2025 metų biudžetai – valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ – jau patvirtinti, tad galima aiškiau numatyti, kokie pokyčiai laukia socialinės apsaugos ir darbo srityje. Kitąmet bus didinamos senatvės, negalios, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei vienišo asmens išmokos. Augs ir minimali alga, tačiau mokesčių bei įmokų dydžiai liks tokie patys, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos pokyčių.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

VALSTYBINĖS PENSIJOS

Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo  72,35 euro iki 73,62 euro.

SOCIALINĖS IŠMOKOS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo). 

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.

PELNO MOKESTIS

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc. Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:

• Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
• Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

• Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
• Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

AKCIZAI

2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

BANKŲ ĮKAINIAI

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10).

Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši teritorija anksčiau vadinta Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo žinoma kaip Užmaris. Kuršių nerijos gamta labai trapi, reikalaujanti nuolatinio dėmesio, todėl įvažiuojantis transportas yra apmokestinamas. Žemiau pateikiame Nidos ekologinio mokesčio tarifus ir kainas, kurį galite susimokėti įvairiais būdais.

Nidos ekologinis mokestis 2025 metais

Nuo vietinės rinkliavos atleidžiami judėjimo negalią turintys asmenys, kurių transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodyta žyma SV

Susimokėti vietinę rinkliavą už leidimą įvažiuoti į Neringą galima Alksnynės kontrolės poste įrengtuose posto nameliuose su užtvarais. Mokant vietinę rinkliavą vietoje, kaip ir iki šiol, galima atsiskaityti ne tik grynaisiais bet ir kreditinėmis kortelėmis.

Už įvažiavimą į Neringą galite susimokėti internetu

Bilietą įvažiuoti į Neringą galite įsigyti internetinėje svetainėje unipark.lt/lt/neringa/ sumokėjus vietinę rinkliavą.

Nusipirkus įvažiavimo bilietą internetu, visa užsakymo informacija bus perduota į kontrolės postą. Atlikus mokėjimą internetu, užsakymo patvirtinimas Jums bus išsiųstas el. paštu bei trumpąja SMS žinute.

Privažiavus Alksnynės kontrolės postą, kelio užtvaras pakils sistemai nuskaičius jūsų transporto priemonės valstybinį numerį (sustokite prie STOP linijos, palaukite). Papildomai mokėti kasoje nereikės.

Bilietas anuliuosis įvažiavus į Neringą, jei jis buvo vienkartinis, tačiau internetinėje sistemoje yra numatyta galimybė vienu mokėjimu sumokėti ir už kelis įvažiavimus. Įvažiavimo į Neringą bilietai galioja tik pasirinktu laikotarpiu. Jei šį laikotarpį bilietai nėra panaudojami, juos perkelti į ateinančius metus galimybės nėra.

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias moka individualia ar kita savarankiška veikla besiverčiantieji, sudaro 6,98 proc. nuo MMA. 2021 m. tai siekia 44,81 eurą.

Kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA bus 730 eurų, savarankiškai besidraudžiantieji turės mokėti 50,95 Eur PSD per mėnesį. Nuo sausio 1 d., norint nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, atsiskaityti už PSD ir vėl reikia įprasta tvarka – už einamąjį mėnesį iki mėnesio pabaigos.

Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys gyventojai. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.

Tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie dėl kitų sąlygų gali nemokėti PSD įmokų kas mėnesį, ir toliau galės to nedaryti. Jie privalės sumokėti PSD įmokas už 2021 m., kai kitais metais deklaruos pajamas VMI.

PSD įmokų kas mėnesį gali nemokėti žmonės dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, taip pat tie gyventojai, kurie yra drausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis – gauna senatvės arba netekto darbingumo pensiją, studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatines studijų programas ir kiti.

Valstybinė ligonių kasa primena, kad tik PSD apdraustųjų gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Seimas pritarė Loterijų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-825(2) ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimui (projektas Nr. XIVP-826(2), kuriais atsisakoma pareigos loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai, ir atitinkamai nustatoma, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazei yra taikomas ne 5 proc., o 13 proc. mokesčio tarifas.

