensijų kaupimo fondus, taip pat apie sumokėtas palūkanas už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, studijų įmokas, studijų įmokoms mokėti skirtas paskolas turi pateikti ir vadinamieji tretieji asmenys: bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo profesinio mokymo įstaigos ir kt. Kol kas tai padarė tik kiek daugiau nei 36 proc. privalančių jas pateikti trečiųjų asmenų.

„Kasmet primename pareigą pateikti duomenis apie gyventojų gautas pajamas ir tai padaryti laiku bei papildomai skirti dėmesio, kad visa informacija būtų teisinga. Tik gavus išsamius ir tikslius duomenis mokesčių administratorius gali užtikrinti sklandų ir kuo patogesnį gyventojams pajamų deklaravimo startą“ – pasakoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė, pažymėdama, kad VMI savo ruožtu artimiausiomis dienomis duomenų nepateikusiems taip pat išsiųs ir individualius priminimus.

Tiek teikiant duomenis apie A, tiek apie B klasės išmokas naudojama ta pati deklaracijos forma – GPM312. Šią ir kitas formas bei jų pildymo taisykles visada galima rasti Elektroninio deklaravimo sistemoje – EDS, formų sąraše nurodžius atitinkamą formos kodą.

Daugiau informacijos, susijusios su duomenų apie A ir B klasių išmokas, gyventojų patirtų išlaidų teikimą, visais kitais mokestiniais klausimais, galima rasti VMI internetiniame tinklalapyje www.vmi.lt, taip pat paskambinus trumpuoju numeriu 1882 (+370 5 260 5060). Apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija.

Turbūt ne vienas esate gavę laišką iš VMI apie padarytą KET pažeidimą ir nustatytą baudą. Toks pranešimas dažniausiai ateina už viršytą leistiną važiavimo greitį, kurį užfiksavo trikojis greičio matuoklis arba kameros mieste važiavus be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, techninės automobilio apžiūros.

Kartais būna nurodyta KET pažeidimo vieta, tačiau kartais būna nurodytos tik X ir Y koordinatės, kurioje vietoje stovėjo greitį matuojantis radaras ar trikojis, ar kamera. Šios koordinatės naudojamos pagal Lietuvos koordinačių sistemą (LKS94). Todėl kartais įdomu pasižiūrėti, kuri tai yra tiksli pažeidimo vieta.

Paprasčiausias būdas yra tai patikrinti nuėjus į maps.lt (žemėlapis internete) ir paieškos laukelyje įvedus X ir Y koordinates.  Pvz. gavus laiške tokias X ir Y koordinates 6084615.25, 497199.98 į paieškos laukelį tai ir įveskite.

Daugiau nei 6 000 COVID-19 pandemijos paveiktų įmonių pernai atidėjo „Sodros“ įmokų mokėjimą. Atidėtoji skola sudarė 124 mln. eurų.

Dauguma įmonių suplanavo, kad įsiskolinimą pradės grąžinti po metų – nuo šių metų rugpjūčio. Paskutinį vasaros mėnesį šie draudėjai pradės vykdyti savo įsipareigojimus.

„Iki praeitų metų rugsėjo sudarėme galimybę teikti prašymus dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo ir įsiskolinimo grąžinimo per pasirinktą bei suderintą laiką supaprastinta tvarka. Siekėme palengvinti pandemijos paveikto verslo finansinę naštą, padėti lengviau išgyventi karantiną ir laikotarpį po jo.

Dauguma šia galimybe pasinaudojusių įmonių įmokas atidėjo metams. Rugpjūtį jie turi pradėti grąžinti skolas. Draudėjai pagal suderintą mokėjimų grafiką turi mokėti atidėtąsias įmokas, o taip pat ir einamąsias įmokas.

Jei įmonė nesilaikys įsipareigojimų, sprendimas atidėti skolų sumokėjimą neteks galios ir bus pradėtas skolų išieškojimas,“ – paaiškina „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys.

Pernai, antrojo karantino metu, „Sodra“ teikė pagalbą verslui, kurio veikla Vyriausybės nutarimu buvo apribota ir įmonė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus. VMI sąraše esančios įmonės, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų, galėjo nemokėti įmokų.

Karantinui pasibaigus, jos galėjo pateikti prašymą „Sodrai“ dėl susikaupusių įmokų sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. Įmonėms nebuvo skaičiuojamos palūkanos ir nereikėjo pagrįsti mokumo.