Ragindamas pritarti pakeitimams Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad Lietuvoje veikia visiškai skirtingas modelis nei kad daugelyje pasaulio ir Europos Sąjungos šalių: „Lietuvoje kelis dešimtmečius veikia unikalus loterijų verslo modelis. Kai didžiausias loterijų organizatorius yra Olimpinis komitetas, kuris įstatymu numatytus mokesčius moka ne į biudžetą, bet perveda sau, kaip paramą. Tokiu būdu išvengia Valstybės kontrolės, išvengia viešųjų pirkimų ir išvengia veiklos atskaitomybės.“

Pasak komiteto vadovo, priėmus šį sprendimą, aukštojo meistriškumo sportas taptų valstybės politikos, o ne loterijų verslo dalimi: „Tai reikštų didesnį finansavimą sportui, sporto federacijoms ir didesnį finansavimą sportininkų stipendijoms.“

Loterijų įstatymo pataisoms pritarė 85, prieš balsavo 5, susilaikė 28 Seimo narių.

Nustatyta, kad pakeitimai įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Loterijų organizatorius 8 procentus nuo nominaliosios per 2022 m. II ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės privalėtų pervesti paramos gavėjams ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 15 d. Už per 2022 m. II ketvirtį suteiktą paramą atsiskaitoma ir apie ją pranešama priežiūros institucijai pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Loterijų įstatymo nuostatas.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 60 eurų – iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2022 m. jis turėtų siekti1 678 eurų).

Įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio didinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 arba 690 eurų.

Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.

Kaip anksčiau minėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, Statistikos departamento duomenimis, iki vieno vidutinio darbo užmokesčio uždirba 73 proc. visų Lietuvos darbuotojų, todėl papildomą naudą pajaus trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Jos tvirtinimu, tai yra didelė paskata grįžti į darbo rinką.

Skaičiuojama, kad dėl nuo kitų metų didinamo minimalaus mėnesinio atlyginimo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio mažiausias pajamas gaunančių gyventojų į rankas pajamos didės 65 eurais.

Šių pokyčių iniciatoriai pabrėžia, kad tokiu būdu NPD padidėtų 15 proc., o tai ir spartesnis NPD didinimas nei MMA reikšmingai pakeistų MMA uždirbančių asmenų pajamas „į rankas“. Preliminariais skaičiavimais, siūlomi NPD pakeitimai kainuotų apie 74,1 mln. eurų.

Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

„Nekilnojamojo turto deklaracijos gyventojai pildo e. būdu – Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Pasirinkę deklaracijos formą KIT715v.2 joje įrašo NT bendrą mokestinę vertę ir pasirenka neapmokestinamąją ribą: 150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata auginantiems vaikus. Suvedus šiuos duomenis NT mokesčio suma paskaičiuojama automatiškai“, – sako VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis, primindamas, jog NT bendra mokestinė vertę sužinoti galima Registrų centro internetinėje svetainėje susiradus visų turimų NT objektų mokestines vertes ir jas sudėjus.

Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos šalies NT masinį vertinimą, kurio metu perskaičiuotos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai. Statiniams naujos mokestinės vertės įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

„NT savininkai turėtų pasitikrinti savo turimo NT mokestinę vertę Registrų centre, kadangi per penkerius metus ji tikrai bus pasikeitusi. Pavyzdžiui, per 5 metus visų paskirčių statinių mokestinės vertės Lietuvoje vidutiniškai padidėjo apie 30 proc.: butų mokestinės vertės – vidutiniškai 40 proc., gyvenamųjų namų – apie 30 proc., kitų paskirčių statinių – apie 20 procentų. Be abejo, mokestinės vertės labiausiai padidėjo augančiose savivaldybėse – didmiesčiuose ir juos supančių rajonų savivaldybėse, kurortuose. Tam įtakos turėjo ekonomikos augimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, taip pat kuriamos naujos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, tinkamai išvystyta infrastruktūra, skatinusi ir NT kainų augimą“, – kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę ir pateikti deklaraciją?