Draudėjai galėjo pasirinkti, kada planuoja pradėti mokėti įmokas (ne vėliau kaip per metus nuo prašymo pateikimo) ir skolos sumokėjimo terminą (iki 4 metų nuo mokėjimo pradžios). Įsiskolinimo suma buvo paskirstoma lygiomis, sutartomis dalimis pasirinktam laikotarpiui.

Prieš metus COVID-19 paveiktų įmonių bendra skola – pirmojo ir antrojo karantino skola – siekė 153 mln. eurų. Iš jų 124 mln. eurų – atidėta skola. Dėl 29 mln. eurų skolos atidėjimo įmonės nesikreipė.

Iš viso buvo įsiskolinę 21 000 įmonių, atidėtos daugiau nei 6 000 įmonių skolos. Draudėjai prašė sumokėti skolą per maksimalų laiką – 5 metus.

Šiandien atidėtoji skola yra sumažėjusi iki 117 mln. eurų. Skolingos 4 200 įmonių.

Įsiskolinusios įmonės gali ir šiandien prašyti sumokėti įmokas dalimis, kai yra įvykdžiusios įsipareigojimus pagal ankstesnius sprendimus dėl skolų sumokėjimo atidėjimo. Vis dėlto dabar reikalaujama pagrįsti mokumą bei yra skaičiuojamos palūkanos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad Europos Komisija leido valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, laikinai netaikyti PVM iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, antklodėms, palapinėms, elektros generatoriams ir kitai gyvybes gelbstinčiai įrangai, skirtiems nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams. Tokiomis pačiomis sąlygomis PVM lengvatas galima taikyti ir vidaus sandoriams[1]: prekių tiekimas / paslaugų teikimas šalies teritorijoje apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą, o prekių įsigijimas iš kitų valstybių narių —neapmokestinamas PVM.

Šios priemonės taikomos atgaline data nuo 2022 m. vasario 24 d. ir galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.

„Lengvatos taikymas leis paramos gavėjams ar kitiems nelaimių padarinius šalinantiems asmenims už turimas lėšas įsigyti daugiau paramai skirtų prekių ir paslaugų“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

PVM bus netaikomas prekėms, kurias importuos / įsigys paramos gavėjai, kaip jie apibrėžti Labdaros ir paramos įstatyme, t. y. valstybinės organizacijos, įskaitant valstybines, viešąsias ir kitas viešosios teisės reglamentuojamas įstaigas, kompetentingų institucijų patvirtintos labdaros ar filantropinės organizacijos ir t.t. Tam tikrais išskirtiniais atvejais asmenys, nepatenkantys į paramos gavėjų apibrėžtį, taip pat galės būti laikomi nelaimių padarinius šalinančiais asmenimis, kurių sudaromiems sandoriams bus taikomos PVM lengvatos.

Daugiau informacijos apie PVM lengvatą — VMI svetainėje. Dažniausiai užduodamus klausimus rasite čia.

Primenama, jog konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos paskambinus 1882 (+370 5 260 5060) ar e.būdu per Mano VMI, nuotolinės paslaugos — telefonu 8 5 2191 777. Paslaugos ir konsultacijos klientų aptarnavimo padaliniuose — tik su išankstine rezervacija.

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias moka individualia ar kita savarankiška veikla besiverčiantieji, sudaro 6,98 proc. nuo MMA. 2021 m. tai siekia 44,81 eurą.

Kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA bus 730 eurų, savarankiškai besidraudžiantieji turės mokėti 50,95 Eur PSD per mėnesį. Nuo sausio 1 d., norint nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, atsiskaityti už PSD ir vėl reikia įprasta tvarka – už einamąjį mėnesį iki mėnesio pabaigos.

Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys gyventojai. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.

Tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie dėl kitų sąlygų gali nemokėti PSD įmokų kas mėnesį, ir toliau galės to nedaryti. Jie privalės sumokėti PSD įmokas už 2021 m., kai kitais metais deklaruos pajamas VMI.

PSD įmokų kas mėnesį gali nemokėti žmonės dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, taip pat tie gyventojai, kurie yra drausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis – gauna senatvės arba netekto darbingumo pensiją, studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatines studijų programas ir kiti.

Valstybinė ligonių kasa primena, kad tik PSD apdraustųjų gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

„Nekilnojamojo turto deklaracijos gyventojai pildo e. būdu – Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Pasirinkę deklaracijos formą KIT715v.2 joje įrašo NT bendrą mokestinę vertę ir pasirenka neapmokestinamąją ribą: 150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata auginantiems vaikus. Suvedus šiuos duomenis NT mokesčio suma paskaičiuojama automatiškai“, – sako VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis, primindamas, jog NT bendra mokestinė vertę sužinoti galima Registrų centro internetinėje svetainėje susiradus visų turimų NT objektų mokestines vertes ir jas sudėjus.

Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos šalies NT masinį vertinimą, kurio metu perskaičiuotos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai. Statiniams naujos mokestinės vertės įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

„NT savininkai turėtų pasitikrinti savo turimo NT mokestinę vertę Registrų centre, kadangi per penkerius metus ji tikrai bus pasikeitusi. Pavyzdžiui, per 5 metus visų paskirčių statinių mokestinės vertės Lietuvoje vidutiniškai padidėjo apie 30 proc.: butų mokestinės vertės – vidutiniškai 40 proc., gyvenamųjų namų – apie 30 proc., kitų paskirčių statinių – apie 20 procentų. Be abejo, mokestinės vertės labiausiai padidėjo augančiose savivaldybėse – didmiesčiuose ir juos supančių rajonų savivaldybėse, kurortuose. Tam įtakos turėjo ekonomikos augimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, taip pat kuriamos naujos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, tinkamai išvystyta infrastruktūra, skatinusi ir NT kainų augimą“, – kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę ir pateikti deklaraciją?

NT vertę sužinoti galima VĮ „Registrų centras“ internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris (unikalaus numerio paiešką galite atlikti čia). Suvedus NT unikalų numerį galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę (NT vertės paieška čia).

Statistika

Remiantis preliminariais duomenimis skaičiuojama, kad šiais metais pajamos iš prabangaus NT mokesčio turėtų siekti apie 13 mln. eurų, o savo turimą NT turėtų deklaruoti apie 32 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, jog preliminarus NT mokesčio ir gyventojų skaičius gali keistis, kai VMI sulauks visų duomenų – pvz. apie gyventojus, kurie savo NT nuomoja įmonėms ir pan. Praėjusiais metais, sumažėjus neapmokestinamajai ribai, 18,5 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 5,9 mln. eurų NT mokesčio sumą, o 2019 m. – 5,3 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 2,5 mln. eurų NT mokesčio sumą.

Daugiau apmokestinamojo NT praėjusiais metais valdė Vilniaus apskrities gyventojai – apie 14,3 tūkst. gyventojų, jų apskaičiuota NT mokėtina suma apie 4,4 mln. eurų. Klaipėdos regione beveik 2,4 tūkst. gyventojų – 0,84 mln. eurų mokėtina suma, Kauno regione apie 1,2 tūkst. gyventojų – 0,4 mln. eurų, Panevėžio regione 271 gyventojas – 0,08 mln. eurų ir Šiaulių regione 320 gyventojai – 0,1 mln. eurų NT mokesčio suma (regionai pateikti pagal gyventojų, kurie mokės NT mokestį, skaičių; gyventojas gali turėti kelis NT objektus ir keliuose regionuose).

Kas turi mokėti NT mokestį ir kokie mokesčio tarifai taikomi?

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą. Mokesčio tarifai taikomi viršijančiai daliai:

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata – mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Kaip galima sumokėti NT mokestį, rasite čia. Visa aktuali informacija apie NT mokestį gyventojams skelbiama VMI interneto svetainėje > Domiuosi nekilnojamojo turto mokesčiu > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715. Kaip teisingai užpildyti NT mokesčio deklaraciją pasakojame Youtube laidoje Kaip užpildyti ir pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?. Informacija mokesčių klausimais taip pat teikiama numeriu 1882 (+370 5 260 5060). Primename – apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija.

Prasidėjo žemės mokesčio deklaravimas, nes Mano VMI naudotojams Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau suformavo žemės mokesčio deklaracijas, todėl privačios žemės savininkai, prisijungę prie Mano VMI,　gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti.

VMI e. paslaugomis nesinaudojantys žemės mokesčio deklaracijų sulauks klasikiniu paštu iki lapkričio mėn. pradžios.

Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d.

Šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 40 mln. eurų: apie 33,6 mln. eurų sumokės gyventojai, 6,6 mln. eurų – įmonės. Dėl pritaikytų įvairių lengvatų 323　tūkst. žemės savininkų žemės mokesčio mokėti nereikės.