NT vertę sužinoti galima VĮ „Registrų centras“ internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris (unikalaus numerio paiešką galite atlikti čia). Suvedus NT unikalų numerį galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę (NT vertės paieška čia).

Statistika

Remiantis preliminariais duomenimis skaičiuojama, kad šiais metais pajamos iš prabangaus NT mokesčio turėtų siekti apie 13 mln. eurų, o savo turimą NT turėtų deklaruoti apie 32 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, jog preliminarus NT mokesčio ir gyventojų skaičius gali keistis, kai VMI sulauks visų duomenų – pvz. apie gyventojus, kurie savo NT nuomoja įmonėms ir pan. Praėjusiais metais, sumažėjus neapmokestinamajai ribai, 18,5 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 5,9 mln. eurų NT mokesčio sumą, o 2019 m. – 5,3 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 2,5 mln. eurų NT mokesčio sumą.

Daugiau apmokestinamojo NT praėjusiais metais valdė Vilniaus apskrities gyventojai – apie 14,3 tūkst. gyventojų, jų apskaičiuota NT mokėtina suma apie 4,4 mln. eurų. Klaipėdos regione beveik 2,4 tūkst. gyventojų – 0,84 mln. eurų mokėtina suma, Kauno regione apie 1,2 tūkst. gyventojų – 0,4 mln. eurų, Panevėžio regione 271 gyventojas – 0,08 mln. eurų ir Šiaulių regione 320 gyventojai – 0,1 mln. eurų NT mokesčio suma (regionai pateikti pagal gyventojų, kurie mokės NT mokestį, skaičių; gyventojas gali turėti kelis NT objektus ir keliuose regionuose).

Kas turi mokėti NT mokestį ir kokie mokesčio tarifai taikomi?

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą. Mokesčio tarifai taikomi viršijančiai daliai:

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata – mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Kaip galima sumokėti NT mokestį, rasite čia. Visa aktuali informacija apie NT mokestį gyventojams skelbiama VMI interneto svetainėje > Domiuosi nekilnojamojo turto mokesčiu > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715. Kaip teisingai užpildyti NT mokesčio deklaraciją pasakojame Youtube laidoje Kaip užpildyti ir pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?. Informacija mokesčių klausimais taip pat teikiama numeriu 1882 (+370 5 260 5060). Primename – apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija.

Apskaičiuojant importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau − PVM) įstatymo nuostatomis. PVM įstatymo galiojančią suvestinę redakciją galima rasti Teisės aktų registre.

Subsidija bus mokama ir toms įmonėms, kurios mokėjo GPM nuo B klasės pajamų. Įstaigoms, kurios vykdo ir ne ekonominę veiklą, subsidija bus perskaičiuojama proporcingai pajamoms iš ekonominės veiklos. Subsidija nebus mokama, jeigu apyvarta krito ne dėl COVID-19, bet dėl kitų priežasčių. Advokatų bendrijos 2019 m. finansines ataskaitas turės pateikti VMI kartu su paraiškomis.

Pataisytas nutarimas dėl subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo. Dauguma pakeitimų techninio pobūdžio. Patikslintos nuostatos, kurios trukdė sklandžiai teikti ir priimti paraiškas.