2020 m. 704 tūkst. mokesčių mokėtojų buvo apskaičiuota 39,4 mln. eurų žemės mokesčio.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė teigia, kad „gyventojus, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis informacija apie mokesčius pasiekia greičiau ir patogiau. Nuo šių metų sužinoti ir sumokėti žemės mokestį yra dar paprasčiau, nes Mano VMI Beta versija tapo pagrindine – prisijungęs gyventojas iš karto mato „Mokesčių ir baudų“ kortelę, o prie žemės mokesčio sumos ir tiesioginio apmokėjimo mygtuką“.

VMI atstovė taip pat priduria, jog Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) e. pašto adresus nurodę mokesčių mokėtojai apie jiems suformuotą ir EDS patalpintą išsamią žemės mokesčio deklaraciją sulauks asmeninio e. laiško.

Primintina, kad žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.

VMI žemės mokesčio sumą apskaičiuoja:

• pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų mokestines vertes, kurios yra tokios pat kaip ir praėjusiais metais, ir

• pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie svyruoja nuo 0,01 iki 4 proc.

2021 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti: https://www.vmi.lt/evmi/zemes-mokescio-lengvatos-tarifai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios žemės vidutinės rinkos vertės (mokestinės žemės vertės),　 suvedus žemės sklypo unikalų numerį galima sužinoti Registrų centro svetainėje: https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un.

Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo iki birželio 30 d., o įsigiję po liepos 1 d. – žemės mokestį pradės mokėti nuo kitų metų.

Žemės mokestį galima sumokėti prisijungus prie e. bankininkystės, taip pat pateikus deklaraciją pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose.　Mokant žemės mokestį už kitą asmenį, mokėjimo dokumente svarbu nurodyti:

žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą bei

žemės mokesčio įmokos kodą, kuris yra 3011.

Visą informaciją apie žemės mokestį galima rasti:

• VMI internetinėje svetainėje – rubrikoje „Domiuosi žemės mokesčiu“, taip pat

• VMI seminare „Kaip sužinoti savo žemės mokestį?“, o

• atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema – VMI tinklalaidėje „Kad žemės mokestis būtų paprastas“.

Be to, informacija mokesčių klausimais teikiama bendruoju numeriu 1882 (+370 5 260 5060 skambinant iš užsienio). Identifikuoti Mano VMI naudojai paskambinę 1882 ir pasirinkę žemės mokesčio temą apie mokėtiną sumą, terminus, įmokos kodą sužinoti gali iš karto automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.

Taip pat konsultacijos dėl individualios žemės mokesčio apskaičiavimo už 2021 m. teikiamos ir numeriu 85 2191 777, pasirinkus temą „Žemės mokesčio apskaičiavimas“. VMI primena, jog apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina　išankstinė registracija numeriu 85 2191 777.

Naudotų automobilių prekybos sektorius jau keletą metų yra viena iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prioritetinių veiklos sričių. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo mokesčių grobstymu užsiimančių nesąžiningų naudotų transporto priemonių pardavėjų, taikomos įvairios priemonės. Viena iš jų – nuo gegužės 1 d. įsigaliojusi automobilio savininko deklaravimo kodo (toliau – SDK) sistema. Visgi dalis gyventojų dar sutinka pasirašyti suklastotas užsienietiškas pirkimo-pardavimo sutartis, taip ne tik padėdami nesąžiningiems verslininkams nuslėpti mokesčius, bet ir įsiveldami į nemalonias istorijas.

„Nauja transporto priemonių savininkų deklaravimo sistema padės mokesčių administratoriui efektyviau kovoti su viena didžiausių šio sektoriaus blogybių – pasislėpusiais tarpininkais, kurie gyventojus įvelia ne tik į mokesčių vengimo schemas, bet ir priverčia niekuo dėtus pirkėjus prisidėti prie dokumentų klastojimo“, – sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius. Pasak jo, sutikdamas pasirašyti „kauferį“ gyventojas taip pat netenka visų garantijų dėl automobilio kokybės, automobilio pirkėjui gali tekti paaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes, atsakyti už disponavimą suklastotais dokumentais. „Naudotų automobilių pirkėjai turėtų žinoti grėsmes, kylančias iš to, kad sandoris baigiamas pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį. Perkant automobilį iš Lietuvos Respublikos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir jis yra teisingas, o ne pasirašinėti užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio“, – primena R. Puncevičius.