Svarbiausi pakeitimai:

– subsidija nėra siejama su GPM, sumokėtu nuo A klasės pajamų. Subsidija bus mokama, neatsižvelgiant į tai, nuo kokios klasės pajamų įmonė mokėjo GPM;

– juridiniam asmeniui, kuris vykdo ekonominę ir ne ekonominę veiklą, subsidijos suma bus skiriama tik ekonominei veiklai, o grąžintina GPM suma turėtų būti perskaičiuojama proporcingai ekonominės veiklos pajamoms;

– jeigu bus nustatyta, kad apyvarta krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, bus laikoma, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų ir jam subsidija negali būti skiriama;

– reikalavimas Registrų centrui pateikti 2019 metų finansines ataskaitas netaikomas pareiškėjams, kurių metinių finansinių ataskaitų elektroninio rinkinio forma nėra patvirtinta valstybės įmonės Registrų centro, pavyzdžiui, advokatų bendrijų. Šie pareiškėjai 2019 metų ataskaitų rinkinį turi pateikti kartu su subsidijų paraiška;

– pareiškėjas turi turėti sąskaitą banke ir ją nurodyti paraiškoje;

– subsidija neskiriama, jeigu buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos;

– susijusiomis įmonėmis bus laikomi ir individualiąją veiklą vykdantys susiję asmenys (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedas 1 str.);

– subsidijų paraiškos gali būti tikslinamos;

– VMI, atlikdama paraiškų pagrįstumo kontrolę, iš bet kurio pareiškėjo gali prašyti duomenų, kurie pagrįstų paraiškoje pateiktus duomenis (informaciją) ir faktą, kad pareiškėjas nukentėjo nuo COVID-19 (išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kreditorinius (debitorinius) atsiskaitymus, sutartis, užsakymus, duomenis (informaciją), dokumentus apie gautas pajamas, veiklos vykdymo vietų apribojimus, klientų srautų pasikeitimus, darbuotojų prastovas, atleidimus ir pan.).

Įsigaliojimo data: 2021-02-25

VMI prie FM[1] primena, kokia tvarka apmokestinamos nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojas) 2020 metais gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas.

Tokios rūšies pajamoms taikoma GPMĮ[2] 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata. Pagal šio punkto nuostatas pajamų iš FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar IFP realizavimo ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 Eur per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, kada parduotos FP ar realizuotos IFP buvo įsigytos. Išimtys, kai GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata netaikoma, aptartos šio rašto 2 punkte.

2. Apmokestinamųjų pajamų už parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą apskaičiavimo tvarka.

• gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;
• parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu.

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu gautas skirtumas yra 500 Eur ar mažiau, tokia pajamų suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Jeigu gautas skirtumas viršija 500 Eur, iš gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytas 500 Eur pajamų mokesčiu neapmokestinamas dydis ir gauta suma apmokestinama GPMĮ 6 straipsnyje nustatytu pajamų mokesčio tarifu.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X“ akcijų, kurias 2020 metais pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina – 15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Iš šios 5000 Eur sumos atimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis ir gauta 4500 Eur suma priskiriama pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu gyventojas per 2020 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

• pajamos gautos už tikslinėse teritorijose[3] įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
• pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
• akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
• vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;
• akcijos buvo įgytos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju (t. y. kai pajamos gautos už neatlygintinai įgytas akcijas; akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata, ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o  metinei pajamų (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB[4] vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, sumokėti ir GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoti privalo pats pajamų gavęs gyventojas.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas

Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki š. m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos deklaruojamos  šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311D2.

FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ar IFP realizavimo pajamų (kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė nei 500 Eur, jų deklaruoti neprivalu. Jeigu gautų pajamų suma viršija 500 Eur, tai visos šios pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu) turi būti deklaruojamos. Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje taip pat turi būti deklaruojamos (nuo pirmo euro) FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir/arba IFP realizavimo pajamos, kurioms GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto lengvata netaikoma (aptarta šio rašto 2 punkte).

2020 m. mokestinio laikotarpio Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą reikia pateikti iki š. m. gegužės 3 dienos. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki š. m. gegužės 3 dienos.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje deklaruoti ir pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4709(2), kuriomis nutarta laikinai nustatyti 0 proc. PVM tarifą tiekiamoms vakcinoms nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir in vitro diagnostikos medicinos priemonėms, skirtoms COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai. Įtvirtinta PVM lengvata galios iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 7 d. priimtą Tarybos direktyvą, kuri suteikia valstybėms narėms galimybę iki 2022 m. gruodžio 31 d. nustatyti PVM lengvatas minėtais atvejais.