VMI primena, kad iki rugsėjo 1 d. taikomas tolerancijos laikotarpis, kurio metu kontroliuojančios institucijos sieks ne bausti, o įspės, padės ištaisyti klaidas, suteiks informacijos apie naująją transporto priemonių savininkų registravimo tvarką. Tai nereiškia, kad kontroliuojančios institucijos neatlieka patikrinimų. Vykdomos plataus spektro kontrolės priemonės – tikrinami autovežiai, keliuose stabdomos pavienės transporto priemonės. Specialistai lankosi automobilių turgavietėse ir kitose pardavimo vietose, atlieka skelbimų analizę internetiniuose portaluose. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su policija, Muitinės departamentu, Lietuvos transporto saugos administracija jau atlikta 19 patikrinimų keliuose. Atliekant patikrinimus pardavimo aikštelėse, patikrinta kiek daugiau nei 2,1 tūkst. automobilių. Apie 1 tūkst. automobilių turėjo skelbiamą SDK kodą. Pardavėjai, neskelbiantys SDK, informuoti apie daromą pažeidimą.

Aktyviai dirbama ir internetinėje erdvėje. Šiuo metu VMI specialistai jau identifikavo daugiau nei 1,5 tūkst. asmenų, įvairiuose skelbimų portaluose patalpinusių per 2,5 tūkst. skelbimų ir juose nenurodžiusių SDK. Internetiniuose skelbimuose SDK kodo nenurodę asmenys artimiausiu metu sulauks skambučių iš automatinio skambintuvo, primenančių apie prievolę skelbimuose nurodyti SDK.

Pastaraisiais metais, naudotų automobilių prekybos sektoriaus kontrolei VMI skyrė išskirtinį dėmesį. 2018 – 2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4,8 mln. eurų papilomai mokėtinų mokesčių. Remiantis Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos PVM atotrūkio vertinimu, automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis siekė 38 mln. eurų.

Pandemijai tęsiantis, o karantino ribojimams laisvėjant, valstybės pagalba iki vasaros pabaigos galės ir toliau naudotis nuo COVID-19 nukentėję darbuotojai, darbdaviai, dirbantys savarankiškai ir darbo netekę žmonės.

„Be efektyvios valstybės pagalbos apribotose ūkinėse veiklose veikiančioms įmonėms būtų sudėtinga atsitiesti. Nuosekliam grįžimui į darbą, tęsiame valstybės paramą darbdaviams ir darbuotojams iki vasaros pabaigos. Nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidijas darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus bei subsidijas už į darbą sugrįžusius darbuotojus, kurie buvo prastovose. Paramos sulauks ir dirbantys savarankiškai, o veiklą išregistravę turės galimybę gauti darbo paieškos išmoką. Labai džiaugiuosi, jog paramos priemonių paketui Seimas pritarė bendru sutarimu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

SUBSIDIJOS PER PRASTOVAS. Nuspręsta subsidijas darbo užmokesčiui mokėti karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, bet ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 d. Pirmą mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip  90 proc.  minimalios mėnesinės algos dydžio, trečiąjį mėnesį – 60 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Nuo šių metų pradžios už prastovose esančius darbuotojus karantino metu kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tokio dydžio parama bus mokama iki birželio 30 d.

Primename, kad tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS JAU DIRBANT. Darbdaviams siūloma mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino paskelbimo ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu. Darbuotojas taip pat negalėjo būti  atleistas iš darbo.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis primą mėnesį sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 90 proc.  minimalios mėnesinės algos dydžio, antrą mėnesį – 60 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Subsidija darbuotojams jau dirbant būtų mokama du mėnesius, bet ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 d.

ĮDARBINUSIEMS PAPILDOMAI REMIAMUS BEDARBIUS.  Darbdaviai darbo rinkoje papildomai remiamiems gyventojams priskaičiuotą darbo užmokestį turės mokėti atlikdami mokėjimo pavedimą. Tikimasi, kad toks sprendimas prisidės prie šešėlinės ekonomikos šalyje mažinimo.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos 2020 metais lyginant su 2019 metais sumažėjo 30 proc. ar net daugiau.

Į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti ir šias sąlygas:
•    Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
•    Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
•    2019 metais savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 3084 eurai.
•    Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

260 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama iki rugpjūčio 31 d., o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. 212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką siūloma mokėti ir savarankiškai dirbusiems asmenims, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo. Į šią išmoką dirbantys savarankiškai galėtų pretenduoti, kai tik įsigaliotų Užimtumo įstatymo pataisos. Darbo paieškos išmoką siūloma mokėti iki rugpjūčio 31 d.

Iki šiol į darbo paieškos išmoką galėjo pretenduoti asmenys, dirbę pagal darbo sutartį ir darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.
Primename, kad norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.

Darbo paieškos išmokos negali gauti asmenys, kurie turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.