Seimas taip pat nusprendė nuo kitų metų pradžios nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems elektroniniais ryšiais skelbiamiems periodiniams leidiniams.

Pagal priimtas naujas nuostatas ši lengvata nebus taikoma techninėms, bibliografinėms ir panašaus pobūdžio duomenų bazėms, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, ir leidiniams, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje lengvatinis PVM tarifas (5 proc.) yra taikomas spausdintiems laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, o elektroninėms žiniasklaidos priemonėms taikomas 21 proc. PVM.

„2018 metais Europos Taryba priėmė direktyvą leidžiančią elektroninei spaudai taikyti PVM lengvatas. Dalis Europos Sąjungos šalių pasinaudojo šia direktyva ir pritaikė elektroninei spaudai tokias pat PVM lengvatas, kaip ir spausdintai spaudai. Lietuva šiuo metu vis dar nėra patvirtinusi vienodos lengvatos fizinei ir elektroninei spaudai“, – pažymima Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje. Anot Seimo komiteto, šis klausimas yra ypač aktualus Covid-19 pandemijos laikotarpiu siekiant sumažinti neigiamas ekonomines pasekmes žiniasklaidai.

Už naujas nuostatas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė 3 parlamentarai.

Artėja mokesčių už aplinkos teršimą už 2020 m. mokestinį laikotarpį deklaravimo terminas – mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2020 m. mokestinį laikotarpį Valstybinei mokesčių inspekcijai privaloma pateikti iki vasario 15 d. Apie šią prievolę priminusio Aplinkos apsaugos departamento teigimu, deklaracijose turi būti taikomi iki 2020 m. gruodžio 31 d. galioję mokesčio tarifai, su kuriais galima susipažinti čia.

Taip pat Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad šiuo metu mokesčių mokėtojams kyla daug klausimų dėl 2021 01 01 įsigaliojusios naujos redakcijos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo bei juo nustatytų naujų mokesčio už aplinkos teršimą tarifų – šie tarifai įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. ir pagal juos bus skaičiuojami mokesčio už aplinkos taršą dydis už 2021 m. mokestinį laikotarpį.

Primintina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (t. y. Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento darbuotojai).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. buitiniai vartotojai, gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už suvartotą 1m³ gamtinių dujų mokės 0,50 Eur/m³ su PVM, pastovioji tarifo dalis (mokama kas mėnesį, nepriklausomai nuo dujų suvartojimo) nesikeis – 0,56 Eur/mėn. su PVM.

Gamtinių dujų kaina (už 1 m³) šiai vartotojų grupei didėja 6,38 proc. (arba 0,03 Eur), iš esmės tai lėmė didesnė gamtinių dujų skirstymo kaina, kuri I vartotojų grupei 2021-iems metams išaugo 14,88 proc. (arba 3,16 Eur/MWh), lyginant su 2020 metais. Dėl kainos pokyčio vartotojai už gamtines dujas per 2021 m. I pusm. vidutiniškai sumokės 0,81 Eur daugiau, palyginus su 2020 m. II pusm.

II pogrupio vartotojams, vartojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų tarifai (nei pastovioji, nei kintamoji dalis) nesikeičia, daugiausia gamtinių dujų suvartojantiems vartotojams (daugiau nei 20 tūkst. m³ per metus) kintamoji tarifo dalis (už m³) mažėja 3,70 proc., pastovioji tarifo dalis nesikeičia.

Lentelė. 2021 m. I pusm. ir 2020 m. II pusm. gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams palyginimas (su PVM)

UAB „Ignitis” 2021 m. I pusm. buitiniams vartotojams planuoja parduoti 118,34 mln. m³ gamtinių dujų.

Buitiniai vartotojai, atsiskaitydami už gamtines dujas, kas mėnesį moka pastoviąją tarifo dalį, kuri nepriklauso nuo suvartojamo gamtinių dujų kiekio, bei kintamąją tarifo dalį – mokama priklausomai nuo to, kiek dujų suvartojama.

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams perskaičiuojami du kartus per metus.

Informacija pateikiama VMI, kaip sužinoti savo žemės mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2020 metus mokėtiną žemės mokestį ir šiandien išsamias deklaracijas įkėlė į VMI Elektroninio deklaravimo sistemą deklaravimas.vmi.lt. Mokesčio sumas gyventojai taip pat gali sužinoti ir prisijungę prie Mano VMI sistemos www.vmi.lt/manovmi ar paskambinus telefonu 1882. Apie 408 tūkst. registruotų Mano VMI ir EDS naudotojų, kurie yra nurodę savo e. pašto adresą sistemose, gaus pranešimus apie jiems suformuotą deklaraciją. Tie žemės savininkai, kurie nėra VMI e. paslaugų naudotojai, žemės mokesčio deklaracijų artimiausiu metu sulauks klasikiniu paštu. Žemės mokestį reikia sumokėti iki š. m. lapkričio 16 d.

„Šiais metais šalyje yra 1,027 mln. žemės savininkų, tačiau ne visiems šį mokestį šiemet reikės sumokėti. Dalis savivaldybių, reaguodamos į susiklosčiusią COVID-19 situaciją, priėmė sprendimą sumažinti žemės mokestį. Iš viso įvairios lengvatos buvo pritaikytos 322,7 tūkst. gyventojų, todėl žemės mokesčio deklaracijos pasieks 704,7 tūkst. žemės savininkų“- teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė pridurdama, jog žemės savininkai suskaičiuotą žemės mokestį gali pasitikrinti ir jį sumokėti prisijungę prie Mano VMI.

Planuojama, jog į savivaldybių biudžetus 2020 m. bus sumokėta apie 39,4  mln. eurų: apie 33,2 mln. eurų sumokės gyventojai ir apie 6,2 mln. eurų – įmonės. 2019 m. apskaičiuota mokesčio suma buvo 39,4 mln. eurų, 2018 m.- 40,28 mln. eurų, o 2017 – 31,4 mln. eurų.

Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Pažymėtina, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų mokestines vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus[1], kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc.

Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaita atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančiose įstaigose. Mokant žemės mokestį už kitą asmenį, mokėjimo dokumente svarbu nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą bei žemės mokesčio įmokos kodą, kuris yra 3011. Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo iki birželio 30 d., o įsigiję po liepos 1 d. – žemės mokestį pradės mokėti nuo kitų metų.

Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį ir kaip jį sumokėti gyventojai gali sužinoti apsilankę VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt, taip pat VMI „Youtube“ seminare: Kaip sužinoti savo žemės mokestį?. Į dažniausiai užduodamus klausimus VMI specialistė atsako VMI „Spotify“ tinklalaidėje, kurią rasite čia. O kilus papildomiems klausimams, galima kreiptis  į deklaracijoje nurodytą specialistą, parašyti žinutę per Mano VMI ar į VMI Facebook, paskambinti bendruoju numeriu 1882 (+370 5 260 5060 skambinant iš užsienio).

Gyventojai, kurie yra identifikuoti Mano VMI naudotojai, informaciją, susijusią su žemės mokesčiu, galės gauti automatiniu pranešimu paskambinę numeriu 1882 (arba +370 5 260 5060)  ir pasirinkę Žemės mokesčio temą. Ši paslauga veiks ir ne darbo metu bei leis sužinoti norimą informaciją nelaukiant eilėje, kol konsultantas atsilieps. Šiuo būdu galima sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą, įmokos kodą ir terminą, iki kada reikia apmokėti.